Giedrės Minelgaitės nuotr.

Maisto kuponus nuo liepos įvesti žadėjusi Vyriausybė dabar šios idėjos įgyvendinimą vėlina mažiausiai pusmečiu. Ūkininkai ir prekybininkai nerodo entuziazmo dalyvauti sistemoje. Jie sako, kad sistema iki galo neaiški, o už europinę paramą lauktų papildomas biurokratizmas ir įsipareigojimai.

Lietuviškos braškės nurausvino turgų prekystalius. 20 metų daržoves ir uogas auginantis Šiaulių rajono ūkininkas Dainius Serva pats jomis ir prekiauja turgavietėse. Jis domėjosi galimybe kooperuotis su kitais ūkininkais, steigti parduotuvėlę, tačiau, esą, būtų sudėtinga – skirtingi interesai ir finansinės galimybės. Ūkininkas neketina dalyvauti ir maisto kuponų, vadinamųjų, „vaučerių“ sistemoje.

„Tie vaučeriai, jeigu jie ir veiktų, popierizmo, tos buhalterijos, tikiu, tikrai gerokai padaugėtų. Jeigu ūkininkams, kaip deklaruoja valdžia, norėtų padėti, tai tikrai yra kitų būdų, kaip galima padėti“, – sako D. Serva.

Žemės ūkio ministras pripažįsta, kad ūkininkai ir prekybininkai nerodo didelio susidomėjimo kooperuotis, kaip to reikalaujama pretenduojant į europines lėšas, ir dalyvauti vaučerių sistemoje.

Norą gauti europinę paramą ūkininkų trumpųjų grandinių parduotuvėlėms steigti, o vėliau diegti atsiskaitymą ir elektroniniais „vaučeriais“ pareiškė 16 ūkininkų ar smulkiųjų prekybininkų. Tikėtasi, kad jų bus bent 24.

Didesnio  susidomėjimo tikimasi nuo liepos, paskelbus antrą kvietimą teikti supaprastintas paraiškas. Šioje programoje dalyvauti siekiantis ūkininkas turi kooperuotis su kitu ūkininku ar smulkiuoju prekybininku.

„Esant optimistiniam scenarijui, galėtume tikėtis, kad jau kalėdinė prekyba galėtų vykti su elektroniniais „vaučeriais“. Viskas bus elektroninėj erdvėj ir tikrai žmogui nereikės nei į paštą eiti, nei kažkur. Jis arba į savo mobilų telefoną, arba elektroniniu paštu, jei neturi išmanaus mobilaus telefono, gaus nuolaidos kodą ir žinos, kur jo artimiausioje aplinkoje veikia tos mažos parduotuvėlės. Jisai ten nuėjęs būtent su tuo kodu, apsipirkęs už tam tikrą sumą, gaus atitinkamo dydžio nuolaidą“, – sako ūkio ministras Giedrius Surplys.

„Vaučerių“ sistema naudotis galėtų žmonės, turintys ikimokyklinių vaikų. Jų yra apie 200 tūkst., o kitąmet iš biudžeto turėtų būti skirta 14 mln. eurų. Europinę paramą gavusios 16 ūkininkų parduotuvėlių, pasak ministro, dar iki „vaučerių“ įvedimo galės vilioti pirkėjus, dovanodamos maisto produktų.

„Jei kažkuris žmogus, atėjęs į parduotuvę, nusipirks ten, nežinau, prekių už 10 ar 20 eurų, jam bus padovanotas kažkoks rūšinio sūrio gabalėlis, naujoviškos dešros gabalėlis ar ledų porcija. Žodžiu, bus galimybė gauti dovaną, ne pokemoną, kažkokį lietuvišką maisto produktą, išskirtinį, kurio galbūt dar nėra rinkoje. Tai bus galima padaryti būtent apsipirkus už tam tikrą sumą tose parduotuvėlėse, dalyvaujančiose trumpųjų grandinių schemoje“, – nurodo G. Surplys.

Prekybininkai teigia, kad nei jiems, nei ūkininkams iki galo neaišku, kaip ši sistema veiks.

„Jeigu nori gauti kažkokios paramos eurais, paprastai būna ir didelė atskaitomybė, stebėsena, kontrolė, biurokratija, ko smulkusis verslas nelabai nori sau papildomai užsikrauti. Tada smulkieji verslininkai galvoja – gal mažiau tos valstybės paramos, bet daugiau aiškumo, paprastumo. Juolab, kad šalia, lygiagrečiai iš kitos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, irgi eina paramos šeimoms iniciatyva, daugiavaikėms šeimoms, daugiavaikių šeimų kortelė, kuri irgi nuo liepos 1 d. turi įsigalioti. Manau, kai kairė nežino, ką daro dešinė, ir daro kažką panašaus, sukelia tokią sumaištį. Jau dabar akivaizdu, kad ši priemonė nepatraukli“, – sako Prekybos įmonių asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Vainienė.

Žemės ūkio ministras viliasi, kad bent per dvejus metus kiekviename rajone atsiras nors po vieną tokią ūkininkų parduotuvėlę. Žemės ūkio ministerija dar nėra gavusi Europos Komisijos leidimo tokią sistemą finansuoti biudžeto lėšomis. Tikimasi, kad sprendimas bus palankus.

 

Algirdas Igorius, Aina Mizgirdė