Vilkų medžioklės limitas dar neišnaudotas, tačiau medžioti šiuos plėšrūnus leidžiama jau ne visiems.Kai kuriuose rajonuose medžiotojai stebi gausias vilkų gaujas, bet taikytis į juos šiukštu nebegali. Atsirūgo ir tam medžiotojui, kuris prasidėjus vilkų medžioklės sezonui, bet buvusiam aplinkos ministrui uždelsus pasirašyti atitinkamą įsakymą, patiesėšį plėšrūną.

Išsyk sumedžiojo keturis

Po gausių ir žiaurių vilkų išpuolių ganyklose ir išaugusios jų padarytos žalos buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas buvo priverstas padidinti šių Lietuvoje itin saugomų plėšrūnų medžioklės limitą, tačiau patvirtino painias jo skirstymo sąlygas ir pavėlino medžioklės sezono pradžią. Per šį sezoną leista sumedžioti 110 vilkų.Aplinkos ministerijos(AM) sausio 28 d. duomenimis, sumedžioti 89 vilkai.

Iki šios datos daugiausia vilkų buvo sumedžiota Kupiškio, Rokiškio ir Varėnos rajonuose – po 7. Rokiškio krašto medžiotojai per vieną medžioklę sumedžiojo net 4 pilkuosius. Dėl tokios sėkmingos medžioklės rokiškėnai sulaukė aplinkosaugininkų ir vilkų gynėjų dėmesio. Šie aiškinosi, ar medžiotojai ko nors neslepia, pavyzdžiui, ar neištraukė iš šaldiklio galbūt dar iki medžioklės sezono pradžios sumedžiotų kūnų.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Rokiškio skyriaus medžioklės žinovo Gyčio Andriuškevičiaus nestebina, kad per vieną medžioklę buvo sumedžioti 4 vilkai. Šių plėšrūnų stipriai padaugėjo, jie vaikšto gaujomis. Medžiotojas sakė, kad Juodupės miškuose prie žvėrių šėryklos įrengtoje kameroje kasnakt užfiksuojama po 1–7 vilkus.

„Šiuose miškuose ir buvo sumedžioti 4 vilkai, medžiotojai užklupo visą jų gaują, bet du paspruko. Šis žvėris labai gudrus, jį sumedžioti nėra taip lengva. Vieną iš vilkų sumedžiojo 50 metų patirtį turintis medžiotojas, per tą laiką šovęs į 6 vilkus, bet pataikęs tik šiemet“, – pasakojo G.Andriuškevičius.

Veidaknygės nuotr.

Neleidžia medžioti

LMŽD Rokiškio skyriaus medžiotojai tikisi, kad šiemet dar paties ne vieną pilkąjį. O jų kaimynams kupiškėnams daugiau medžioti vilkų neleidžiama. „Kodėl mums uždraudė, nežinome, niekas nepaaiškina. Pernai medžiotojai suskaičiavo, kad Lietuvoje yra apie 1300 vilkų, o sėdintieji kabinetuose nusprendė, kad vilkų yra 260. Ar jie geriau mato ir žino?“ – stebėjosi LMŽD Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas Gaudentas Baikauskas.

Jo teigimu, dabar geriausias metas medžioti vilkus, kurių pilna Kupiškio miškuose. Žmonės pasakoja matę šių plėšrūnų gaujastai po 4–6, tai po 11. Pasak medžiotojo, priklausančio Kupiškio rajono savivaldybės komisijai, skaičiuojančiai laukinių gyvūnų padarytą žalą, vilkai vasarą ir rudenį puldinėjo ir pjovė gyvulius, o dabar – briedžius, stirnas.

„Vilkų pas mus pilna, jų oficiali padaryta žala būtų dar didesnė, jeigu visi žmonės kreiptųsi dėl kompensacijų, bet medžioti neleidžia. Negi lauksime, kol kokį vaiką nutvers. Tik tada, matyt, praregės“, – piktinosi medžiotojas.

Pavėlino medžioklę

Mokslininkai ir medžiotojai sutaria, kad vilkų populiacija yra per gausi, o jų apsauga – itin perdėta. LMŽD per šį sezoną siūlė sumedžioti nuo 250 iki 300 vilkų, kad populiacija būtų subalansuota. Kai kurių mokslininkų manymu, šį sezoną iš viso nereikėjo limituoti vilkų medžioklės,o po to vykdyti apskaitą ir viską įvertinti.

