Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vasarinių kviečių auginimo patirtis 2016 ir 2017 metais

Šiais metais gali gerokai padidėti vasarinių kviečių pasėlių plotai. Tam yra kelios priežastys: praėjusį rudenį dėl sudėtingų oro sąlygų buvo pasėta kur kas mažiau negu įprasta žieminių javų ir rapsų, dėl pasikeitusių Žalinimo programos reikalavimų ūkiai gali sumažinti ankštinių augalų plotus. Didžiąją dalį laisvų likusių žemių turėtų užimti vasariniai kviečiai, kurie yra vieni pelningiausių vasarinių javų.

Šiame straipsnyje aptarsime vasarinių kviečių auginimo patirtį 2016–2017 metais, kai kritulių norma buvo net 1,5–2,0 karto didesnė už daugiametį vidurkį. Ši patirtis leis išvengti kai kurių klaidų ir nors truputį patobulinti vasarinių kviečių agrotechniką.

Sėjos darbai

2016 ir 2017 metų pavasaris prasidėjo 2–3 savaitėmis anksčiau nei įprasta, tačiau ilgą laikotarpį orai išsilaikė lietingi ir vėsūs (5,5–8,0 °C). Buvo labai sunku paruošti sėjai peršlapusias dirvas (ypač priemolius) ir jose sėti. Tačiau darbai vyko, nors ir mažesniais tempais. Lengvesnėse žemėse 2016 metų pavasarį pirmieji vasarinių kviečių hektarai pasėti kovo pabaigoje, tačiau jų sėja šalyje užbaigta tik gegužės viduryje. Pavieniai ūkininkai išdrįso pradėti sėją kovo mėnesį, nors teigiama, kad vasariniai kviečiai nėra atsparūs stipresnėms šalnoms. Praktika parodė, kad klydo teoriniai stereotipai, o ne ūkininkai. Nors po ankstyvos sėjos šaltukas (-5 – -7 °C) sugrįžo, tačiau nežuvo nei sėklos žemėje, nei kai kur jau sudygę kviečiai. 2017 metų pavasarį teigiamų rezultatų taip pat gavo tie augintojai, kurie sėją pradėjo anksti.

Tiesa, abejais aptariamais metais anksti pasėtos sėklos dygo ilgai, tačiau jų lauko daigumo rodikliai buvo gana geri. Sėklų lauko daigumą ir tolesnį augalų augimą sustiprino ir sėklų beicavimas preparatu Celest Trio, kartu pridėjus sėkloms skirtų mikroelementų trąšų.

2016 metų pavasarį ankstyvos sėjos laukuose rekomenduota naudoti 4,75–5,25 mln. vnt. į ha sėklų normas, nes jos buvo kokybiškos. 2017-aisiais, atsižvelgiant į turimų sėklų faktinę kokybę, specialistai ūkininkams siūlė sėklų normą padidinti iki 5,0–5,5 mln. vnt. į ha. Bet kokiu atveju, sėjant kviečius po balandžio 20 dienos, sėklų norma kasdien turėtų būti padidinama po 0,08 mln. vnt. į ha, o sėklų įterpimo gylis derinamas su dirvožemių drėgmės režimu sėjos dieną ir su orų prognozėmis.

Priešsėjinis tręšimas

Nors ūkininkai, ruošdami dirvas vasarinių kviečių sėjai, rekomenduojamų trąšų normų nemažino, tačiau trąšas prieš sėją paskleidė tik apie 55–65 proc. ūkių. Likusieji, siekdami per daug nesuvėlinti, pirmumą skyrė sėjai, tikėdamiesi orų pagerėjimo, kai bus lengviau su sunkia technika įvažiuoti į lauką ir paskleisti trąšas. Deja, kai kuriems ūkiams teko ilgai laukti palankios progos joms paskleisti.

Vis dėlto auginantys vasarinius kviečius ūkininkai beveik vienbalsiai teigia, kad prieš sėją išberti į dirvą NPK ir azoto trąšas buvo teisingas sprendimas, nes augalai geriau įsišaknijo, sparčiau augo, intensyviau krūmijosi, ir jų lapai greičiau uždengė dirvos paviršių. Tuomet dirvoje išsaugomos drėgmės atsargos, kurias ilgesnį laiką gali naudoti augalai.

„Visi puikiai žinome, kad vasarinių kviečių pasėliams daugiausia žalos padaro pavasarinė sausra, o ankstyva sėja ir ankstyvo intensyvaus augalų augimo skatinimas yra priemonės, padedančios išvengti neigiamo sausros poveikio bei lengviau pasiekti planuojamą derlingumo lygį“, – teigia Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas.

