Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Valgomieji vabzdžiai – ateities maistas

Vabzdžius nuo seno valgo įvairių Azijos šalių gyventojai. Pastaraisiais metais šis itin daug naudingų maisto medžiagų turintis maistas sparčiai populiarėja Europoje, skverbiasi ir į Lietuvą. Manoma, kad ateityje valgomieji vabzdžiai gali pakeisti mėsą.

Atlieka bandymus

Pasak jaunos verslininkės, „Cogastro“ įkūrėjos Mantės Šidlauskaitės, valgomieji vabzdžiai – ne tik ateities maistas, bet ir ateities verslas. Šiuo metu ji drauge su komanda Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Miškų instituto patalpose augina didžiuosius milčius. Jų dėmesys sutelktas ne į žaliavos tiekimą, bet į kompiuterinę programą, skirtą vabzdžiams auginti. „Mūsų tikslas – turėti tam tikrą kiekį vabzdžių bandymams ir eksperimentams. Mes renkame ir analizuojame duomenis apie vabzdžių auginimo sąlygas bei ūkininkavimo metodus. Stebime valgomųjų vabzdžių kiekį, greitį, maistinę vertę, kuri gaunama dienos pabaigoje, ir maisto konversijos koeficientą. Visame šiame procese būtina surinkti labai daug duomenų, turinčių įtakos aplinkos veiksniams“, – teigė pašnekovė.

M. Šidlauskaitė

Susidomėjo dėl ekologijos

M.Šidlauskaitė valgomuosius vabzdžius – didžiuosius milčius pradėjo auginti prieš porą metų. Jie yra viena iš Europos Sąjungoje leistinų auginti vabzdžių rūšių, auga greitai ir lengvai. Pasak jaunos verslininkės, šių valgomųjų vabzdžių auginimu ji susidomėjo dėl ekologijos. Auginant valgomuosius vabzdžius, pašarų tokiam pat kiekiui baltymų gauti reikia 5 kartus mažiau, žemės ir vandens resursų – taip pat, palyginti su vištų, kiaulių ar galvijų auginimu. Valgomieji vabzdžiai, atsižvelgiant į rūšį ir apdirbimo būdą, gali turėti nuo 50 iki 82 proc. baltymų, taip pat Omega 3 ir Omega 6 riebalų rūgščių. Taigi jų maistinė vertė yra labai didelė. Be to, vabzdžių auginimas mažiau kenkia aplinkai, išskiria mažiau CO2, palyginti su gyvuliais. „Štai čia ir yra visa vabzdžių auginimo paslaptis. Šis verslas man labai patinka dėl to, kad reikalauja mažiau išteklių nei gyvulių auginimas“, – tvirtino „Cogastro“ įkūrėja.

Reikalauja daug darbo

Nedidelį kiekį didžiųjų milčių M.Šidlauskaitė įsigijo iš insektariumo (vienintelio Lietuvoje specializuoto nariuotakojų zoologijos sodo). Vėliau jų užsiaugino pati. „Valgomųjų vabzdžių priežiūra nėra sudėtinga, kai žinai, kaip ir ką daryti. Dirbant su jais, kaip ir su kitais gyvais organizmais, reikia atsižvelgti į tam tikrus aplinkos veiksnius, turinčius įtakos vabzdžių augimui. Pagrindinės funkcijos – šėrimas, valymas, jų atskirinėjimas tarp stadijų. Tai – iš esmės nėra sudėtinga, tačiau reikalauja labai daug laiko ir kantrybės“, – tvirtino jauna verslininkė. Anot jos, šis darbas jai labai patinka ir yra įdomus. M.Šidlauskaitės teigimu, vabzdžių maistinei vertei didelę įtaką daro pašaras. Norint vabzdžiams suteikti ypatingą skonį, prieš kelias dienas iki jų paruošimo galima duoti jiems obuolių, cinamono lazdelių, apelsinų. „Vabzdžių esu ragavusi, jie neturi jokio specifinio skonio – tarsi kukurūzai. Norint paragauti šio egzotiško patiekalo, reikia atitinkamai nusiteikti. Dažniausiai nebandžiusiems vabzdžių jų ragavimas yra savotiškas psichologinis iššūkis. Paprastai suvalgius vieną neatsisakoma ir daugiau“, – tvirtino M.Šidlauskaitė. Jos manymu, ateityje, kai taps sąmoningesni ir suvoks žaliavos prasmę bei įvertins maisto kokybę, lietuviai tikrai valgys valgomuosius vabzdžius.

