Artėja vilkų medžioklės sezono pradžia (spalio 15 d.), o medžiotojai dar nežino, kiek bus leista sumedžioti šių itin saugomų plėšrūnų. Mokslininkai, medžiotojai ir ūkininkai sutaria, kad vilkų Lietuvoje priviso per daug, todėl reikėtų padidinti jų sumedžiojimo limitą, bet į jų nuomonę įsiklausoma tik formaliai. Čia svaresnis žodis – vilkų gynėjų.

Kiek yra iš tikrųjų?

Aplinkos ministro sprendimo dėl limito labai laukia ūkininkai, patiriantys didelę žalą dėl vilkų išpuolių. Kai kurie jau atsisako avininkystės, nes negali apsiginti nuo plėšrūnų.

Pernai buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas įsakymą dėl vilkų medžioklės limito patvirtinimo pasirašė spalio 19-ąją – beveik savaite vėliau. Buvo patvirtinta 110 vilkų medžioklės kvota, tačiau, pasak medžiotojų, sukurtos painios jos skirstymo sąlygos, be to, po sėkmingų medžioklių buvo jaučiamas spaudimas. Rokiškio krašto medžiotojai „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad po vienos medžioklės, kai buvo sumedžioti net 4 vilkai, jie sulaukė aplinkosaugininkų ir vilkų gynėjų dėmesio.

Mokslininkai ir medžiotojai sutaria, kad vilkų populiacija yra per gausi, o jų apsauga – itin perdėta. Kiek dabar yra vilkų Lietuvoje, vertinimai įvairūs – vieni mano, kad jų yra daugiau nei 500, kitų skaičiavimais – gerokai daugiau nei 1 000.

Pernai buvo siūloma sumedžioti nuo 250 iki 300 vilkų, kad būtų subalansuota populiacija. Kai kurių mokslininkų manymu, apskritai nereikėjo limituoti vilkų medžioklės, paskui tvarkyti apskaitos ir viską įvertinti.

Išpuolių padaugėjo

Praėjusį sezoną vilkai papjovė daugiau nei 1 700 gyvulių – Lietuvos mastu stambų ūkį. Vilkų puotos kainavo beveik 170 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų.

Šiemet vilkai į ūkininkų laikomų gyvulių medžioklę išėjo kaip niekad anksti – balandžio mėnesį Elektrėnų savivaldybėje pilkieji plėšrūnai tvarte pjovė avis. Išskirtinai šiais metais vilkai siaučia Lazdijų krašte. „Dėl vilkų pas mus tikra tragedija, – teigė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algis Balčius. – Registruoti jau net 64 atvejai, o pernai buvo beveik perpus mažiau – 28.“

Šiame krašte papjauta beveik tris kartus daugiau avių nei pernai – 115, keturis kartus daugiau veršelių – 16 ir 4 ožkos. Ne visi gyventojai kreipiasi dėl kompensacijų, tad vilkų išpuolių ir jų papjautų gyvulių gali būti daugiau.

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovas įžvelgė ryšį tarp vilkų išpuolių pagausėjimo ir afrikinio kiaulių maro. „Pernai rasdavo daug kritusių šernų, vienoje vietoje aptikdavo po 30 ir daugiau. Vilkai turėjo kuo misti, o šiemet gaišenų sumažėjo, tad pilkieji dažniau traukia į ganyklas, net į kiemus. Jie nieko nebijo, buvo atkeliavę net į Lazdijų priemiestį. Matyt, kol nenukentės koks vaikas ar suaugęs žmogus, ir toliau saugosime ir maitinsime vilkus“, – dėl perdėto dėmesio pilkiesiems plėšrūnams apgailestavo A. Balčius.

Siaučia prie mokyklos

Lazdijų rajono Stebulių kaimo ūkininkas Mantas Jančiukas, rugsėjį netekęs vienos ėriavedės, jaučiasi itin neramiai, nes vilkai avį sudraskė vos už 50 metrų nuo kaimo mokyklos. „Liūdnai juokaujame, kad pro mokyklos langus vaikai gali išvysti „edukacinę pamokėlę“, kaip vilkai pjauna avis. Šie plėšrūnai tiek įsidrąsino, kad nieko nebebijo“, – dėl šalia namų atsėlinančių plėšrūnų išsigandęs avių augintojas.