Veislės

Visos augalų savybės perduodamos per sėklas, kurių kokybę lemia genetinės ir biologinės jų ypatybės. Labai patobulėjus genetikos mokslui ir selekcininkų gebėjimams jį pritaikyti savo darbe, itin pagerėjo naujų veislių sėklinių grūdų genetinė kokybė. Pasak agronomijos specialistų, naujos veislės yra įgijusios įvairių „galių“, kurių ankstesnės kartos veislės neturėjo. Iš jų svarbiausios: sugebėjimas suformuoti produktyvesnes varpas, didesnis atsparumas pavojingoms ligoms, augalų išgulimui bei grūdų išbyrėjimui iš varpų iki pjūties ir jos metu ir kt. Rinkdamiesi vasarinių kviečių veisles, augintojai nori rasti tokių, kurių augalai gausiau krūmijasi, geba suformuoti didesnio absorbcinio pajėgumo šaknų sistemą, priešintis nepalankiems aplinkos veiksniams ir, žinoma, išauginti didesnį derlių. Labai aukšto produktyvumo yra ankstyvos ar vidutinio ankstyvumo veislės KWS Collada, Wicki ir Quintus.

Purškimai pesticidais

Dėl gausių kritulių, permirkusių dirvų ir vėsių orų tiek 2016, tiek 2017 metų pavasarį buvo labai sudėtinga atlikti visų kultūrinių augalų, tarp jų ir vasarinių kviečių, pasėlių priežiūros darbus. Sunkiausia buvo pasėlius optimaliu laiku nupurkšti pesticidais ar patręšti per lapus.

Dėl lietingų orų sukeliamų trikdžių vasarinių kviečių purškimai herbicidais daugiau nerimo sukėlė 2016 metų pavasarį. Kai kur kviečių sėklos vėlavo dygti, kai kur piktžolių buvo mažai arba pasėlių purškimus stabdė lietus. Ūkininkai elgėsi įvairiai. Vieni drausmingai laukė tinkamo momento, kuris geriausiai atitiktų herbicidų naudojimo rekomendacijas, o kiti, palaukę, kol pasėlis sudygs, purškė laukus, jei tik buvo tinkamas oras. Gauti rezultatai parodė, kad herbicidai Biathion 4 D (40–50 g į ha) ar Cleave (0,8–1,0 l į ha), išpurkšti nuo 2–3 lapelių fazės iki krūmijimosi pabaigos, net itin lietingų orų sąlygomis gerai naikino beveik visas dviskiltes piktžoles. Laikas be lietaus po purškimo – 1,0–1,5 valandos.

Prieš vienaskiltes piktžoles pasėliuose naudotas herbicidas Axial 50 ES (0,6–0,9 l į ha) nuo bamblėjimo iki vėliavinio lapo tarpsnio. Efektyvumas taip pat buvo aukštas. Nemažai ūkininkų ir 2016, ir 2017 metais į herbicidų darbinį tirpalą įmaišė augimo reguliatorių. Augintojai dažnai naudojo pamėgtą preparatą Moddus (0,2–0,3 l į ha).

Tręšimas per lapus

Augalų maitinimas per lapus yra vienas perspektyviausių papildomo tręšimo mažomis normomis būdų. Taip tręšiant siekiama reguliuoti augalų generatyvinį vystymąsi, stiprinti jų atsparumą infekcijoms bei padidinti pasėlių produktyvumą.

Nors vyravo lietingi orai, 2016 ir 2017 metais Lietuvos ūkininkai javus per vegetacijos periodą per lapus tręšė net 3–5 kartus. Kai kurie ūkiai į tręšimo per lapus darbinį tirpalą dar įmaišydavo ir insekticidų, fungicidų, herbicidų, augimo reguliatorių. Ši praktika – darbinius tirpalus sudaryti iš didesnio kiekio preparatų – labiau išpopuliarėjo būtent aptariamais 2016 ir 2017 metais, kai orų sąlygos buvo nepalankios dažnai purkšti pasėlius.

Minėtais metais kvietukų krūmijimosi pradžioje (gegužės pabaiga) darbiniai tirpalai pasėliams tręšti per lapus buvo sudaromi iš įvairių preparatų: Oligo Brava javams (1 l į ha) arba Actiflow MCZ (1 l į ha) + Wilis NPK (3–5 kg į ha) arba Bratan Foliar (3–5 kg į ha) + Microfert (1,0 l į ha). Esant reikalui, į darbinį tirpalą buvo įmaišoma ir karbamido (5–10 kg į ha).

