Biržų rajono Smilgių kaimą užliejo vanduo ir sukaustė ledas.

Dėl vandens pertekliaus Lietuvoje pelkynais virsta ne tik didžiuliai dirbamos žemės plotai – skęsta miestai, miesteliai, kaimai ir vienkiemiai. Pamaryje paskelbta ekstremalioji situacija. Dirbamos žemės melioracijos įrenginiams remontuoti paberiama trupinių, o gyvenviečių drenažui ir jų beveik nelieka.

Galimybės ribotos

Žemdirbiai garsiai šaukia SOS dėl tragiškos melioracijos statinių, kuriuos artimiausiais metais norima perduoti žemės savininkams, būklės. Jie kaunasi, kad valstybė senam turtui prižiūrėti ir atnaujinti skirtų daugiau pinigų.

Stambieji ūkininkai ir žemės ūkio įmonės melioracijai tvarkyti dar gauna europinės paramos, o smulkieji žemdirbiai ir kaimo gyventojai dėl pasenusių drenažo įrenginių skęsta. Dažnu atveju jų gelbėjimasis – jų pačių rankose.

Savivaldybių koridoriuose girdėti tik pavienių žmonių aimanos ir bėdojimai dėl apsemtų kiemų, rūsių ir gyvenamųjų patalpų. Gyventojai prašo savivaldybių pagalbos, tačiau jų atstovai sako galintys tik nušluostyti žmonių ašaras ir paguosti, nes suteikti realią pagalbą – sutvarkyti vandenyje mirkstančių sodybų ar ištisų kaimų suirusias sausinimo sistemas ar įrengti naujas – finansinės galimybės labai ribotos.

Kita vertus, valstybės lėšomis tvarkyti mažesnių nei 12,5 cm skersmens drenažo rinktuvų negalima, nes jie perduoti žemės savininkų nuosavybėn. Tačiau senų melioracijos įrenginių remontas ar naujų įrengimas – brangus ir daug kam provincijoje neįkandamas.

Redakcijos archyvo nuotr.

Redakcijos archyvo nuotr.

Pasiektas pikas

Anot savivaldybių atstovų, per pastaruosius metus situacija ne viename krašte dar pablogėjo: gyvenvietės tvinsta, namai mirksta vandenyje. O pernai, kai kiaurai merkė lietūs, buvo pasiektas pikas. Kritulių norma jau viršijama ir šiemet, tad pavasarį ne tik pamaryje gali prireikti valčių.

„Nuo pat pirmųjų šių metų dienų beveik neužsidaro durys – žmonės ateina skųstis dėl skęstančių kiemų ir namų. Kai su rajono meru nuvažiavome į vieną gyvenvietę, vieno namo šeimininkė parodė atplėštas grindys, po jomis iki 20 cm prisikaupę vandens. Štai kaip gyvena žmonės“, – už galvos stvėrėsi Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus inžinierius melioratorius Rimantas Šikšnys.

Jis pridūrė, kad taip patvinusių laukų ir gyvenviečių neregėjo per daugiau nei 40 darbo metų. „Valstybė taip apleido turtą, kad visos melioracijos bėdos matyti plika akimi. Viskas išlindo į paviršių“, – apgailestavo melioracijos specialistas.

R.Šikšnys sakė, kad anksčiau dviejose rajono gyvenvietėse – Kratiškių ir Pačeriaukštės – europiniais pinigais buvo iš esmės atnaujintas visas drenažo tinklas, įrengta paviršinio vandens surinkimo sistema. Anot jo, dauguma kitų gyvenviečių pastatytos ant drenuotos žemės, tačiau sausinimo tinklas nėra pritaikytas gyvenvietėms. Be to, drenažo įrenginiai seni, nemažai jų yra mechaniškai pažeisti – žmonės statant kasinėjo, sodino medžius ir pan.

Skęsta namai

Biržų rajono Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas, paklaustas apie skęstančias gyvenvietes, tik atsiduso. „Skęsta Smilgių, Juostaviečių, Pasvaliečių ir kitų kaimų bei viensėdžių gyventojai. Užmirkę daugybė pievų ir laukų. Ežerėliai telkšo ne tik tose teritorijoje, kurios ir anksčiau buvo linkusios užmirkti, bet atsirado ir naujų neįžengiamų vietų“, –sakė jis.

Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas

Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas

Anot seniūno, pernai net tris kartus skendo ir seniūnijos centras – Pačeriaukštė, kur dar prieš dvylika metų buvo sutvarkytas drenažas ir lietaus surinkimo sistema. Žemė buvo tiek prisotinta drėgmės, kad ir gerai veikiantys įrenginiai nebepajėgė greitai pašalinti perteklinio vandens.

