Priežastys, dėl ko šį pavasarį apie 22-28 % padidėjo vasarinių javų ir rapsų sėjos planai, aiškios. Žinoma, dar kažkiek keisis ir kitų vasarinių augalų pasėlių plotai, palyginus su buvusiais 2015-2017 metais. Dar tiksliai nežinome, kiek turime sėkmingai peržiemojusių žiemkenčių ir kiek jų reikės persėti vasarojumi. Neaišku ir tai, kiek ūkininkai šį pavasarį sumažins žirnių pasėlių plotus, dar nėra visiškai apsispręsta, ką vietoj jų sėsime.

Sumaištis kilo ir dėl vasarinių javų kokybiškos sėklos stygiaus ūkių aruoduose. Kai vasarojaus sėjai skirtų dirvų fizinės savybės (po 2017 metų „tvanų“) yra prastokos ir dar jaučiamas vasarinių kviečių ir miežių kokybiškų sėklų deficitas, ūkiškai geriausia ir ekonomiškai pigiausia išeitis būtų didinti vasarinių rapsų pasėlių plotus. Jie nekelia didesnių reikalavimų nei dirvų našumui, nei sėjos laikui. Rapsų sėklų pasiūla taip pat pakankama. Be to, rapsų auginimo sąnaudos paprastai būna panašios, kaip ir vasarinių miežių, o augindami vasarinius rapsus pelno gauname 1,2-1,5 karto daugiau nei iš vasarinių miežių. Rapsai taip pat turi ir didesnę priešsėlinę vertę, padeda gerinti sėjomainas. Aišku, pasirinkimas, ar verta sėti vasarinius rapsus, yra kiekvieno augintojo asmeninis reikalas. Prieš galutinai apsisprendžiant, reikia viską gerai įvertinti.

Kiek reikia NPK skirtingų rūšių augalams

Šiame straipsnyje rašysime apie vasarojaus tręšimą 2018 metų pavasarį. Jau minėjome, kad tręšimo agronominė ir ekonominė reikšmė prilygsta dirvožemių našumui ir viršija kitų agrotechnikos veiksnių reikšmę. 2018 metų pavasario sąlygomis trąšų vaidmuo, siekiant efektyvesnės augalininkystės, bus dar didesnis, nes praėjusį rudenį ir net šį pavasarį iš dirvožemių išsiplovė daug azoto, sieros, tai pat dalis kalio, fosforo, magnio bei įvairių mikroelementų. Dėl šios priežasties siūlome vasarojaus pasėliams šį pavasarį skirti nors 10-12 % didesnes trąšų normas (1 lentelė), siekiant kompensuoti silpnesnį maisto medžiagų įsisavinimą tiek iš trąšų, tiek iš sumažėjusių dirvožemio atsargų.

Dirvožemių struktūros aiškus suprastėjimas per 2016-2017 metus yra viena priežasčių, lėmusių esamą silpnesnę žiemkenčių šaknų sistemą 2018 metų ankstyvąjį pavasarį. Šį pavasarį didesnės trąšų normos yra tiesiog būtinos, jei siekiame užauginti ekonomiškus augalų derlius. Privalome susitaikyti su 10-12 % papildomomis išlaidomis trąšų pirkimui, jei nenorime per daug sumažinti būsimo derlingumo. Bendras tręšimo sąnaudas galime šiek tiek sumažinti, jei sumažinsime tręšimų kiekį.

1 lentelė. Lauko augalų trąšų normos ir tręšimo kainos prekiniuose pasėliuose 2018 metų pavasarį vidutinio ir aukšto našumo žemėse

A. Šiuliauskas, 2018 m.

Priešsėjinio tręšimo azoto, fosforo ir kalio trąšomis optimalaus laiko ribos yra plačios, dėl to galime pradėti tręšti tada, kai dirvų fizinė būklė leidžia įvažiuoti sunkiai technikai. Beveik visais atvejais trąšos būna efektyvesnės, jei jas įterpiame į dirvą 5-10 cm gylyje. Vasarojaus sėjos prioriteto eilė yra tokia: vasariniai kviečiai, cukriniai runkeliai, pupos, kukurūzai grūdams, avižos, žirniai, vasariniai miežiai, vasariniai rapsai, vasariniai kvietrugiai, kukurūzai silosui ir grikiai. Panašiai rikiuojame ir tręšimo seką. Žinoma, darbus dar koreguoja orų ir dirvožemių sąlygos.

