Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vėl galanda peilius dėl pirmųjų hektarų

Pasikeitus valdžiai, atsinaujino žemdirbių ginčai dėl didesnių tiesioginių išmokų už pirmuosius 30 ha tikslingumo. Kai kurie stambieji ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių savininkai tikina, kad smulkiesiems ūkiams mokamos didesnės išmokos tiesiog pravalgomos ir visam žemės ūkiui neduoda naudos, be to, tokia parama pasinaudoja su realiu ūkininkavimu jokio ryšio neturintys vadinamieji sofos ūkininkai.

Svarbi smulkiesiems

Nors Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) 2014-aisiais nepritarė Vyriausybės sprendimui didesnes tiesiogines išmokas skirti už pirmuosius 30 ha, tačiau Telšių rajone 150 ha augalininkystės ūkį valdantis LŪS prezidiumo narys, Telšių skyriaus pirmininkas Vytautas Rakickas turi kitokią nuomonę.

„Erzelį kelia grupelė stambiųjų ūkininkų. Didesnę paramą už pirmuosius 30 ha gauname visi, o ši parama smulkiesiems ūkininkams svarbesnė nei mums, turintiems stambesnius ūkius“, – sakė V.Rakickas ir siūlė bent iki 2020-ųjų mokėjimo tvarkos nekeisti.

Žemaičiui pritarė ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis. Tiesa, smulkiųjų šeimos ūkių savininkai pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sunerimo sužinoję, kad ilgametis LŠŪS vadovas susitarė su LŪS pirmininku Jonu Talmantu, jog, šiam laimėjus balandį vyksiančius Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko rinkimus, V.Juodsnukis taptų rūmų vicepirmininku.

„Šeimos ūkininkų interesų aš tikrai neišduosiu. Atvirkščiai. Su LŪS pirmininku daug diskutavau dėl smulkiųjų ūkininkų ateities ir manau, kad jį įtikinau – sumažėjus smulkiųjų ūkininkų, bus blogiau ir stambiesiems ūkininkams, nes šie praras samdomus darbuotojus.“

Kritikuoja tvarką

Dabartinę išmokų mokėjimo tvarką kategoriškai kritikuoja Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis: „Visi žemdirbiai supranta, kad dabartinė tvarka daro žalą žemės ūkiui. Be to, dabartine tvarka sėkmingai naudojasi vadinamieji sofos ūkininkai. Jie išnuomoja savo žemę, o patys pasiima didesnes tiesiogines išmokas ir lengvatiniais akcizais apmokestintus degalus. Taigi ūkininkams lieka tik dirbti išsinuomotą žemę, o paramą gauna kiti.“

J.Sviderskis tikino, kad 2014-aisiais ŽŪR taryba nepriėmė sprendimo dėl išmokų mokėjimo tvarkos: „Nebuvo oficialaus ŽŪR sprendimo, tik pamąstymai. Savo reikalavimus atsisakyti paramos už pirmuosius 30 ha priminsime ir naujajai valdžiai.“

Tačiau laikinasis ŽŪR pirmininkas Sigitas Dimaitis atmetė LŽŪBA generalinio direktoriaus kaltinimus: „ŽŪR priėmė sprendimą remti didesnių tiesioginių išmokų už pirmuosius 30 ha mokėjimo tvarką, yra oficialūs dokumentai, ir to niekas negali paneigti. Kitokių pasiūlymų ŽŪR taryba nėra gavusi.“

Beje, S.Dimaitis įsitikinęs, kad ketinimai keisti mokėjimo tvarką jau pavėluoti – tai reikėjo padaryti iki 2016-ųjų pabaigos.

Psichologinis veiksnys

Daugiausia nuostolių dėl didesnių išmokų už pirmuosius 30 ha patiria stambieji ūkiai – kuo stambesni, tuo daugiau paramos praranda. Kiek tokių ūkių yra? Apie 16 tūkst. ūkių valdo daugiau nei 30 ha. Be to, iki 60 ha turintys ūkiai dėl dabartinės tiesioginių išmokų mokėjimo tvarkos nuostolių nepatiria, taigi nukentėjusiais laikytini keli tūkstančiai stambiausiųjų. Didesne parama pasinaudoja 117 485 iki 30 ha valdantys ūkiai.

„Kitas svarbus niuansas – ūkininkų susipriešinimas, o gal net specialus supriešinimas. Ar tik tiek kainuoja ūkininkų vienybė?“ – gėdino kolegas V.Rakickas.

S.Dimaitis atkreipė dėmesį į skurdo kaime problemą.

