Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Valstybė nesusitvarko su jai priklausančiais žemės sklypeliais

Lietuvos kaimuose vis dar gausu nedidelių žemės sklypelių, kurie nežinia kam priklauso, kurių niekas neprižiūri. Ūkininkaujantieji piktinasi, kad tokie nedideli, dažnai kelių ar keliasdešimties arų sklypai tampa piktžolių plitimo šaltiniu. Kai ūkininkaujantieji taip elgiasi – jie baudžiami, o kai tokių apleistų sklypelių savininkė valstybė?

Žemė prašosi šeimininko

„Valstiečių laikraštis“ sulaukė laiško iš Prienų rajono: Pakuonio miestelio gyventojas A.B.,neapsikentęs, kad akis bado netvarkomi žemės sklypeliai,nusprendė apie tai papasakoti viešai, tikėdamasis, kad gal taip bus atkreiptas valdininkų dėmesys į dešimtmečius užsitęsusią problemą.

„Pakuonio kadastrinėje vietovėje, pačiame miestelyje, Lentpjūvės gatvėje, du valstybiniai žemės sklypeliai 30 metų užmiršti: vienas – 6 arų buvusio tarybinio ūkio kiaulių svėrimo punktas, antras – gal 10 arų, 50 metrų arčiau. Alkūnės gatvėje Nr.3 tarp sklypų namų valdų likę 2 arai.Tokių neprižiūrimų sklypelių yra ir daugiau“, –laiške rašo jo autorius, nenorėjęs būti paviešintas.

„Ar Nacionalinė žemės tarnyba dirba neatsakingai, ar seniūnijų žemės ūkio darbuotojai ir rajonų žemės tarnybos neįpareigotos būti atsakingos už valstybinės žemės nepriežiūrą? Reiktų, bent jau vykdant žemės surašymą, inventorizuoti užmirštus sklypelius“, –dėmesį atkreipia pakuoniškis.

Sutvarkytas sklypas. Pakuonio seniūnijos nuotr.

Papildomas rūpestis

Pakuonio seniūnas Antanas Keturakis pripažino, kad tokia problema iš tiesų egzistuoja. Jam yra žinomi gal net kokie 6–7 valstybinės žemės sklypeliai.

„Iš tiesų tai yra didelė problema, nes seniūnijai užkraunama prievolė tokią žemę prižiūrėti. Vis tiek reikia šienauti, kad būtų gražesni, tai norėtume ir mes, kad šitie reikalai pajudėtų“, –tikino seniūnas.

A.Keturakis girdėjo, kad tokia problema jau buvo svarstoma ir jų savivaldybės administracijoje.Apie užmirštus neprižiūrimus žemės sklypelius kalbėtasi ir pasitarime pas Prienų rajono merą Alvydą Vaicekauską.

„Blogiausia, kad likę labai maži žemės lopinėliai. Manau, būtų galima juos prijungti prie kitų didesnių gretimų sklypų ar, galų gale, kam nors pasiūlyti juos išsipirkti, galbūt dar kažkaip jiems surasti šeimininkus. Bet kažką jau reikia daryti“, – galimą išeitį mato seniūnas, pridurdamas, kad tuomet žemės lopinėliai nerūpėtų seniūnijai.

Mat, A.Keturakio duomenimis, jeigu tai valstybinė žemė irji yra miestelio teritorijos ribose, tai seniūnija ją ir turi tvarkyti.

Apleistas sklypas. Pakuonio seniūnijos nuotr.

Koks jų likimas?

Prienų rajono meras A.Vaicekauskas„Valstiečių laikraščiui“ pakomentuodamas situaciją Pakuonyje teigė, kad čia gali būti išlikusios jau nebeegzistuojančios bendrovės patalpos, nors jis gali ir klysti, nes praėjo keliasdešimt metų. Vietos žmonės dar mena, kad ten buvo Daukšiagirio tarybinio sodininkystės ūkio pastatai, o paskui vietoj šio ūkio atsirado kelios bendrovės. Kai ir šios užbaigė savo veiklą, turtą pasidalijo pajininkai, bet daug kur jo teisinė registracija taip ir liko nesutvarkyta iki galo.