„Čia po dienos kitos viskas susitvarko, bet kitur drenažas pasenęs, be to, nepritaikytas gyvenvietėms arba jo iš viso nėra. Vanduo neslūgta, o kritulių nemažėja, tad pavasarį gali būti dar liūdniau“, – nerimavo A.Frankas.

Panevėžio rajono Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys sakė neseniai turėjęs rūpesčių dėl Žibartonių gyvenvietės. Žmonės nuogąstavo, kad iš tarp dviejų gyvenamųjų namų susikaupusios didžiulės balos vanduo ims sunktis į namus.

„Vanduo dabar nuslūgo, gal namų neapsems. Daugiau seniūnijos gyventojai nesiskundžia, nors drėgmės perteklius jaučiamas visur. Šalia tekantis Nevėžis jau nuo rudens dėl kiekvieno lietaus lašo išsilieja iš krantų“, – pastebėjo jis.

Redakcijos archyvo nuotr.

Redakcijos archyvo nuotr.

Nesaugo drenažo

Savivaldos atstovų teigimu, jie neturi galimybių padėti vandenyje mirkstančių kaimų žmonėms.

„Gyventojai žiūri į seniūną, šis – į savivaldybę, bet kas iš to? Žmonės pamiršta, kad daugeliu atveju drenažas yra privati nuosavybė. Be to, jie jo nesaugo, kur pakliūva sodina medžius, kasa tvenkinius, o paskui skundžiasi, kad apsėmė kiemą. Rimti ūkininkai suvokia, kas yra drenažas, prižiūri įrenginius, o kitiems gyventojams trūksta sąmoningumo, jie nesupranta, kad tai – jų nuosavybė“, – teigė Pačeriaukštės seniūnas.

Kita vertus, jis pripažino, kad provincijos žmonėms, ypač pensininkams ir gaunantiesiems labai mažas pajamas, taisyti ar įsirengti melioracijos ir paviršinių vandenų sistemas – ne pagal kišenę.

Pasak A.Franko, pernai dėl liūčių buvo paskelbta ekstremalioji situacija, ūkininkai suskaičiavo nuostolius, tačiau nutylima, kad daug kur nukentėjo gyvenvietės, yra apgadintų kelių ir kitos infrastruktūros.

Valstybė atsikratė

R.Šikšnio teigimu, patvinusių kaimų žmonėms stengiamasi padėti. Savivaldybė kasmet sukrapšto kažkiek lėšų šioms reikmėms iš savo biudžeto. Be to, gyvenviečių drenažui tvarkyti galima skirti iki 10 proc. melioracijai kasmet skiriamų valstybės lėšų.

„Šiemet mūsų rajonui melioracijai skirta 329 tūkstančiai eurų, iš kurių nedaug galime atriekti gyvenvietėms. Šį tą galime sutvarkyti, bet daugiausia pinigų tenka avariniams gedimams taisyti.

Gyvenviečių drenažą remontuojame ir savivaldybės biudžeto lėšomis, kasmet sutvarkome po vieną gyvenvietę ar bent jos dalį. Manau, kad ir šiemet rajono taryba tam ras kažkiek lėšų“, – aiškino Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovas.

Gyvenvietėse remontuojant drenažą susiduriama su dilema, kurią sukuria teisinis reglamentavimas. Valstybės lėšomis negalima tvarkyti mažesnių rinktuvų, kurie jau nėra valstybės nuosavybė.

„Kaip žmonėms paaiškinti, kad didesnį rinktuvą remontuosime, o už mažesnį reikia susimokėti? Kaip iš jų pareikalauti, jei jie vos galą su galu suduria? Mes nutolome nuo paprastų gyventojų. Kai skelbiame, kad melioracijai daug lėšų gauta iš Europos Sąjungos, turime pabrėžti ir tai, kad ta parama galėjo pasinaudoti tik stambieji žemdirbiai“, – teigė melioracijos specialistas.

Pamaryje ekstremalu

Šilutės rajone vandens niekada netrūksta, o kas dėsis šį pavasarį? Jau dabar šešiose rajono seniūnijose paskelbta ekstremalioji situacija.

„Be perstojo tai lyja, tai sninga. Tęsiasi pernai rudenį prasidėjęs potvynis. Be to, nepamirškime, kad pas mus suteka visos Lietuvos vanduo. Situacija tikrai nepaprasta. Neseniai į posėdį susirinkę ūkininkai kalbėjo, kad kelio atkarpoje Šilutė–Rusnė vanduo jau pasiekė 1,15 metro“, – sakė .

