Gedimino Nemunaičio nuotr.

Iki šių metu balandžio 1 d. 781,97 tūkst. piliečių atkurtos nuosavybės teisės į 4,01 mln. ha žemės kaimo vietovėse. Tai sudaro 99,80 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, arba 99,92 proc., įvertinus plotus, kurių negalima atkurti dėl pačių piliečių neveikimo, pranešė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Miesto vietovėse nuosavybės teisės atkurtos 87,85 proc. piliečių, pateikusių visus reikalingus dokumentus, į 91,19 proc. žemės ploto, nurodyto prašymuose.

Šių metų balandžio 1 d. duomenimis, liko atkurti nuosavybės teises 6293 piliečiams į 3465 ha žemės.

NŽT direktorius Laimonas Čiakas spaudos konferencijoje sakė, kad daliai pretendentų gali būti neatkurtos teisės dėl jų pačių neveikimo, dėl to šis skaičius gali mažėti maždaug perpus.

„Ši spaudos konferencija taip pat yra priemonė, kad kai kurie žmonės išgirstų“, – kalbėjo L. Čiakas.

Pasak NŽT direktoriaus, iš visų rajonų Vilniaus rajone su nuosavybės teisės atkūrimu prasčiausia padėtis, jame dar likę apie 1300 pretendentų – beveik pusė visų, kurie Lietuvoje realiai pretenduoja į žemės atkūrimą.

Pasak L. Čiako, Vilniuje tarnyba atkurtų daugiau, jeigu savivaldybė pasiūlytų daugiau sklypų.

„Pernai savivaldybė pasiūlė 148 sklypus. Mes patys imamės iniciatyvos, randame, kokius sklypus būtų galima siūlyti. Dėl to ir trimituojame, kad tiesiog neturime su kuo dirbti. Žinome, reikia suprasti, kad ir miestas turi savo poreikių, jam reikia teritorijų. Tačiau miestuose turime baigti nuosavybės teisių atkūrimą per 2019 metus. Turime reguliarius susitikimus, raginame“, – kalbėjo L. Čiakas.

Pasak L. Čiako, jeigu pilietis vilkina procesą, nereaguoja į kvietimus pasirinkti žemės ploto, jiems turėtų būti atlyginama pinigais, kad būtų galima užbaigti procesus.

„Piliečiai neaktyvūs, dėl to negalime užbaigti kai kurių procesų“, – tikino NŽT direktorius.

Tačiau NŽT, anot L. Čiako, išsikėlusi ambicingą planą – iki 2020 metų užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą į miestuose turėtą žemę, o iki 2019 metų – į kaimo vietovėse turėtą žemę.