Bendrovės nuotr.

Šį pavasarį vasarojui skirtų žemių bus kur kas daugiau negu ankstesniais metais. Todėl reikės išplėsti ne tik javų, bet ir kitų vasarinių augalų plotus. Vertėtų daugiau pasėti vasarinių rapsų. Šie augalai, palyginti su vasariniais javais, turi du pranašumus: jų priešsėlinė vertė daug aukštesnė, o derliaus supirkimo kainos gerokai didesnės.

Specialistai pataria, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, auginant vasarinius rapsus ir siekiant norimų rezultatų.

Dirvožemis ir jo paruošimas sėjai

Vasarinius rapsus galima auginti įvairaus našumo dirvose. Aišku, didesnis derlius gaunamas aukšto našumo dirvožemiuose. Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas ragina pagalvoti apie vasarinių rapsų auginimą mažiau našiose žemėse. „Pavyzdžiui, dirvos, kurių našumas yra didesnis nei 40 boniteto balų, užsėjamos vasariniais kviečiais. Tie laukai, kurių dirvožemiai įvertinti 35–40 balų, skiriami vasariniams miežiams. O žemo (iki 28–35 balų) ir kai kurios labai žemo (iki 28 balų) našumo rezervinės žemės skiriamos vasarinių rapsų sėjai“, – aiškina jis.

Kadangi šį pavasarį dirvos bus šlapios (pernykščių metų oro sąlygų pasekmė), nurodyti visus galimus dirvų ruošimo 2018 metų vasarinių rapsų sėjai būdus sudėtinga. Ūkininkų laukia nelengvas uždavinys – kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje įvertinti kiekvieno sėjomainos lauko dirvožemio būklę ir nuspręsti, kokį dirvų paruošimo sėjai būdą taikyti.

„Šį pavasarį vasariniams rapsams skirtas dirvas pirmiausia reikėtų arba giliai (12–15 centimetrų) supurenti, arba 15–20 centimetrų gyliu suarti ir iš karto išlyginti arimo paviršių akėčiomis. Tik tada galima paskleisti trąšas ar kalkinimo medžiagas. Kalkinti rūgščias dirvas – geriausiai atsiperkanti investicija“, – pataria prof. A.Šiuliauskas.

Vadovaujantis priešsėjinio dirvos dirbimo rekomendacijomis, paskleidus trąšas ir kalkakmenį, ją reikia pakartotinai supurenti.

Veislių pasirinkimas

Vasarinių rapsų veislės pagal jų brandos laiką (dienos nuo sudygimo iki kietosios brandos) skirstomos taip: ankstyvos brandos (iki 100 dienų), vidutinio ankstyvumo (100–107 dienos), vidutinio vėlyvumo (107–112 dienų), vėlyvos brandos (110–118 dienų). Veislių tyrėjų duomenys ir gamybinė praktika rodo, kad ankstyvų veislių rapsų derlingumas yra mažesnis nei vėlyvų. Todėl, siekiant gauti ekonomiškai pagrįstą derlių, ankstyvų veislių rapsus patartina sėti į aukštesnio našumo žemę. Vidutinio vėlyvumo veisles galima sėti ir į žemesnio našumo dirvas. Žinoma, faktinis vasarinių rapsų brandos laikas dar priklauso nuo dirvų našumo, sėjos laiko, pasėlio tankumo, tręšimo intensyvumo, pasirinktos augalų apsaugos sistemos ir nuo orų.

„Šį pavasarį ūkininkams siūlome dvi hibridines (Jacomo ir Jazz KWS) ir tris linijines (Fenja, Mosaic ir SW Landmark) vasarinių rapsų veisles. Iš jų Jazz KWS H, Jacomo H ir Fenja yra vidutinio ankstyvumo, o kitos – vidutinio vėlyvumo“, – sako AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.