Į užliejamas teritorijas patenkančios Usėnų seniūnijos seniūnas Algirdas Rauktys juokavo, kad Šilutės krašte vanduo kuria gyvenimą, tačiau dėl to ir problemų – per akis. „Mūsų seniūnijos teritorija geresnėje padėtyje – šiek tiek ant kalnelio, bet ir mums vandens užtenka“, – pastebėjo jis.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis

Seniūnas sakė, kad apie melioracijos įrenginius nėra ko ir kalbėti, nes veikia gal tik apie 20 proc. visų prieš 40–50 metų paklotų sistemų. Didesnę dalį jų reikia nurašyti.

„Daug gyventojų rūsyje siurblių neišjungia, pumpuoja vandenį. Kiek galime, padedame, su kastuvais kasame, bet, norint iš esmės sutvarkyti, reikia didelių investicijų. Tokiam rajonui kaip mūsų valstybė turėtų skirti kur kas daugiau lėšų melioracijai, o gauname panašiai kaip smėlėti Dzūkijos rajonai“, – dėl finansinės bejėgystės apgailestavo A.Rauktys.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas skėsčiojo rankomis – visam rajonui melioracijos reikmėms skirta 289 tūkst. eurų, iš kurių tik 28,9 tūkst. galima naudoti gyvenvietėse.

„Sunkiausia padėtis septyniose gyvenvietėse. Skęstančius Pagrynius šiemet tikimės sutvarkyti Valstybės investicijų programos lėšomis, kurios skirtos polderiams prižiūrėti. Šiemet polderiams eksploatuoti gausime apie 1,1 mln. eurų, kurių apie pusę „suris“ mokesčiai už elektros energiją“, – skaičiavo jis.

P.Budvytis pripažino, kad skęstančios gyvenvietės paliktos likimo valiai. „Menka nauda, jeigu kur ir paremontuojame drenažą. Reikia iš esmės tvarkyti nusausinimo sistemas, rengti rimtus projektus, tačiau tam nėra lėšų“, – teigė Kaimo reikalų skyriaus vedėjas.

Prioritetas dirbamai žemei

Vaidas Vitukynas, Žemės ūkio ministerijos Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas

Melioracija pirmiausia yra dirbamos žemės gerinimas. Kitas reikalas – gyvenviečių infrastruktūros gerinimas. 2015-aisiais su Lietuvos savivaldybių asociacija buvo sutarta, kad iki 10 proc. melioracijai skirtų lėšų savivaldybės gali panaudoti gyvenvietėse esančiam drenažui tvarkyti. Nežinau, kiek tas kompromisas teisingas, nes dirbamos žemės drenažui prižiūrėti skiriamų lėšų neužtenka.

Melioracijos programai įgyvendinti 2018 m. iš valstybės biudžeto skirta apie 11,5 mln. eurų savivaldybėms priskirtoms melioracijos statinių, melioracijos sistemų priežiūros, remonto funkcijoms atlikti ir dar apie 2,9 mln. eurų – valstybės investicijų projektams įgyvendinti.

Šiuo metu melioracijos statiniams rekonstruoti taip pat naudojamos ES finansinės paramos lėšos. 2015 m. pradėta įgyvendinti priemonė „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, pagal kurią paramos gali kreiptis savivaldybės bei melioracijos sistemų naudotojų asociacijos.

Parama gali būti skirta lauko drenažo inžinerinei infrastruktūrai atnaujinti, lauko drenažo sistemoms prie joms keliamų aplinkosaugos reikalavimų pritaikyti, vietinės reikšmės vidaus keliams rekonstruoti bei įrengti ir ariamajai žemei kalkinti. Finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (su PVM). Didžiausia paramos suma vienam projektui – iki 300 tūkst. eurų, kai rekonstruojami polderiai – iki 600 tūkst. eurų.

Minėtai priemonei įgyvendinti skirta 86,886 mln. eurų, t. y. beveik tiek pat, kiek buvo skirta ir 2007–2013 m. Jau įvyko du paraiškų priėmimo etapai, joms finansuoti skirta 50 mln. eurų.

Iš viso pagal šią priemonę 2015–2017 m. patvirtinta parama 164 projektams už 47 493 tūkst. eurų.

2016–2017 m. įgyvendintas 51 projektas, kuriuos įvykdžius buvo pagerinta būklė beveik 7 000 ha sausinamo ploto. 113 projektų, kuriems skirta parama, dar įgyvendinami. 2018–2020 m. laikotarpiui dar liko apie 23 mln. eurų.