Ūkininkas rudenį iš tolimesnių ganyklų avis parsivarė arčiau namų ir suleido į elektriniu piemeniu aptvertą ganyklą. „Filmavimo kamera užfiksavo, kaip avys trečią valandą nakties parbėgo į ūkinį pastatą, šalia kurio įsižiebė šviesos. Gal tai atbaidė vilkus ir jie pasitenkino viena ėriavede. Parsivedžiau prie namų, kad joms rudenį būtų saugu, bet plėšrūnai atėjo į gyvenvietės centrą, įveikė elektrinį piemenį“, – pasakojo vyras.

Emocinė trauma

M.Jančiukas sakė gavęs pranešimą, kad už papjautą avį sulauks 120 eurų kompensacijos. Anot jo, jis prarado kur kas daugiau – ėriavedė po mėnesio turėjo atsivesti ėriukų. „Kompensavo pagal rinkos kainą kaip už paprastą mėsai parduodamą avį. Neplanavau jos pardavinėti, tai buvo 3 metų sufolkų veislės mišrūnė, kuri dar ne vienus metus būtų atvedusi jauniklių ir pagausinusi bandą“, – apie ūkininkams nenaudingą kompensavimo tvarką kalbėjo avių augintojas.

Lazdijų krašto ūkininkas guodžiasi, kad galėjo būti ir blogiau – vilkai galėjo nusitaikyti į grynaveislį gyvulį, kurio vertė didesnė.

Gyvulių augintojų teigimu, pamirštama įvertinti ir moralinį aspektą. Išvydę ganyklose sudraskytus savo gyvulius, žmonės patiria emocinę traumą. Neretu atveju vilkų skerdynės vyksta tiesiog ūkininkų akivaizdoje, tačiau jie negali apginti savo gyvulių, nes bijo sužeisti (neduokdie) saugomą plėšrūną. Žmonės priversti jaustis esą bejėgiai.

„Kai matai verkiančius žmones, netekusius gyvulių, pagalvoji, kad taip tikrai neturėtų būti“, – sakė po kruvinų vilkų išpuolių su gyventojų išgyvenimais susiduriantis Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovas A.Balčius.

Vilkai puola, valdžia draudžia

Lietuvoje išplitus afrikiniam kiaulių marui, kaimo gyventojai negali auginti kiaulių, jas valdžia ragina keisti į galvijus, triušius, naminius paukščius ar avis. Prieš kurį laiką avininkystei buvo brėžiama daug žadanti ateitis, todėl atsirado daugiau avių ir jų augintojų. Tad, galima sakyti, pagerėjo gyvenimas ir vilkams.

Pasak A.Balčiaus, dabar kaimo gyventojams nelengvi laikai. Prikurta tiek visokių draudimų ir apribojimų, kad jie nebeišmano, ką gali daryti, o ko – ne. „Kiaulių auginti negali, viešai deklaruojama, kad valdžia padeda kitų gyvulių įsigyti. Tačiau kaip auginti avis ir jas išsaugoti, kai šitokia situacija dėl vilkų?“ – svarstė savivaldybės atstovas.

Lazdijų rajono ūkininkas M.Jančiukas nerimauja dėl savo ūkio plėtros. Jis yra gavęs paramą smulkiajam ūkiui vystyti ir įsipareigojęs padidinti laikomų gyvulių skaičių. To neįgyvendinus gali būti pareikalauta europinę paramą grąžinti. „Tikrai neramu dėl vilkų išpuolių, jų mūsų rajone stipriai padaugėjo. Ką daryti, jeigu jie išretins bandą, kurią privalau padidinti?“ – susirūpinęs klausė avių augintojas.

Trūko kantrybė

Kai kurie ūkininkai jau atsisako stambesnių avių bandų, nes negali apsiginti nuo vilkų išpuolių. Vienas tokių – Elektrėnų savivaldybės ūkininkas, pernai netekęs daugiau kaip šimto avių.

Elektrėnų savivaldybės vyriausiasis specialistas ekologas Audrius Balnys, buvęs komisijos, kuri apskaičiuoja ūkininkams padarytą žalą, pirmininkas, teigė, kad pernai vilkai papjovė apie 120 avių ir vieną ožką, o šiemet užfiksuota tik viena kruvina pilkųjų medžioklė.