Jų manymu, 110 vilkų medžioklės kvota – per maža, kad būtų suvaldyta gausėjanti šių plėšrūnų populiacija. Medžiotojams nesuprantamos ir medžioklės limitą lydinčios painios sąlygos, kurias jie pavadino mistiškomis. Limitas buvo patvirtintas dviem etapais: iš pradžių leista sumedžioti 60 vilkų (ši kvota dar buvo padalinta į dvi dalis), o vėliau turėjo būti patvirtinta likusi kvota – 50 vilkų. Tačiau patvirtino ne visą limitą. AM Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė „Valstiečių laikraštį“ raštu informavo, kad šiemet sausio 9 d. priimtas sprendimas paskirstyti 45 vilkų sumedžiojimo limitą. Kodėl limitas sumažintas, nepaaiškinama.

Vilkus dar galima medžioti Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Kaišiadorių, Klaipėdos, Lazdijų, Molėtų, Prienų, Rokiškio, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose ir Elektrėnų bei Kalvarijos savivaldybių teritorijose.

Medžiotojams akivaizdu, kad buvęs aplinkos ministras liko ištikimas vilkų gynėjams. „Jis beveik savaitę vėlavo patvirtinti vilkų medžioklės sezono pradžią. Taisyklėse numatyta, kad vilkai medžiojami nuo spalio 15 d. ir kad medžioklė limituojama. Viename rajone medžiotojas spalio 16 d. pagal visas taisykles sumedžiojo vilką, sąžiningai apie tai pranešė, bet kitą dieną sulaukė svečių – pareigūnai surašė pažeidimų protokolą, skyrė baudą ir paėmė šautuvą. Pasirodo, ponas ministras laiku nespėjo pasirašyti įsakymo. Kodėl? Tai pasityčiojimas iš žmonių“, – nutylėtą faktą atskleidė G.Baikauskas.

K.Navickas įsakymą dėl vilkų medžioklės limito patvirtinimo per 2018–2019 m. medžioklės sezoną pasirašė spalio 19 d. Įsakymas įsigaliojo spalio 20 d. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d. (išnaudojus limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).

Savivaldybių atstovams ir avių augintojams pro akis nepraslydo tai, kad AM savaip skaičiuoja ir vilkų padarytą žalą. Pasak Gedimino Vaičionio, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjo kaimo ir teritorijų planavimo klausimais, vilkų padaryta žala kasmet auga, opernai ji buvo rekordiškai didelė, bet aplinkosaugininkai to neakcentuoja. Lietuvos avių augintojų asociacijos prašymu savivaldybės pastaruosius trejus metus rinko duomenis apie vilkų padarytą žalą rugsėjo ir spalio mėnesiais. O AM prašė duomenų tik iki rugsėjo ir tais duomenimis vadovavosi nustatydama vilkų medžioklės kvotas. O juk per rugsėjį ir spalį būna daugiausia vilkų išpuolių. Savivaldybių surinktais duomenimis, per pastaruosius 3 metus nuostoliai stipriai išaugo – 2016 metų rugsėjį ir spalį buvo sudraskyta 510, o pernai – net 910 gyvulių.

Kvota per maža

Dzūkijos medžiotojų klubo vadovo Rolando Micevičiaus manymu, norint nuraminti ūkininkus ir medžiotojus buvo nustatyta 110 žvėrių sumedžiojimo kvota, o norint įtikti vilkų gynėjams, ta kvota neaiškiai suskirstyta dalimis. „Anksčiau kiekvienam rajonui skirdavo vilkų medžioklės limitą, dabar Lietuva padalinta į dvi dalis pagal vilkų daromos žalos dydį. Nustatyta kvota per maža, ji turėtų būti bent dvigubai didesnė. Dar geriau būtų buvę, jei šį sezoną medžioklė būtų nelimituojama, kaip siūlė mokslininkai. Bet pas mus išskirtinai saugoma viena žvėrių rūšis“, – stebėjosi medžiotojas.

Jis užsiminė, kad pastaraisiais metais vilkai sudrasko vis daugiau gyvulių ir pridaro daugiau žalos ūkininkams ir kaimo gyventojams. Šie dėl plintančio maro nebegali auginti kiaulių, vietoj jų renkasi avis, bet ir jų tenka atsisakyti dėl nevaldomų vilkų išpuolių.