„Paramą skirtingai vertina tas, kuris turi 10, ir tas, kuris valdo 600 ha. Pirmajam ta parama yra labai svarbi, gal net lemia jo išlikimo galimybes, o antrajam keliais šimtais sumažėjusios įplaukos tikrai nekelia pavojaus ūkio ateičiai. Būkime teisingi – ES ir valstybės parama iki šiol koncentravosi nedidelės ūkininkų dalies rankose“, – pabrėžė gaunamų pajamų skirtumus S.Dimaitis.

Sofos ūkininkų kolonija

Didesnių išmokų už pirmuosius 30 ha priešininkai teigia, kad šias lėšas pasiima ne tikrieji ūkininkai, bet žemės ūkiu neužsiimantys savininkai – vadinamieji sofos ūkininkai. Kur jie susitelkę?

„Ne pirmus metus vadovauju Telšių rajono LŪS ir galiu patikinti, kad mūsų žemdirbiškame rajone tokių ūkininkų sunkiai surastumėte“, – tikino V.Rakickas.

Tokią pat garantiją davė ir Anykščių rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Baura: „Aukštaitijoje vadinamųjų sofos ūkininkų sunkiai surastume, o absoliuti dauguma ūkininkų remia dabar galiojančią paramos skirstymo tvarką. Suprantu, kad ši tvarka nepatinka stambiesiems Kėdainių, Joniškio ir Suvalkijos rajonų ūkininkams.“

V.Juodsnukis rėžė tiesiai šviesiai: „Teigiate, kad išmokomis už pirmuosius 30 ha pasinaudos vadinamieji sofos ūkininkai. Pateikite įrodymus. Yra apie 5 tūkst. žemės savininkų, kurie deklaruoja tik pievas, tačiau daugelis iš jų laikosi reikalavimų – nušienauja savo plotus du kartus. Noriu priminti, kad ES reikalauja tiesiogines išmokas mokėti už geros agrarinės būklės žemės ūkio naudmenas ir jokių kitokių sąlygų negali būti.“

Kur daugiausia vadinamųjų sofos ūkininkų? Daugiausia nedidelių sklypų savininkų yra šalia Vilniaus.

„Jeigu žinote, kad šalia Vilniaus ir Molėtų yra vadinamųjų sofos ūkininkų kolonija, tai kovokite su jais, o ne naikinkite smulkiuosius“, – patarė V.Juodsnukis.

Kitos galimybės

Jurbarko rajone ūkininkaujantis LŪS vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas siūlo smulkiuosius ūkininkus remti ne išmokomis už pirmuosius 30 ha, bet suteikti galimybę daugiau naudotis Kaimo plėtros programa.

„Žinoma, galime tiesioginių išmokų lėšas perskirstyti, pavyzdžiui, smulkiesiems ūkininkams nustatyti 100 proc. paramos intensyvumą arba iki tam tikros sumos, pavyzdžiui, 50 ar 100 tūkst. eurų skirti investicinę paramą. Tačiau negudraukime – tikrai ne visi smulkieji ūkininkai sugebėtų pasinaudoti tokia parama“, – pastebėjo V.Rakickas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys nepritarė idėjai daugiau paramos skirti smulkiesiems ūkiams kooperuotis: „Per du dešimtmečius valstybė labai daug lėšų skyrė kooperacijai plėtoti, tačiau rezultatai apgailėtini. Taip yra todėl, kad įsikūrę kooperatyvai apkraunami mokesčių našta ir galiausiai valstybės paramos nebelieka.“

Statistikos duomenys

Teigiama, esą pastaraisiais metais ūkiai specialiai skaidomi, kad būtų galima pasinaudoti gausesnėmis išmokomis už pirmuosius 30 ha. Panagrinėkime. Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) surinktais žemės deklaravimo duomenimis, nuo 2014 iki 2016 m. ūkių, valdančių nuo 1 iki 10 ha, sumažėjo 6 406. Ne padaugėjo, kaip teigia raginantieji keisti mokėjimo tvarką, o sumažėjo. Ūkių, valdančių nuo 10,01 iki 20 ha, sumažėjo 475 ūkiais. Valdančiųjų nuo 20,01 iki 30 ha per trejus metus sumažėjo 56 ūkiais, tiesa, 2015-aisiais pastarųjų ūkių skaičius buvo išaugęs 180, tačiau 2016-aisiais sumažėjo net 235 ūkiais. Taigi ūkių struktūros akivaizdžių pokyčių siekiant pasinaudoti didesne parama NMA neužfiksavo. Atvirkščiai – per trejus metus padaugėjo ūkių, valdančių daugiau nei 30 ha (577 ūkiais). Ne sumažėjo, o padaugėjo.