Naujovė – švaraus lauko technologija

Galima išbandyti ir vadinamosios švaraus lauko („Clearfield“ – CL) technologijos hibridines vasarinių rapsų veisles KWS Ingmar CL ir Cultus CL. Nuo šio pavasario vadinamąją švaraus lauko technologiją galima taikyti ir vasariniams rapsams – tuo tikslu registruotas herbicidas Cleravo.

„Kryžmažiedėmis piktžolėmis (garstukais ir kt.) užkrėstuose laukuose, kur įprastai būdavo sudėtinga auginti vasarinius rapsus, naudojant CL technologiją, visos piktžolės sėkmingai išnaikinamos. Bandymų duomenys rodo, kad CL technologijai sukurtos vasarinių rapsų veislės savybėmis ir derlingumu yra artimos įprastoms veislėms, o auginant jas garstukais ir kitomis piktžolėmis užkrėstuose laukuose bei naudojant Cleravo gaunamas akivaizdžiai geresnis rezultatas. Herbicido norma – 1 litras į hektarą + 1 litras į hektarą PAM Dash“, – naujovę pristato A.Lukoševičius.

Tręšimo planavimas

Vasariniai rapsai priklauso gausiai tręšiamų augalų grupei, kurioje trąšų ekonominis efektyvumas viršija vidutinius rodiklius. Trąšų normas lemia tiek planuojamas derlingumas, tiek dirvožemio savybės. Dauguma ūkininkų naudoja balansinį trąšų poreikio apskaičiavimo metodą: dirvoms skiriama tiek trąšų, kad jose esančių maistinių elementų kiekis kompensuotų jų sąnaudas formuojant pasėlį.

„Taip apskaičiuotos trąšų normos kartais koreguojamos. Pavyzdžiui, fosforo trąšų normas dažniau padidiname, o kalio sumažiname. Didesnė dalis kalio į dirvožemį grįžta su užartais šiaudais, pelais ir šaknimis. Nemaža dalis fosforo (su kalciu ir magniu) sunaudojama dirvožemio struktūros granulėms formuotis. Fosforas bus ypač reikalingas šį pavasarį, mat dirvožemiai beveik praradę savo struktūrą. Nepadidinus kalkinimo ir fosforo trąšų normų bus sunku atkurti dirvos struktūrinius agregatus“, – pastebi prof. A.Šiuliauskas.

Be to, dėl 2016–2017 metais buvusių ypač lietingų orų šį pavasarį dirvose yra mažai mineralinio azoto bei sieros. Pirmieji tyrimai rodo, kad žemo našumo žemėse faktiniai azoto kiekiai neviršija 20–35 kilogramų į hektarą, arba yra 25–30 kilogramų mažesni už daugiamečius vidurkius. Išvada viena: būtina didinti balansiniu būdu apskaičiuotas azoto normas hektarui bent 30 kilogramų, o sieros – 10–15 kilogramų.

Prieš augalų sėją paskleidžiama visa norma fosforo ir kalio trąšų. Azoto trąšos antžeminiu būdu paskleidžiamos per du kartus: pirmą kartą (40 proc.) – prieš rapsų sėją, o antrą kartą (40 proc.) – augalų butonizacijos viduryje. Likusioji 20 proc. azoto trąšų dalis skiriama daugkartiniams tręšimams per lapus. Iš jų svarbiausi yra 10 dienų prieš žydėjimą ir ankštaroms susiformavus.

„Siekiant didesnio derlingumo, vasarinių rapsų pasėliuose tręšimas per lapus gali būti taikomas iki 5 kartų: pradedant 2–4 lapelių tarpsniu ir baigiant pienine-vaškine branda. Jeigu to nedaroma, efektyvu po 5 kilogramus į hektarą karbamido įmaišyti į augimo reguliatorių, fungicidų, insekticidų darbinius tirpalus“, – pataria A. Lukoševičius.

