P. Lileikio nuotr.

Sodai lūžta nuo gero derliaus. Tačiau dėl sausros kai kurių veislių obuoliai šįmet mažesni, vaisiai ir uogos sunoko anksčiau nei įprasta ir vienu metu, taigi pasiūla daug kartų viršija paklausą, todėl krito derliaus supirkimo kainos ir dalį jo tikriausiai paliksime pūti. Apie išskirtinius vaisių ir uogų augintojų metus pasakoja ŽŪR Tarybos nariai Vitalija Kuliešienė ir Adolfas Jasinevičius bei Alytaus žemdirbių asociacijos vadovas Vaidas Stanaitis.

Valdžios keičiasi, o PVM – stabilus

Vitalija KULIEŠIENĖ, Dembavos medelyno vadovė, Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė, ŽŪR Tarybos narė: „Šįmet vaisių ir uogų derliumi skųstis negalime – šalnos nepakenkė, nebuvo ypatingų stichinių nelaimių. Žinoma, sausra turėjo įtakos, pavyzdžiui, kai kurių veislių obuoliai šįmet mažesni nei turėtų būti, kiti sunoko anksčiau nei įprasta, dalį jų praradome, tačiau apskritai derlius yra geras. O štai supirkimo kainos pasiekė dugną- krituolių kaina šiandien, rugsėjo 11 d., buvo 5-6 ct/ kg. Tokia kaina yra žemiau savikainos ribos, todėl kai kurie augintojai obuolių jau net nerenka. Kokios priežastys? Ir didelė pasiūla, ir konkurencija su Lenkijos sodininkais. Prekybos tinklai šiuo metu perka minimaliai. Delikatesinius obuolius lenkai jiems siūlo po 26 ct/kg, todėl konkuruoti su lenkais mums labai sunku, nes mus tenkintų apie 40 ct/kg kaina. Beje, vasaros pabaigoje ir buvo tokia kaina. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Lietuvos rinką užplūdo obuoliai iš Lenkijos ir kainos radikaliai pasikeitė. Kitas niuansas – Lietuva liko viena iš kelių valstybių ES rinkoje, kuri taiko 21 proc. PVM. Lenkijoje jis tesiekia 5 proc. ( anksčiau net buvo 3 proc.), prieš metus PVM sumažino ir kaimynai latviai. Mūsų skaičiavimais, visos išlaidos obuolį pateikti pirkėjui, su PVM, siekia net apie 70 proc., o juk dar yra išlaidų trąšoms, augalų apsaugos priemonėms ir kt.

Apie šią problemą Verslinių sodų asociacija per Žemės ūkio rūmus kiekvienai valdžiai primindavo, tačiau valdžios keičiasi, o padėtis lieka tokia pati“.

Nuotraukoje: pirma iš kairės Vitalija Kuliešienė

Skirtingos sąlygos konkuruoti

Vaidas STANAITIS, Alytaus rajono žemdirbių asociacijos vadovas, UAB „Luksnėnų sodai“ direktorius: „Kontrastų metai. Derlius geras, bet nuotaiką gadina žemos kainos. Suprantu, kad iš esmės labai daug ką pakeisti neįmanoma, nes derlius geras ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje, kuri daro įtaką visai ES rinkai. Kita vertus, daugelis augintojų Lietuvoje neturi saugyklų, todėl priversti visą derlių tiekti rinkai dabar. Todėl balansuojame ant ribos ar apskritai šiuo metu verta rinkti krituolius. Juk vien už obuolių rinkimą reikia mokėti 3-4 ct/kg, dar išlaidos transportui, o supirkimo kaina krito iki 6-7 ct/kg. Labai tikėtina, kad teks nutraukti obuolių krituolių rinkimą, paliksime pūti.

„Luksnėnų sodai“ palaiko ryšius su stambiausiais prekybos tinklais, tačiau šiuo metu padėtis prasta. Štai „Maxima“ tinklui esam pardavę tik 7 t , o pernai tuo pat metu buvome pardavę apie 35 – 40 t obuolių. Suprantu, kad ir jie negali daugiau supirkti, nes kaip tik šiuo metu – derliaus pasiūla viršija paklausą. Juk ir pirkėjų gerokai mažiau – kai kurie irgi turi sodus kaime ar giminaičius, o obelų šakos lūžta nuo gero derliaus.

Tačiau tikimės, kad apie Šv.Kalėdas obuolių kainos turėtų sugrįžti į normalias ribas.

Noriu priminti ir netiesioginius veiksnius, kurie daro įtaką konkurencinei kovai, pavyzdžiui, su obuolių augintojais Lenkijoje. Tai – augalų apsaugos priemonių kiekis. Lenkijoje jų registruota gerokai daugiau nei Lietuvoje, taigi kolegos lenkai ūkininkai turi didesnį pasirinkimą, gali pasirinkti efektyvesnes priemones. Paradoksalu, kad į Lietuvą galima įvežti obuolius, kurie buvo auginami naudojant Lietuvoje draudžiamas augalų apsaugos priemones. Tokia padėtis Lietuvos ūkininkams yra labai nepalanki ir taisytina“.

Nuotraukoje: Vaidas Stanaitis

Išeitis – statyti vaisų ir uogų perdirbimo įmonę

Adolfas JASINEVIČIUS, ūkininkas, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas, ŽŪR Tarybos narys: „Šie metai tikrai išskirtiniai. Sausra labai paspartino uogų nokimą, todėl jos pribrendo ne tik anksčiau nei įprasta, bet ir visos vienu metu. Jeigu rinkoje būtų didelė jų paklausa, tai gal ir sugebėtume gerokai daugiau derliaus surinkti ir pateikti pirkėjams, tačiau taip nėra. Nors turime šaldytuvus, tačiau ne milžiniškus, juose labai daug ir ilgai uogų negali laikyti. Saugyklose turime apie 60 t ekologiškai užaugintų serbentų. Štai ir susidarė tokia padėtis, kad dar apie 60 t. uogų tenka palikti laukuose – subrendo vienu metu ir pernoko, apdžiūvo, jau prasta kokybė, todėl palikome, neapsimoka rinkti. Tai – išskirtinis šių metų bruožas.

Nuotraukoje: pirmas iš kairės Adolfas Jasinevičius

Supirkimo kainos, palyginti su 2017 – aisiais, sumažėjo 2-3 ct/kg ir liko žemesnės nei savikaina – apie 14 ct/kg. Mūsų skaičiavimais savikainą pasiektų apie 35 ct/kg kaina. Žinoma, daug lemia ir derlingumas – kuo jis mažesnis, tuo didesnė savikaina.

Kokią įtaką turi PVM? Nors pardavę uogas jį susigrąžiname, tačiau vartojimas tikrai padidėtų, jeigu PVM būtų sumažintas. Todėl konkuruoti su uogomis iš Lenkijos praktiškai neįmanoma.  Kokia išeitis? Uogų augintojai turi kooperuotis ir statyti vaisių bei uogų perdirbimo įmonę. Kitos išeities nėra. Tokiai įmonei reikia apie 8 mln. EUR, o dabar yra galimybė ES ir valstybės paramos gauti tik iki 400 tūkst. EUR“.