Lietuvos kaime tęsiasi darbymetis – javapjūtę pakeitė rudens sėja. Įpusėjus rugsėjui, vieni žemdirbiai džiaugiasi užsėtais ir jau vešliai sužėlusiais laukais, kiti – dar tik ruošiasi sėti. Mokslininkai jau nebe pirmus metus ragina ūkininkus neskubinti sėjos vyraujant šiltiems ir sausiems orams – pusė šiųmečio rugsėjo priminė vasarą ir tik šią savaitę atslinko rudeniška vėsa.

Žemė – kaip sandėlis

Dzūkijos krašte aplink Kalesninkus (Alytaus r.) ūkininkai jau gera savaitė juda – ruošia dirvas sėjai. Kaip sako patys dzūkai, drasko molius net laukai aplinkui dulka.

Pasak šiame kaime ūkininkaujančio fizikos mokslų daktaro Alfonso Peckaus, plėtojančio aukštos reprodukcijos sėklų sėklininkystės ūkį, jie nieko nelaukdami ruošia žemę sėjai ir sėja žiemkenčius, nes laikas bėga, o gausesnio lietaus iki mėnesio vidurio – kaip nebuvo, taip nebuvo.

„Kai tik gali, tai ir sėji. Kada palis, tai tik nuo Dievo dabar priklauso. Manau, jeigu laikas atėjo, tai ir reikia sėti, o ne laukti lietaus. Jeigu palis, tai grūdai jau bus žemėje ir sudygs. Nieko nenutiks blogo. Mano supratimu, jau reikia sėti“, – aiškino nemažai patirties sukaupęs Dzūkijos krašto ūkininkas.

Tik rugsėjui įpusėjus šiemet Lietuvoje prasidėjo išties rudeniški orai. O dar praėjusią savaitę pirmojo rudens mėnesio dienos priminė vasarą. Prityręs Dzūkijos ūkininkas nemano, kad, vasarai pasislenkant į rudenį, reikėtų imtis radikalių permainų – vėlinti sėją. A.Peckaus teigimu, jeigu jis pasės dabar, kai žemė sausa, ji bus kaip savotiškas sandėlis. O kai ims lyti, tada sėklos pradės dygti.

A.Peckus

Vardydamas ūkio rudens darbus, A.Peckus teigė, kad tręšia žemę, beicuoja sėklas, laukia atvežant kalkių. Sėklas į žemę suberti jis žadėjo iki rugsėjo 15 dienos.

„Mėnesio viduryje jau tikrai pradėsime sėjos darbymetį. Atėjo laikas. Jau rugsėjis, vadinasi, metas sėti“, – abejonių dėl sėjos laiko nekyla dzūkui ūkininkui.

A.Peckaus ūkyje šiemet planuojama žiemkenčiais apsėti apie 70 proc. turimos ūkio žemės. Dar ne visur ūkininkas gali sėti, nes yra neiškultų vėlyvųjų kultūrų. Jis planuoja, kad pirmiausia imsis rudeninės žiemkenčių sėjos, o paskui – kūlimo. Dar nesudorotas vėlyvųjų sorų bei liucernų derlius. Anot ūkininko, liucernas gamta gal jau sunokino, o soroms dar reikia palaukti. Jų kūlimo darbai savo eilės sulauks po sėjos.

„Kiek duos gamtos sąlygos pasėti, tiek pasėsime. Neduos, vėl gerai bus“, – ramiai apie rudens darbymetį pasakojo ūkininkas Alfonsas ir pridūrė, kad panikuoti nėra ko, nes metai buvo geri, šilti. Jis pajuokavo, kad visą vasarą kaime jautėsi tarsi Turkijos kurorte. Ir neverkšleno, kad kokie jautresni sausrai augalai neaugo, išdžiūvo.

Ūkininkas prisiminė 2016 metų rudenį, kai nuolatiniai lietūs trukdė sėjos darbus. Tais metais tiek prilijo, kad į lengvas žemes žemdirbiai dar „įeidavo“, ten galėjo pasėti, o į molingas, sunkias žemes jokia technika negalėjo įvažiuoti.

Ilgai nelaukė

Šiemet Lietuvos žemdirbiai kaip niekada anksti pradėjo javapjūtę. Iš karto po jos pradėjo sėti žieminius rapsus. Nors, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktoriaus prof. Vaclovo Bogužo teigimu, vyraujant šiltiems ir sausiems orams žieminių rapsų ir javų sėjos skubinti nereikėtų. Mat pasėjus per anksti augalams susidaro kur kas prastesnės sąlygos žiemoti, plinta ligos, tad iš tokios skubos nebūna jokios naudos. Todėl mokslininkai rekomenduoja dėl šylančio klimato sėjos darbus pradėti ne iki rugsėjo 15-osios, kaip siūlydavo iki šiol, o iki rugsėjo 20–25 dienos.

V. Bogužas

Tačiau tokių mokslininkų patarimų žemdirbiai kol kas nelabai paiso. Vienas stambiausių Ukmergės rajono ūkininkų Zenonas Vaičiulis rapsų sėją pradėjo dar rugpjūčio pradžioje ir viduryje praėjusio mėnesio rapsų sėja šiame ūkyje buvo baigta. Raseinių rajone ūkininkaujantis Virginijus Kropaitis 100 hektarų rapsų pasėjo rugpjūčio 17–18 dienomis. Radviliškio rajono ūkininkas Renatas Rimavičius rapsus pradėjo sėti rugpjūčio 6 dieną, o baigė – rugpjūčio 12-ąją.

