Veršeliai – ūkio ateitis, o klaidos, padarytos juos auginant, išryškėja po kelerių metų.

Pieno ūkiuose – veršiavimosi periodas. Tam, kad veršeliai augtų sveiki, specialistai pataria kruopščiai susiplanuoti visus darbus.

Imunitetui – krekenos

Šiuo metu su ūkininkais nuotoliniu būdu bendraujantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas, veterinarijos gydytojas-konsultantas Vytas Gudaitis teigė sulaukiantis daugiausiai klausimų apie veršelių priežiūrą. Pašnekovas teigė, kad veršelių sveikatingumui yra svarbi kiekviena diena, tačiau pati svarbiausia – gimimo.

Dažna ūkių problema – girdymas krekenomis. Ūkininkai turėtų nepamiršti, kad ką tik gimusius veršelius būtina jomis pagirdyti. Su pirmomis krekenomis veršelis gauna medžiagų, reikalingų imunitetui įgyti“, – akcentavo V.Gudaitis ir pabrėžė, kad krekenas būtina sugirdyti kaip galima greičiau. Naudingiausia per vieną valandą po gimimo, nes vėliau labai prastėja krekenose esančių imunoglobulinų pasisavinimas. Todėl jei krekenos veršeliams būna sugirdomos per vėlai arba visai jų negauna, gyvuliai būna silpni, blogai auga, dažnai serga.

Pasak specialisto, jei karvės neturi krekenų, labai puikus būdas – naudoti užšaldytas kitų karvių pirmąsias krekenas. Jas reikėtų atšildyti ir sugirdyti veršeliui. Vėlgi labai svarbu krekenas atšildyti iš lėto, nenaudojant verdančio vandens. V.Gudaitis akcentavo, kad šaldymui tinka ne tik vyresnio amžiaus karvės krekenos, bet ir jaunų, pirmaveršių. Užšaldytas krekenas ilgiausiai galima laikyti metus laiko.

V. Gudaitis

V. Gudaitis

Pasirenka patys

V.Gudaitis patarė veršelius motinos krekenomis ir pienu girdyti kelias dienas. Pirmąją dieną veršelius rekomenduojama girdyti 3–4 kartus kas 5–6 valandas.

Kadangi ką tik gimusio veršelio šliužo tūris nedidelis, jiems reikėtų sugirdyti krekenų ne daugiau kaip 10 proc. jo kūno svorio. Jei mažyliams bus duodamas didesnis kiekis krekenų, gali sutrikti jų virškinimas.

Dabar ne viename ūkyje praktikuojamas krekenų sugirdymas zondu. Tokiu būdu veršeliams galima supilti didesnį kiekį krekenų ir tai atlikti žymiai greičiau nei jis pats išgertų iš butelio. Tačiau šį darbą turi atlikti apmokytas personalas, nes grubiai dirbant galima pažeisti veršelio burnos, stemplės gleivinę, be to, krekenos gali patekti į plaučius“, – teigė LŽŪKT gyvulininkystės specialistas.

Pašnekovas pastebi, kad kai kurių ūkių šeimininkai geros kokybės krekenomis veršelius girdo ilgiau, bet nedideliais kiekiais. O ūkininkai, nepasiruošę krekenų, visuomet gali naudoti jų pakaitalus: džiovintas krekenas, su vandeniu sumaišytus miltelius.

Baigus girdyti krekenomis, veršeliams rekomenduojama duoti pieno arba pieno pakaitalų. Neretai ūkininkai klausia, kuo geriau girdyti veršelius: pienu ar jo pakaitalais? Iki šiol vyrauja daug nuomonių. Į šį klausimą mokslininkai dar nėra pateikę tvirto atsakymo. Vieni teigia, kad natūraliu pienu girdomos telyčios greičiau auga ir vėliau pieno duoda daugiau negu maitinamos pieno pakaitalu. Kiti akcentuoja, kad abu veršelių auginimo būdai yra geri, jei jaunikliai su pašarais gauna vienodą energijos, sausųjų medžiagų ir baltymų kiekį. Tvirtinama, kad girdant natūraliu pienu išlieka nemaža ligų perdavimo rizika. Todėl ūkininkams belieka patiems pasirinkti veršelio auginimo būdą.