„Birželio viduryje atliktas vasarinių kviečių pasėlių būklės įvertinimas parodė, kad visi naudoti pavasarinių tręšimų per lapus variantai buvo efektyvūs tiek 2016, tiek 2017 metais. Iš jų efektyviausi darbiniai tirpalai pasirodė tie, kurių sudėtyje buvo preparatų Bratan Foliar ar Actiflow MCZ. Be to, nepriklausomai nuo tirpalo receptūros, papildomai į jį įmaišius karbamido (10 kg į ha) labai padidėjo tręšimo efektyvumas“, – sakė AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.

Kodėl praretėja pasėliai?

Kiekvienais metais javų pasėliuose pastebimas reiškinys – augalų išretėjimas. Ne išimtis buvo ir 2016-ieji bei 2017-ieji. Birželio antroje pusėje atliktų ekspedicinių tyrimų duomenys parodė, kad vasarinių kviečių pasėliai vasaros pradžioje praretėjo, palyginti su buvusiu jų tankumu po krūmijimosi, ir nepasiekė tam laikui būdingo 6,5–7,0 mln. vnt. stiebų hektare optimalaus tankumo.

Pasak prof. A.Šiuliausko, pirmą kartą jų pasėliai išretėjo dar gegužės pabaigoje, kai dėl trumpalaikės sausros nunyko nemaža dalis šalutinių ūglių, kurie nesugebėjo išauginti nuosavų šaknų. Antrą kartą pasėliai praretėjo birželio viduryje, kai pagrindiniai stiebai išaugino paskutinį lapą ir stipriai užtemdė silpnesnius bei žemesnius savo „kaimynus“. Debesuotų orų sąlygomis ir dar esant aukštesnių augalų šešėliui dėl didelio saulės energijos trūkumo papildomai nunyko apie 7–15 proc. šalutinių ūglių.

Augalininkystės teorija rodo, kad kviečių gyvenime paprastai įvyksta dar ir trečias tradicinis pasėlių išretėjimas – augalų plaukėjimo metu. „Kai kurie silpnesni šalutiniai ūgliai, net ir turėdami autonominę šaknų sistemą, ne visada sugeba iškelti varpą iš viršutinės lapamakšties. Tokie ūgliai arba nunyksta, arba išlieka iki vegetacijos pabaigos, tačiau su tuščia varpa. Taip ir buvo kai kuriuose pasėliuose 2016 ir 2017 metais, nes dėl vandens pertekliaus šaknų zonoje ne visi kvietukų stiebai sugebėjo išplaukėti“, – teigė prof. A.Šiuliauskas.

Fungicidų naudojimas

Augalų derlingumo potencialas nuolat auga išvedant naujas jų veisles. „Kartu didėja ir fungicidų svarba, nes jie padeda išsaugoti augalo genuose užkoduotą užauginti grūdų derlių. Nors selekcijos pažanga kuriant vasarinių kviečių veisles yra didžiulė, šie augalai vis dar išlieka neatsparesni ligoms negu žieminiai kviečiai, – sakė A.Lukoševičius. – Ir nors vasarinių kviečių vegetacijos periodas palyginti trumpas, o augalai vystosi itin sparčiai, siekiant aukšto grūdų derliaus būtina taikyti nuoseklią augalų apsaugos nuo ligų programą. Tik sveikuose augaluose užtikrinama intensyvi fotosintezė. Jos metu ir sukuriami visi organiniai junginiai, dėl kurių augalai auga ir suformuojamas gausus grūdų derlius.“

Vasarinių kviečių pasėliuose įprastai taikoma dviejų purškimų fungicidais programa, tačiau siekiant didesnio nei 6 t iš ha derlingumo jų pasėliai fungicidais turėtų būti purškiami 3 kartus (galimos fungicidų naudojimo schemos pateiktos lentelėje).

lentele(4)

Išvados

Apibendrindami 2016 ir 2017 metų patirtį specialistai pastebi, kad esant didesniam drėgmės kiekiui dirvose susidaro palankesnės sąlygos vasariniams kviečiams augti ir galimas didesnis derlingumas. Kita vertus, dėl dažno lietaus augintojams sudėtinga optimaliu laiku atlikti pasėlių priežiūros darbus. Lietūs per javapjūtę irgi sukelia didelių problemų: vėluoja derliaus nuėmimas, prastėja grūdų kokybė. Todėl geresnių rezultatų pasiekė tie ūkininkai, kurie sugebėjo prisitaikyti prie sudėtingų oro sąlygų, susiplanuoti ir kuo tinkamesniu laiku atlikti visus darbus.

 

Rekomenduojami video