„Neliko avių, vilkai pasitraukė. Ūkininkas, kuris laikė kelis šimtus avių, jų atsisakė, nes beveik visas išpjovė“, – paaiškino pašnekovas.

Ministerija daro savaip

Ūkininkai ir medžiotojų atstovai vis garsiau kalba, kad vilkų gynėjų organizacijos turėtų svariai finansiškai prisidėti kompensuojant augintojų patirtą žalą – ne tik materialinę, bet ir moralinę. Tai esą galėtų aptramdyti jų entuziazmą ir paskatintų nustatyti adekvatų vilkų medžioklės limitą.

Pasak Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo Rimanto Misevičiaus, medžiotojai turi savo nuomonę, bet Aplinkos ministerija nusprendžia savaip. Medžiotojų skaičiavimais, dabar Lietuvoje yra apie 1 000 vilkų.

„Akivaizdu, kad vilkų Lietuvoje yra per daug. Normalus jų skaičius būtų 300–350 vilkų, pasiskirsčiusių per visus medžioklės plotus. Kiekviena vilkė kasmet atsiveda mažiausiai po 4–5 jauniklius, dabar atšiaurių žiemų nėra, sąlygos veistis žvėrims yra geros, jie sėkmingai išgyvena. Todėl jų kiekis ženkliai didėja. Jeigu jau vilkai po mašinų ratais papuola, o tai didelė retenybė, vadinasi, jų populiacija tikrai gausi. Vilkų gynėjai yra finansuojami iš Europos žaliųjų judėjimų, jie turi įtaką“, – teigė R.Misevičius.

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo manymu, jeigu kasmet būtų leidžiama sumedžioti 110–120 vilkų, jų populiacija susireguliuotų. „Pastaraisiais metais sezoninis limitas bus 60, tiesa, pernai kai kuriems regionams buvo skirta papildoma kvota. 60 vilkų sumedžiojama per mėnesį, tai rodo, kad jų daug yra, juk vilkas atsargus žvėris, ne taip paprasta jį sumedžioti“, – tvirtino medžiotojas.

Mokslininkus ignoruoja

Habil. dr. Linas Balčiauskas, Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas

Bendradarbiaudami su medžiotojais, ūkininkais, saugomų teritorijų darbuotojais, mokslininkais surinkome ir apibendrinome 4 darbo metų (2015–2018 m.) duomenis. Pagal juos 2015 m. Lietuvoje buvo apie 400 vilkų, o 2018-aisiais – 500, dabar jų bus daugiau. Yra ekspertų, manančių, kad vilkų yra kur kas daugiau. Vilkų grupių yra ne mažiau kaip 100. Dar nustatėme, kad vilkų skaičius grupėje padidėjo, o pavienių vilkų dalis sumažėjo. Tai rodo, kad populiacijai augti yra geros sąlygos, jinai didėja. Atitinkamai didėja ir žalos. Kai vilkų buvo 200–300, tokių žalų nebuvo.

Stebina tai, kad daug metų Aplinkos ministerija, prieš paskelbdama vilkų medžioklės limitą, apklausia mokslines organizacijas, o paskui jų pasiūlytą limitą 2 ar 3 kartus sumažina ir sako, kad patvirtintas limitas yra suderintas su mokslininkais. Šiemet į mus dėl to dar nesikreipė. Tiek medžiotojai, tiek ūkininkai taip pat pareiškė savo nuomonę dėl vilkų medžioklės, bet atnaujinant Vilko populiacijos apsaugos planą į jų nuomonę nebuvo atsižvelgta. Taip neturėtų būti.

Manau, kad mažas vilkų medžioklės limitas privers lietuvius brakonieriauti, kaip tai daro kaimynai lenkai. Teko girdėti iš kolegų, kad tai jau vyksta ir Švedijoje. Vilkus sumedžioja tyliai, užkasa ir niekam nesako. Lenkijoje vilkai saugomi, nemedžiojami, bet jų populiacija beveik nedidėja, o, pavyzdžiui, Latvijoje priešingai – vilkų sumedžiojama 2–3 ar 4 kartus daugiau nei Lietuvoje, bet jų nemažėja.