Vabzdžiai ne tik žvejybai

Mūsų šalyje vabzdžių dažniausiai įsigyja egzotinių gyvūnų, paukščių augintojai ir žvejai. Pasak insektariumo vadovo Edgaro Čepulkovskio, pastaruoju metu ganėtinai daug įvairios stadijos vabzdžių masalui ir jaukui perka žvejai. Gausėja atvejų, kai vabzdžių maistui vakarėliams ir degustacijoms užsisako ne tik pavieniai asmenys, propaguojantys sveiką gyvenseną, bet ir įmonės. Jų perka ir tie žmonės, kurie galvoja apie valgomųjų vabzdžių verslą. Kadangi vabzdžiai yra lengvi, jų įsigyjama po kelis šimtus gramų.

„Auginame apie 15 rūšių vabzdžių. Patys populiariausi maistui yra Peru juodvabaliai, didžiųjų milčių lervos, tarakonai. Dažniausiai valgomos lervos ir vikšrai“, – sakė E.Čepulkovskis, kuriam valgomieji vabzdžiai nėra naujiena. Vyras ne kartą ragavo vabzdžių, paruoštų įvairiausiais būdais: šaldytų (liofilizuotų), džiovintų, keptų.

Ateities maistas

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad valgomieji vabzdžiai – tai ateities maistas. Juos skatinama vartoti ir kaip maistą, ir kaip maisto papildą, naudingą organizmui. Ar gali vartotojai, nerizikuodami savo sveikata, valgyti lauke pagautus vabzdžius? „Be, abejo, rizikuoti neverta, nes jie gali būti užkrėsti parazitais, pesticidais ar kitomis cheminėmis medžiagomis. Valgomuosius vabzdžius rekomenduojama pirkti tik iš patikrintų tiekėjų, nes jie turi būti saugūs vartojimui“, – pabrėžė E.Čepulkovskis.

Specializuoto nariuotakojų zoologijos sodo vadovas sakė, kad jų auginami vabzdžiai parduodami elektroninėje parduotuvėje www.staktosvoras.lt . Jie šeriami maistingu pašaru, daržovėmis.

Netradicinė veikla

Augant maistinių vabzdžių paklausai, vabzdžių fermas jau pradedama kurti ir Lietuvoje. Šiais metais svirplius ėmė auginti UAB Maistinių vabzdžių ferma, įsikūrusi Vilniaus rajone, Buivydžių kaime.

Pasiteiravome šios įmonės vadovo Andriaus Stanislovaičio, kaip jam gimė mintis užsiimti tokia netradicine veikla. „Niekada nedirbau standartinių darbų. O svirpliais susidomėjau tuomet, kai dukterėčia paprašė nupirkti gyvų svirplių. Internete beieškodamas informacijos apie juos, sužinojau, kad daugelyje pasaulio šalių ir net kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Suomija ir Estija, svirpliai yra naudojami maistui. Taip ir gimė mintis pradėti verslą“, – sakė A.Stanislovaitis ir pridūrė, kad patalpas jis turėjo, todėl maistiniams vabzdžiams auginti skyrė 80 kvadratinių metrų, beveik tokį patį plotą – džiovinimo ir perdirbimo įrangai.

Svirplių miltai

Bendrovėje pagaminti svirplių miltai plačiai naudojami ne tik žuvininkystėje ir paukštininkystėje, bet ir maisto pramonėje. Didžioji produkcijos dalis yra eksportuojama ir tik maža dalis parduodama Lietuvoje. Teigiama, kad lietuviai, kurie perka svirplių miltus, iš jų gamina baltyminius batonėlius sportininkams ir juos eksportuoja į Prancūziją. Pasak specialistų, svirpliai yra tikras baltymų, kalcio, geležies, skaidulų ir sveikųjų riebalų šaltinis. Dėl naudingųjų medžiagų gausos kai kuriose Europos Sąjungos šalyse su svirplių miltais gaminami ne tik įvairių rūšių batonėliai, bet ir baltymų mišiniai, įvairūs užkandžiai, saldainiai ir traški duonelė. „Kepant konditerinius gaminius, į miltus įmaišoma ir svirplių miltų. Pavyzdžiui, suomiai gamindami duoną į ją įdeda apie 7 gramus svirplių miltų. Tai reiškia, kad duonoje yra 70 svirplių, nes iš vieno svirplio išeina 0,1 g miltų. Į gaminį įdėjus svirplių miltų, jo maistinė vertė padidėja“, – pasakojo A.Stanislovaitis.

Produkcija populiarėja

Šalyje kaimynėje Estijoje pastaraisiais metais svirplių produktai maisto pramonėje jau atrado savo rinką, o Suomijoje svirplių paklausa jau lenkia pasiūlą. „Valgomųjų vabzdžių produkcija Lietuvoje – dar naujovė. Tačiau per kelerius metus ji tikrai išpopuliarės ir nebus joks stebuklas. Aš manau, kad mūsų bendrovėje gaminamos produkcijos paklausa augs, populiarės ji ir mūsų šalyje, o vartotojai ją pamėgs. Šiais metais mes planuojame pagaminti apie 2 tonas svirplių miltų“, – mintimis pasidalijo A.Stanislovaitis.