Sėjos laikas ir sėklų normos

Tai – labai svarbi vasarinių rapsų auginimo technologijos dalis, kuri lemia ir augalų brandos laiką, ir būsimą derlingumą. Bandymų duomenys rodo, kad vasariniai rapsai, pasėti gegužės 1–10 dienomis, išaugino tokį derlių: vidutinio našumo žemėse – 2,28–3,54; žemo našumo – 1,64–2,39, o labai žemo našumo – 1,49–1,81 tonos iš hektaro. Sėjant rapsus po gegužės 10-osios pasėlių derlingumas, palyginti su ankstyvesne sėja, mažėja. Pasak profesoriaus A.Šiuliausko, didėjant dirvožemių našumui, auga ir sėjos laiko svarba. Vadinasi, šį pavasarį, esant laiko stygiui, paskutiniams sėjos terminams reikėtų palikti labai žemo našumo dirvas. Beje, rapsų negalima atsėliuoti ar sėti juos po augalų, turinčių bendrų ligų ar kenkėjų.

Sėklų normos tiesiogiai priklauso nuo dirvožemių našumo ir nuo planuojamo pasėlio tankumo. Norint išauginti planuojamo tankumo pasėlį, po sėjos privalo sudygti bent 10–20 proc. daugiau augalų, nei jų reikia brandos pabaigoje. Juk visada dėl įvairių priežasčių (pvz., spragių ir kitų kenkėjų bei ligų) dalis augalų vegetacijos metu žūsta. Po sudygimo iki pjūties intensyvių technologijų pasėliuose vidutiniškai nunyksta 8,0–12,0; tausojančių – 10–15, ekstensyvių – 15–20 proc. augalų.

Vasarinių rapsų sėklų norma skaičiuojama pagal šią formulę: Y= 100 x T x m/ a x b. Čia: Y – vasarinių rapsų sėklų norma (kilogramas į hektarą); T – pageidaujamas pasėlio tankumas po sudygimo, (milijonas vienetų augalų į hektarą (0,8–1,4); m – 1 000 sėklų masė gramais (3,5–4,0 g); a – lauko daigumas, (procentais (70–85 proc.); b – dirvožemio drėgmės režimo koeficientas (per drėgna ar per sausa dirva – 0,85, optimalaus drėgnumo – 1,00).

Skaičiuojant sėklų normas, svarbiausia yra žinoti, kokio tankumo pasėlius norima išauginti. Labai žemo našumo dirvose (iki 28 boniteto balų) būtina suformuoti net 125–140 vienetų augalų kvadratiniame metre tankumo pasėlius. Tokiu atveju vidutinis pasėlio biologinis derlingumas galėtų siekti 1,5–1,8 tonos iš hektaro. Žemo našumo žemėse (28–35 boniteto balai) vasarinių rapsų pasėlių tankumas privalo būti ne mažesnis kaip 95–125 vienetai augalų kvadratiniame metre. Žemesnio nei vidutinio našumo žemėse (35–42 boniteto balai) optimalus vasarinių rapsų pasėlių tankumas turėtų būti 80–95 vienetai augalų kvadratiniame metre.

Ekonomika

Bandymų duomenys ir ūkių patirtis rodo, kad dirvožemiuose, kurių našumas įvertintas 42–50 boniteto balų, realu prognozuoti 3,0–4,0 tonų iš hektaro vasarinių rapsų derlingumą; 35–42 balais įvertintuose dirvožemiuose galima išauginti apie 2,5–3,0 tonas iš hektaro; žemo našumo žemėse (28–35 balai) tikėtina išauginti 2,0–2,5 tonos iš hektaro; o labai žemo našumo dirvose (iki 28 balų) reikės tenkintis 1,25–2,0 tonos iš hektaro derlingumu. Prof. A.Šiuliauskas pataria nebijoti galimo žemo derlingumo: prikūlus tik 1,2 tonos rapsų sėklų iš hektaro, jų vertė bus apie 410 eurų, kurių tikrai pakaks auginimo sąnaudoms kompensuoti. Ūkininkui liks subsidijos už pasėlius, o rapsiena bus geras priešsėlis vasariniams miežiams

lentele(6)

Rasa Jagaitė

Puslapis parengtas
bendradarbiaujant su rapsai.lt