Skaičiuojame

Prieš tręšimo pradžią ūkininkai apskaičiuoja visų, pavasarį sėjamų augalų rūšių tikslias trąšų normas. Jų apskaičiavimui būtina žinoti: planuojamą augalų derlingumą, dirvožemių našumą ir jų agrochemines savybes bei sukultūrinimo laipsnį. Dirvožemių našumo ir kitų savybių parametrus atsirenkame iš dirvožemių aprašų ar kartogramų, o prognozuojamo derlingumo dydžius apskaičiuojame patys.

Itin tikslus augalų derlingumo prognozavimas yra labai sudėtingas, nes priklauso nuo labai didelio argumentų skaičiaus. Todėl siūloma apskaičiuoti potencialiai galimą išauginti derlingumą pagal šią formulę: D = N x k. Čia: D – pasėlio derlingumas, t ha^-1, N – dirvožemio našumas boniteto balais; k – skaičiavimų koeficientas. Skaičiavimo koeficientų reikšmės: žieminiams kviečiams – 0,16; vasariniams kviečiams – 0,14; žieminiams rapsams – 0,09; vasariniams rapsams – 0,07; žieminiams rugiams (linijinės selekcijos veislės) – 0,12; žieminiams rugiams (hibridinės veislės) – 0,16; vasariniams miežiams – 0,13; kukurūzams silosui – 0,75; kukurūzams grūdams – 0,18; cukriniams runkeliams – 1,60; bulvėms – 0,85. Gautus rezultatus koreguokite, remiantis savo sugebėjimais laiku ir kokybiškai atlikti visus auginimo technologijose nurodytus darbus ir, žinoma, pagal finansinius išteklius.

Trąšų rūšys ir tręšimo laikas

Vasarinių javų ir vasarinių rapsų priešsėjiniam tręšimui siūlome naudoti gerai subalansuotas ir nebrangias kompleksines trąšas NPK 8-20-30, NPK 5-21-36 ar NPK 7-20-30: vasariniams kviečiams – 400 kg ha^-1, vasariniams pašariniams miežiams – 325 kg, vasariniams salykliniams miežiams – 400 kg, vasariniams kvietrugiams – 250 kg, vasariniams rapsams – 300 kg ha^-1. Ankštinių augalų priešsėjiniam tręšimui geriau pasirinkti NPK 5-15-36 trąšas, 400-450 kg ha^-1 normą.

Be abejo, kiekvienas ūkis trąšų normas dar koreguoja, priklausomai nuo dirvožemių savybių. Jei vasariniai javai prieš sėją tręšiami NPK 8-20-30 kompleksine trąša, tai azoto trąšos gali būti paskleistos ir prieš sėją, ir po sėjos ar augalų sudygimo, kartais tręšimo laikas pratęsiamas net iki krūmijimosi pradžios. Šį pavasarį, kai reikia užsėti daug didesnius plotus, pirmumą skiriame sėjos laikui, o po to tręšimo azotu laikui. Vasarinių kviečių tręšimui skirtą azoto trąšų normą rekomenduojame išskirstyti į tris dozes: 50 % jų išberiame anksti pavasarį, 35 % – bamblėjimo viduryje-vėliavinio lapo tarpsnyje ir 15 % azoto normos skiriame tręšimams per lapus. Pirmajam bei antrajam tręšimams naudojame šias trąšų formas: kompleksinės trąšos, amonio salietra ir amonio sulfatas. Tręšimams per lapus naudojame karbamidą.

Apie vasarojaus papildomus tręšimus rašysime gegužės mėnesį, kai bus galima įvertinti faktinę pasėlių būklę.