Pastebima, kad vis daugiau europiečių ryžtasi valgyti ne tik gaminius, kuriuose yra svirplių miltų, bet ir įvairių patiekalų, paruoštų iš vabzdžių. A.Stanislovaitis ir pats ragavo svirplių. „Šie vabzdžiai man labai patiko. Jų skonis primena riešutus, jūros gėrybes, o kvapas kaip žolės ir baltymų. Svirplių aromatingumas labai priklauso nuo pašarų“, – tvirtino pašnekovas.

Nedidelės investicijos

UAB Maistinių vabzdžių fermos vadovas teigė, kad auginant svirplius didelių investicijų nereikia. Pasak A.Stanislovaičio, pagrindinės išlaidos tenka šildymui, nes svirpliai mėgsta šilumą. Patalpoje, kurioje jie auga, ir veisyklose turi būti 27–32 laipsniai šilumos. „Nemenką pinigų dalį tenka skirti ir pašarams, kuriuos siunčiamės iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai – subalansuoti pašarai, kuriuose yra reikiamas kiekis įvairiausių medžiagų ir vitaminų. Įranga produkcijai gaminti gali kainuoti apie 20 tūkstančių eurų“, – pabrėžė pašnekovas. Anot A.Stanislovaičio, svirpliai auga gana greitai. Svirplių veisyklose patelė gali padėti iki 600 kiaušinėlių. Iš jų nimfos (maži svirpliukai) išsirita jau maždaug po 2 savaičių. Nimfos, atsižvelgiant į sąlygas, subręsta per pusantro mėnesio.

Bendrovės vadovo teigimu, pastaruoju metu žmonių susidomėjimas svirplių auginimu didėja, tačiau labai trūksta išsamios informacijos apie tai. Todėl UAB Maistinių vabzdžių ferma nuo balandžio mėnesio organizuos mokamus kursus apie tai, kaip tinkamai įsirengti svirplių fermą. Kursų metu bus dalijamasi informacija, sukaupta lankantis Anglijos, Suomijos Danijos. Olandijos, Izraelio svirplių ūkiuose.

Netrukus pradės gamybą

Bendrovės „Insectum“ vadovas Domantas Tracevičius sakė, kad pasaulyje vabzdžiai naudojami ne tik maistui, bet ir pašarams, taip pat biologiškai skaidžioms atliekoms apdoroti ir perdirbti. Siekdamas kuo efektyviau tvarkyti žemės ūkio ir gamybines maisto atliekas, jis ėmė auginti juodųjų plokščiamusių lervas. „Atsižvelgdami į ES teisės aktus, trejus metus eksperimentavome su juodųjų plokščiamusių lervomis. Tai buvo savotiškas iššūkis, įdomus darbas. Dabar baigiame įrengti pramoninę fermą ir kitą mėnesį planuojame pradėti pašarų gyvūnams gamybą“, – sakė pašnekovas. D.Tracevičius teigė, kad per parą jie planuoja pagaminti nuo pusės iki vienos tonos pašarų, kurie bus eksportuojami į užsienį. Šių pašarų paklausa užsienyje yra labai didelė, jie naudojami akvakultūrai, dedeklėms vištoms ir naminiams gyvūnams. Anot verslininkų, vis daugiau ūkininkų domisi valgomųjų vabzdžių, kurie naudojami gyvuliams šerti, auginimu. Neatmetama galimybė, kad po 5–10 metų mūsų šalyje juodųjų plokščiamusių lervos įsitvirtins kaip naujas atliekų tvarkymo būdas.

Faktai

Remiantis Jungtinių Tautų (JT) pranešimu, nesikeičiant pasaulio populiacijos augimui, iki 2050 m. reikės padidinti maisto gamybą 70 procentų. Didžiausia paklausą turės maistas, kuriame bus gausu baltymų. JT pažymi vabzdžius kaip būdą užpildyti šią spragą.

100 gramų džiovintų musių ar meksikietiškų žiogų yra maždaug 28 gramai baltymų – tiek pat kiek 226 gramų kepsnyje.

Dviejose šilkverpio lervose yra 10 kartų daugiau geležies nei 100 gramų keptos jautienos, o 100 gramų keptų vikšrų porcija patenkina ne tik cinko ir geležies, bet ir vario bei tiamino dienos poreikį.

Daugumoje vabzdžių yra netgi ląstelienos ir sveikų nesočiųjų riebalų, tai atspindi jų skonis. Pavyzdžiui, neapdorotų australiškų medgręžių lervos yra migdolų skonio.

Rekomenduojami video