„Matyt, pajininkai pasidalijo ir niekaip nepabaigė įsiteisinimo procedūrų, tad viskas pakibo ore. Kai neįsiteisinę, jų negalima ir nubausti. Neprižiūri savo sklypo ir tų statinių. Čia yra įstatymų spragos“, – situaciją apibūdino Prienų rajono meras.

A.Vaicekausko teigimu, reikėtų keisti įstatymą, kad jisnustatytų ir įpareigotų, per kiek laiko žemę su statiniais privalėtų įsiteisinti, o jeigu nesusitvarko, tada tą turtą perimtų valstybė ir privatizuotų tokius sklypelius. Tokiu būdu būtų galima susitvarkyti su šia dešimtmečių problema.

Anot Prienų rajono mero, kuris yra ir ūkininkas, problemą būtų galima išspręsti ir dar paprasčiau. „Dabar yra žemės ir su kai kurių pastatų likučiais, tai paskelbčiau to sklypo aukcioną, kad pirkėjas įsivertintų, kiek lėšų reikėtų investuoti jų likvidavimui, už tokią kainą nupirktų, sutvarkytų, ir sklypas galėtų būti sutvarkytas visam laikui“, –sprendimo būdu pasidalino meras.

Savivaldybės skauduliai

Prienų rajone, mero duomenimis, tokių niekieno žemės sklypelių ar sklypų bei apleistų statinių yra beveik visose seniūnijose. Šiais metais savivaldybė „užsuko“ procedūras ir kai kur net nugriovė tokių pastatų vaiduoklių pamatų likučius bei paragino vietos ūkininkus, kad juos prižiūrėtų.

„Mums brangiai kainuoja tokių sklypų atliekų sutvarkymas ir kai kur juose plinta Sosnovskio barščiai. Bėda su jais. Todėl mano siūlymas būtų toks –reikėtų užbaigti žemės reformą ir aukcionuose ar kaip kitaip parduoti tuos sklypelius, o nauji savininkai susitvarkytų greičiau, nes dabar niekas nevyksta“, –svarstė Prienų rajono meras.

Taip pat meras teigė manąs, jeigu žemė būtų savivaldybės žinioje, tai jie atliktų bešeimininkio turto procedūras, nes tie pretendentai vargiai apsigins neįteisintą turtą ir kažin ar išvis norės įsiteisinti, nes jis mažos vertės, o sutvarkyti reikia nemenkų investicijų. Jeigu savivaldybė galėtų taip daryti, anot mero, galėtų kad ir su minimaliomis investicijomis nugriauti aplinkos nepuošiančius statinius ir tuomet atlaisvintą žemę galėtų atiduoti ar parduoti ūkininkui, kuris ja disponuotų.

A.Vaicekauskas nesitiki, kad vienkartinis apleisto sklypo sutvarkymas, jeigu nėra tikro savininko, duotų gerų rezultatų ateityje. „Vienais metais sutvarkai, kitais metais jis vėl užauga piktžolėmis“, – sakė jis, neneigdamas, kad bėdų dėl nykstančių pastatų, tapusių skauduliais, jie tikrai suskaičiuoja nemažai.

„Vis dėlto visiškai beviltiškus sklypus, griuvenas juose savo iniciatyva pabandysime kapitaliai sutvarkyti. Gal naujo finansavimo laikotarpio plane bus numatyta pinigėlių tokiems reikalams“,– planus vardijo Prienų rajono meras.

Sutvarkytas sklypas. Pakuonio seniūnijos nuotr.

Gali parduoti

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Prienų ir Birštono skyriaus patarėjas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas, Deimantas Tarulis „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, jog minėtoje vietoje Pakuonyje, prie Lentpjūvės g. 2 esančių pastatų, yra nesuformuotas apie 30 a. valstybinės žemės sklypas, kuriame yra statinys. Šis žemės plotas įtrauktas į Laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį ir pažymėtas Nr. 404. Tai žemės plotas, kuris pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus numatytas naudoti ne žemės ūkio veiklai vykdyti.

„Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, jei lieka laisvos valstybinės žemės plotai ir jei jie atitinka įsiterpusio sąvoką, rekomenduojame piliečiams šiuos plotus įsigyti ir prisijungti prie savo sklypų. Dažniausiai piliečiai tokius įsiterpusius plotus nori nusipirkti. Per metus tokių įsiterpusių plotų, kuriuos įsigyja besiribojančių sklypų savininkai, Prienų rajone būna apie penkis“, – aiškino D.Tarulis, ir pažymi, kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

Iniciatyvos laukia iš gyventojų

Anot NŽT atstovo, asmenys šiuos įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus gali įsigyti, jeigu jie atitinka įsiterpusio žemės ploto sąvoką ir yra atitinkamo dydžio – prie namų valdų tai sklypai iki 4 arų, prie pramonės ar sandėliavimo teritorijų – iki 50 arų, žemės ūkio paskirties sklypai – iki 3 ha.Tokių įsiterpusių plotų atskiros statistikos visos Lietuvos mastu NŽT neturi, tačiau šie plotai matyti viešai skelbiamuose žemėlapiuose, kuriuose pažymėtos laisvų žemės plotų ribos.

Tais atvejais, kai valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, gyventojai gali kreiptis į NŽT prašydami suteikti teisę jais naudotis laikinai. Laisvos valstybinės žemės plotai kaimo vietovėse gali būti suteikti laikinam naudojimui žemės ūkio veiklai vykdyti. Šiuo metu svarstoma galimybė inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad ir miestų teritorijose esančius laisvus valstybinės žemės plotus būtų galima perduoti laikinam naudojimui žemės ūkio veiklai vykdyti.

„Visuomet bendradarbiaujame su miestelių seniūnais ir sprendžiame klausimus, susijusius su apleistais žemės sklypais ar plotais. Jei tai privatus žemės sklypas, dažniausiai užtenka pasišnekėti su piliečiais ir jie susitvarko, kiek sunkiau su valstybinės žemės plotais. Jei šie plotai yra miesto teritorijoje, dažniausiai tokius plotus sutvarko seniūnijos. Jei kaimo vietovėse, viskas priklauso nuo ūkininkų ir nuo žemės ploto vietos. Jei plotas palankus ūkininkauti, tai jų pageidauja ūkininkai, tačiau jei reikia didelių investicijų, tai jie ir lieka apleisti“, – aiškino D.Tarulis.

Todėl, pasak jo, NŽT ragina žmones būti iniciatyviais ir jei mato, kad šalia jiems priklausančio sklypo yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, kurį norėtų įsigyti, nuomotis ar laikinai naudoti, kreiptis į NŽT teritorinį skyrių pagal žemės buvimo vietą ir teirautis apie galimybes.

Išeitis yra

 A.Stančikas 2017

Andriejus Stančikas, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Įstatyme, kurio pataisų iniciatoriumi buvau ir aš, numatyta, jog tokius įsiterpusius sklypelius, kai kuriais atvejais net iki 3 ha, būtų galima įsigyti iš valstybės rinkos kaina. Ne lengvatinėmis sąlygomis ir ne aukciono būdu. Tiesa, yra problema dėl kai kurių sąvokų vartojimo, kurios kartu su Žemės ūkio ministerija dar niekaip neišsprendžiame. Kitas dalykas, kai yra ypač daug smulkių, po keliasdešimt arų sklypelių, o jų visoje Lietuvoje itin daug,turėtų būti suteiktos galimybės juos parduotine aukciono būdu. Nes gali būti, kad žmogus tą sklypelį dirba net nežinodamas, jog tai valstybinė žemė. Galvoja, kad ta žemė yra jo. Manau, jog tokiam gyventojui turėtų būti suteikta pirmumo teisė nusipirkti tą žemės ruoželį. Valstybei tokie žemės sklypeliai tikrai nereikalingi. Jie susidarė dėl ankstesnių matavimų netikslumų.

Dalis neaiškių sklypų yra susidarę ir dėl to, jog ta žemė anksčiau buvo kažkam skirta, bet iki šiol jos niekas tinkamai neįteisino. Tad ką daryti su tokiais sklypais, nes, iš vienos pusės, valstybė buvo suteikusi galimybę juos kažkam įsigyti, bet iki šios dienos tas sklypas nėra įsigytas, nėra įteisintas. Ko gero, pretendentui tos žemės ir nereikia. Manau, kad ir tokius sklypus, sudarius tinkamas sąlygas, galėtų įsigyti ūkininkai. Bet ir vėl – ne aukcione, o tiesiogiai tie, kurie tą žemę dirba ar jų sklypai ribojasi su neaiškios priklausomybės sklypu.

 

 

Rekomenduojami video