Pristabdo smulkiųjų nykimą

 

Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius

2013–2016 m. žemės ūkio paskirties žemės deklaravimo duomenys rodo, kad mažų ūkių skaičius ir jų deklaruojamas plotas turi tendenciją mažėti, o didesniųjų (per 30 ha) turi aiškią didėjimo tendenciją. Pavyzdžiui, per pastaruosius ketverius metus deklaravusiųjų ūkius nuo 1 iki 10 ha sumažėjo nuo 73 iki 69,5 proc., taip pat sumažėjo tokių pareiškėjų deklaruotas plotas – nuo 442 tūkst. ha iki 379 tūkst. ha. Sumažėjo, nors ne taip ryškiai, ir deklaravusiųjų nuo 10 iki 20 ha. Labai nedaug padidėjo tik deklaravusiųjų nuo 20 iki 30 ha, tačiau 2016-aisiais pradėjo mažėti ir tokio dydžio ūkių. O deklaravusių daugiau nei po 30 ha ūkių padaugėjo nuo 69 iki 72 proc. Taigi mes neturime faktų, įrodančių, kad dėl didesnių tiesioginių išmokų didėja ūkių iki 30 ha skaičius ir tokia parama iškreipia ūkių struktūrą. Žemės ūkio ministerijos nuomone, ši išmoka bent jau pristabdo mažųjų ūkių nykimą ir padidina jų pajamas. Atsižvelgdami į statistikos duomenis, neturime pagrindo keisti dabar galiojančios mokėjimo tvarkos.

Parama iškreipia tikrąjį vaizdą

 

Kazys Starkevičius, Seimo KRK pirmininko pavaduotojas

Papildoma parama už pirmuosius 30 ha nedavė laukiamų rezultatų. Mano žiniomis, vien dėl noro gauti didesnę paramą papildomai susikūrė 16 tūkst. ūkių, turinčių iki 30 ha žemės. Tokie ūkiai didesnės pridedamosios vertės nesukuria. Net pasaulinės krizės metais Lietuvos žemės ūkio sektorius augo, o per pastaruosius metus žemės ūkio gamyba krito 5 proc. Esu įsitikinęs, kad viena iš priežasčių – papildoma parama už pirmuosius hektarus. Smulkiuosius ūkius reikia remti kitaip – suteikti jiems galimybę dalyvauti investiciniuose projektuose ( su 60–70 proc. kompensavimo lygiu). Dabar turime daugybę žemės ūkio veikla neužsiimančių smulkiųjų ūkių, kurių savininkai valdomus plotus 1–2 kartus nušienauja ir naudojasi ES bei valstybės parama. Teigiama, kad, atsisakę paramos už pirmuosius hektarus, padidintume socialinę atskirtį. Mano nuomone, yra kitaip – dabar mokamos išmokos pravalgomos, ūkininkai negalvoja apie ateitį.

 

 

Dėžutė:

 

2016 m. lapkričio 18 d. patvirtinti išmokų už 2016 m. deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus dydžiai (už hektarą):

 

pagrindinė išmoka – 59,37 Eur;

išmoka už pirmuosius 30 ha – 51,81 Eur;

išmoka jaunajam ūkininkui – 45,82 Eur;

susietoji parama už baltyminių augalų auginimą – 60,14 Eur;

žalinimo išmoka – 46,57 Eur.

Taigi mažiausiems ūkiams išmokos už vieną hektarą padidėjo, turintiesiems apie 60 ha, jos liko beveik nepakitusios, o viršijus šią ribą jos sumažėjo.

IŠNAŠA

 

Nuotraukose

 

Lentelės

 

Ūkiai, deklaravę iki 10 ha*

 

2013 m.    108651

2014 m.      99244

2015 m.      93188

2016 m.      92838

*2016 m. šie ūkiai deklaravo 378857,6 ha.

 

 

Ūkiai, deklaravę nuo 10,01 iki 20 ha*

 

2013 m.    18453

2014 m.    18589

2015 m.    18439

2016 m.    18114

*2016 m. šie ūkiai deklaravo 254823,4 ha

 

 

Ūkiai, deklaravę nuo 20,01 iki 30 ha*

 

2013 m.    6 141

2014 m.     6 589

2015 m.     6 768

2016 m.    6 533

*2016 m. šie ūkiai deklaravo 159 677,7 ha

 

Ūkiai, deklaravę per 30,01 ha*

 

2013 m.    15 403

2014 m.     15 443

2015 m.     15 948

2016 m.    16 020

*2016 m. šie ūkiai deklaravo 2 047 180 ha.

 

Šaltinis: ŽŪM, NMA

 

Rekomenduojami video