Koncentruoti pašarai

Pasak V.Gudaičio, kartu su pienu ar pieno pakaitalais nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų veršeliai turi gauti ir startinių kombinuotųjų pašarų, į kurių sudėtį gali įeiti miežiai, kviečiai, kukurūzai, kvietinės sėlenos, žolės miltai, sojų ir saulėgrąžų rupiniai, melasa, kalkakmenis ir kt. Kadangi veršelių didžiojo prieskrandžio vystymąsi geriausiai veikia startiniai koncentruoti pašarai, prie jų veršeliai turi būti pratinami kuo anksčiau. Koncentruotų pašarų veršeliams iki soties galima duoti nuo 5 dienos. Tuo pat metu juos galima pratinti ir prie kokybiško šieno.

Tačiau jau dabar Lietuvoje yra ūkių, stambųjį pašarą veršeliams pradedančių duoti tik nuo 3 mėnesių amžiaus. Tai yra pačių ūkių specialistų apsisprendimas, nes kiekviena veršelių auginimo technologija turės daugiau ar mažiau pliusų ir minusų. Būdami maždaug 4 savaičių amžiaus gyvuliai per dieną suėda apie 1 kg koncentratų“, – sakė LŽŪKT gyvulininkystės specialistas.

Jis pridūrė, kad su koncentratais veršeliai gauna daugiau energijos ir būtinų maisto bei mineralinių medžiagų. Vyresni nei 2 savaičių veršeliai kasdien turi gauti ląstelienos. 8 savaičių veršeliams rekomenduojama duoti 50 g, 20 savaičių – 250 g ląstelienos. Visus veršelius būtina šerti 2 kartus per parą. Pašare turi būti pakankamai geležies. Veršelius rekomenduojama atjunkyti nuo pieno tuomet, kai per dieną suėda 2 kg startinių kombinuotųjų pašarų. Šeriant veršelius būtina atsižvelgti į jų amžių, svorį, elgsenos bei fiziologinius poreikius.

Pražudo ligos

Veterinarijos gydytojas teigė, kad nemažai veršelių pražudo kelios pagrindinės ligos: viduriavimas ir pneumonija (plaučių uždegimas). Rizika veršeliams susirgti viduriavimu kyla nuo pat pirmųjų jų gimimo dienų iki 1 mėnesio amžiaus.

Viduriuojantys veršeliai netenka daug skysčių ir negydomi gali nugaišti. Todėl pastebėjus sergantį veršelį nedelsiant reikia gydyti: duoti pakankamai skysčių su elektrolitais. Jų reikia sugirdyti tiek pat ar net daugiau nei išgerdavo sveikas veršelis“, – patarė V.Gudaitis.

Neretai veršelius užklumpa ir pneumonija. Ši liga nustatoma pagal aukštą temperatūrą, kosulį, sulėtėjusį augimą.

Norint išvengti minėtų susirgimų, ūkininkai turi didelį dėmesį skirti veršelių laikymo sąlygoms ir patalpoms. Specialistas akcentavo, kad veršeliai – ūkio ateitis, o klaidos, padarytos juos auginant, išryškėja po kelerių metų.

Laikymo sąlygos

Siekiant išvengti sveikatingumo problemų, V.Gudaitis patarė ūkininkams atkreipti dėmesį į veršelių laikymo sąlygas ir patalpas. Pasak pašnekovo, veršelių laikymo patalpa turi būti švari, sausa, gerai ventiliuojama, be skersvėjų, pakreikta kokybiškais šiaudais. Joje turi būti užtikrintas reguliarus mėšlo šalinimas, veršelių gardai turi būti atskiri.

Stovai, gardai, įrenginiai ir indai, naudojami veršeliams auginti, turi būti tinkamai valomi bei dezinfekuojami. Tik tuomet juose neatsiras ligas nešiojančių organizmų, veršeliai vieni nuo kitų neužsikrės, bus sveiki. Ūkininkai turėtų nepamiršti ir girdymo. Veršeliams nuolat turi būti tiekiamas švarus ir šviežias vanduo“, – pabrėžė LŽŪKT gyvulininkystės specialistas.

Labai svarbu, kad išmatos, šlapimas ir pašaro likučiai arba išsiliejęs ėdalas būtų šalinamas dažniau, kad dėl kvapo nebūtų viliojamos musės ar graužikai. V.Gudaitis ūkininkams rekomendavo veršidėse laikomus veršelius apžiūrėti kelis kartus per dieną, o lauke – vieną kartą. Gyvūnų laikymo vietose neturėtų būti aštrių kampų, kad veršeliai nesusižeistų.