Kelmės rajono ūkininkas Vaidotas Giedraitis, plėtojantis augalininkystės ūkį, „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad jo laukuose žieminiai rapsai taip pat jau pasėti, dabar jau beriami į dirvą ir žiemkenčiai. Žieminiais kviečiais jis ketina užsėti apie 150 hektarų.

„Aš nesu šalininkas itin ankstyvos sėjos, nors aplinkui ir yra skubančiųjų tai daryti. Jau ir pernai buvo tokių atvejų, nes orai leido. Tiems, kurie pasėja rugpjūčio pradžioje, paskui pavasarį kyla problemų – tai per daug pasėliai sutankėja, tai per daug išsikeroja, kitokių bėdų atsiranda“, – dėstė V.Giedraitis.

Pasak Kelmės rajono ūkininko, kai vasara neskuba išeiti, įžengia ir į rugsėjį, rudens sėją gal ir galima pavėlinti viena kita diena, tačiau jis taip daryti nelinkęs, nes žemė turi minimaliai drėgmės, tad dabar jau pats metas sėti.

Taiko naujas technologijas

Mokslininko V.Bogužo teigimu, Lietuvoje keičiantis klimato sąlygoms, ūkininkams nori nenori teks vis dažniau žemę skrosti ne plūgais, o skutikliais, mat minimalaus žemės dirbimo technologija geriausiai pasiteisina Pietų Europos šalyse, kur itin saugoma žemės drėgmė.

Tokią technologiją jau antri metai taiko netoli Marijampolės gyvuojanti UAB „Lifrania“. Ši bendrovė laukus apsėja naudodama pažangią juostinę sėjamąją, kuri atlieka visas būtinas operacijas vienu važiavimu – žemę išdirba juostomis, patręšia, sutankina ir tiksliai pasėja į suformuotą sėklos guolį. Taip bendrovės laukuose jau pasėta apie 400 hektarų žieminių rapsų ir planuojama pasėti apie 650 hektarų kviečių.

„Kai taip sėjame, tai sausra ar drėgmės trūkumas didelės įtakos neturi – sėjame tiesiai į ražieną, į kurią jau yra pasėtos ankštinės kultūros – garstyčios, ridikai. Po sėjos šiuos laukus planuojame nupurkšti, ir jau sužaliavusios ankštinės kultūros taps žaliąja trąša kviečiams“, – pasakojo bendrovės direktorius Vidas Vadopalas.

Anot bendrovės vadovo, jų taikoma žemės dirbimo technologija leidžia dirvoje išsaugoti drėgmę, o tai nulemia ir geresnį grūdų sudygimą. Be to, ši sistema 50 proc. sumažina išlaidas degalams ir 3–4 kartus – darbo sąnaudas.

Baigs kiek vėliau

Eugenijus Alesius, Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas

Šį rudenį Marijampolės savivaldybės žemdirbiai planuoja pasėti iki 16 tūkst. hektarų žieminių kviečių ir apie 7 tūkst. hektarų žieminių rapsų. Vos pabaigus javapjūtę buvo pradėti sėti rapsai. Sekėsi neblogai, nes buvo palankios oro sąlygos. Manau, kad rapsai buvo pasėti laiku ir laikantis technologinių reikalavimų. Gal kiek kelia nerimą tai, kad kai kur buvo per sausa ir ne visur jie vienodai sudygo. Dabar sėjami žieminiai kviečiai. Jų mūsų savivaldybės teritorijoje šiais metais bus pasėta ne mažiau negu pernai, nes gamtinės oro sąlygos yra palankios sėjai. Gal net kiek per karšta. Todėl labai svarbu, kad sėjant grūdai į dirvą papultų, kol ji dar drėgnesnė, – rudens sėjai paruoštų laukų nereikėtų palikti dar kuriam laikui džiūti. Reikėtų nieko nelaukiant iš karto juose sėti. Kadangi žemdirbiai dar laukia lietaus, tai rudens sėją šiemet planuojama užbaigti šiek tiek vėliau nei įprastai – iki spalio 1 dienos.

Skubėti vargu ar verta

 Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas

Apie būtinybę šylant klimatui ir ilgėjant vasarai keisti žemės dirbimo technologijas, vėlinti žieminių kultūrų sėją vyksta įvairios diskusijos, tačiau ūkininkai kol kas didelių permainų nesiima. Pastebime nebent bandymų paeksperimentuoti. Ką nors keisti nežinant, kur tai nuves, būtų pakankamai rizikinga. Nors, suprantama, ankstyva sėja yra vienas iš blogiausių scenarijų – augalai iki žiemos per daug užauga žiemai, papuola ne į tą vystymosi stadiją, kurioje turėtų būti pasiruošęs žiemojimui. Be to, grūdų augintojų pasirinkimą riboja ir įvairūs reikalavimai, kurių jie privalo laikytis, norėdami gauti tiesiogines išmokas. Tik šiemet yra padaryta tam tikrų išimčių. Įprastais metais sėjos vėlinimas gali turėti įvairių pasekmių. Todėl vargu ar yra prasmė tai daryti. Reikėtų palaukti ir įvairių eksperimentų rezultatų.