„Dėl netobulos skaičiavimo metodikos pateikiama, kad vilkų yra mažiau. Pavyzdžiui, Žuvinto rezervate pernai nesuskaičiavo nė vieno, nors darbuotojai tikrai žinojo, kad ten gyveno 5 vilkai. Didelė tikimybė, kad ir kitose vietose yra nesuskaičiuotų vilkų. Taigi jų gali būti gerokai daugiau nei pateikiamaoficialiai“, – spėjo Dzūkijos medžiotojų klubo vadovas.

Pavojus žmonėms

LMŽD Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas Anatolijus Palionis sakė, kad jų krašte kol kas sumedžiotas tik vienas vilkas, nors rudenį jie buvo labai aktyvūs. Medžiotojas spėja, kad pilkieji pasitraukė į Lenkiją, nes jų krašto miškuose vyksta intensyvūs miško darbai. Tad tokiu metu sunku tiek medžioti,tiekvykdyti žvėrių apskaitą.

A.Palionio teigimu, dėl tinkamai nevaldomos vilkų populiacijos problemų tik daugės. Vilkai iš miško į laukus išginė stirnas, pjauna briedžius ir jų jauniklius. Dėl maro kai kur beveik nebeliko šernų, tad reikia užpildyti ir šią mitybos grandinės netektį. Vienam vilkui, anot medžiotojų, per dieną reikia apie 10 kg mėsos.

„Vilkai jau šunis iš kiemo traukia. O tai pavojus ir žmonėms. Aišku, jeigu vilkas ir žmogus yra sveiki, tikimybė maža, kad vilkas užpuls. Bet pagyvenusį ar alkoholio pavartojusį asmenį arba mažą vaiką pilkasis gali užpulti. Šis plėšrūnas jaučia žmogaus silpnumą“, – prielaidas darėLMŽD Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas.

Medžiotojas tvirtino, kad dėl vilkų išpuolių ūkininkai atsisako gyvulių, nes apsaugoti juos darosi neįmanoma. Šių plėšrūnų nesustabdo nei aukštos tvoros, nei kitos priemonės. A.Palionis pasakojo, kaip prieš 3 metus vertinant plėšrūnų padarytą žalą komisijos nariai nustebo išvydę 2,5 metro tvora aptvertoje gamykloje išpjautas avis.Tvora buvo darapie 30 cm įleista į žemę, bet vilkai prasikasė dar giliau ir pralindo.

„Nepadeda nei tvoros, nei įvairūs baidymai. O rekomenduojami aviganiai šunys labai pavojingi aplinkiniams žmonėms ir kitiems gyvūnams – jie gali mirtinai sudraskyti“, – perspėjo medžiotojas.

Valdžios vyrų žaidimai

Eugenijus Tijušas, LMŽD pirmininko pavaduotojas medžioklei

Vilkų medžioklės kvotos skirstymą vadinčiau „biliberda“. Medžiotojai, ūkininkai ir kaimo gyventojai puikiai supranta, kad buvęs aplinkos ministras be atodairos lepino vilkus. Ir viskas, kas yra sukurta jų apsaugai, taip pat ir nustatytos kvotos, jų skirstymas ir perskirstymas – mažų vaikų žaidimas suaugusių vyrų, turėjusių valdžią, rankomis. Ieškoti logikos ir rimtų argumentų, kodėl taip ar ne kitaip nustatyta ir paskirstyta kvota, neįmanoma ir nėra prasmės. Buvo pasakyta, jeigu pirmąją limito dalį (60 vilkų) sumedžios sparčiai, tada bus pridėta 50. Bet kai reikėjo tai padaryti, sugalvojo versiją, kaip tą kvotą skirstyti. Žaidimai, ir tiek.

Visiems akivaizdu, kad šių plėšrūnų populiacija klesti ir kelia žmonėms daug problemų. Spartus vilkų medžiojimas tik patvirtina, kad jų yra daug. Toks didžiulis valstybės dėmesys šiai populiacijai ir rūpestis ja yra valstybės resursų švaistymas. Bet keista meilė vilkui – aukščiau visko. Kitaip tariant, iš didelio rašto išeinama iš krašto.