Po masinio audinių naikinimo dėl COVID-19 grėsmės Danijoje jos augintojai prakalbo norintys savo verslą perkelti į Lietuvą.

Gyvūnų mylėtojai trina rankas iš džiaugsmo ir švenčia pergalę – Danijoje naikinama milijonai audinių, infekuotų naujuoju koronavirusu ir sveikų. Kitose šalyse, kur žvėrelių fermose aptiktas šis virusas, apie tokį masinio naikinimo vajų negirdėti. COVID-19 požymių Lietuvos audinių ūkiuose nėra fiksuota, tačiau juose sustiprintas stebėjimas ir biologinė sauga. Augintojai viliasi, kad atsitikus nelaimei mūsų valdžia nesektų danų pavyzdžiu.

Naikina sergančias ir sveikas

Audinių naikinimo vajus Danijoje, kai Vyriausybė liepė migdyti ir koronavirusu infekuotas, ir sveikas audines, sukūrė savotišką precedentą, dėl kurio neramu ir mūsų kailinių žvėrelių augintojams.Lietuvoje audinių auginimo sąlygos geresnės, todėl yra mažiau rizikos infekcijai plisti. Bet jeigu į kokią fermą įsisuktų COVID-19, augintojai viliasi, kad mūsų valdžia nereikalautų marinti visų ūkių audinių.

Po masinio audinių naikinimo dėl COVID-19 grėsmės Danijoje jos augintojai prakalbo norintys savo verslą perkelti į Lietuvą. Danijos tinklalapyje tv2nord.dk buvo skelbiama, kad vienas Šiaurės Jutlandijos audinių veisėjas norėtų likusias dar nenumarintas audines išsiųsti į Lietuvą ir taip išsaugoti savo verslą.

„Kalbų apie tokius planus esame girdėję, tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymu yra laikinai uždrausta įvežti audines iš šalių, kur audinių fermose nustatyti COVID-19 židiniai. Apie tokius draudimus yra informuotos atitinkamos Danijos tarnybos, tad jie negali išsiųsti, o mes priimti“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino VMVT Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Jurgita Savickaitė.

VMVT taiko įvairias prevencines priemones, būtinas galimai ekstremaliajai situacijai išvengti, tarp jų –ir draudimas įsivežti audines. Skelbiama, kad COVID-19 viruso mutacija audinių fermose patvirtinta ne tik Danijoje, bet ir Ispanijoje, Nyderlanduose, Švedijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Dėl sprendimo atsiprašė

Tvirtinama, kad audinių organizmuose mutavęs virusas tampa pavojingas žmonėms. Pasak mokslininkų, kai virusai juda tarp žmonių ir gyvūnų, gali intensyviau vykti virusų mutacijos, o tai gali pakenkti ir būsimos vakcinos veiksmingumui.

Naujasis koronavirusas audinių fermose fiksuotas ir kitose šalyse, tačiau tik Danijoje nuspręsta naikinti visas ūkiuose laikomas audines. Šalyje, kuri yra didžiausia audinių kailių eksportuotoja pasaulyje, turėtų būti sunaikinta net iki 17 mln. šių žvėrelių, auginamų maždaug 1 080 ūkių.

Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos (LKŽAA) prezidentas Česlovas Tallat-Kelpša, palaikantis ryšį su kolegomis iš Danijos, sakė, kad sprendimas masiškai naikinti visas audines šios šalies augintojams sukėlė daug klausimų.

Česlovas-Tallat-Kelpša

„Danijos ūkininkams kyla abejonių, ar reikalingos tokios drastiškos priemonės, kai reikia migdyti visas audines: ir sveikas, ir sergančias. Danai nuo pat pradžių svarstė, kad čia galbūt yra daugiau politikos nei rimtų pavojų. Jie abejoja tokio sprendimo moksliniu pagrindimu, tai esą pagrįsta tik vieno mokslininko nuomone. Gali būti panašu į tai, kad pasitaikė gera proga įgyvendinti tai, ko siekė gyvūnų mylėtojai ir kai kurie politikai“, – svarstė audinių ūkio vadovas.

Danijos audinių augintojai protestavo, kad įpareigojimas numarinti visus kailinius žvėrelius dėl COVID-19 grėsmės yra neteisėtas. Iš tikrųjų netrukus po tokio sprendimo Danijos valdžia atsiprašė ūkininkų ir pripažino, kad to reikalauti nėra teisinio pagrindo. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat pasakė nemananti, kad būtų teisinga naikinti visas audines.

„Kiek supratau, Danijoje yra įstatymas, pagal kurį Vyriausybė gali nurodyti naikinti tam tikrus gyvūnus esant kažkokioms ligoms. Bet dabar buvo nuspręsta migdyti ir sveikus gyvūnus. Čia reikėjo parlamento pritarimo, bet to nebuvo, tad Vyriausybė paskubėjo ir pastatė vežimą prieš arklį. Taip, Danijos premjerė pripažino ir atsiprašė, bet šaukštai po pietų, juodas darbas jau padarytas“, – sakė Č.Tallat-Kelpša.

Jis pridūrė, kad ir po premjerės atsiprašymo audinių naikinimo procesas Danijoje nesustabdytas, tiesiog buvo greitai šiek tiek pakeistas sprendimas. „Naujas įpareigojimas toks – naikinti sergančias audines ir aplink tokias fermas maždaug 7 km spinduliu esančiose fermose laikomus visus, taip pat sveikus žvėrelius. O kitiems ūkiams, kurie nepatenka į tokias zonas, reikia skubiai užmigdyti audines, bet leista pagal paskirtį panaudoti kailį. Ūkininkams reikės mokėti kompensacijas, tai turės didelių pasekmių šaliai“, – samprotavo LKŽAA vadovas.

Patiria didelį spaudimą

Lietuvos kailinių žvėrelių augintojai su nerimu stebi, kas vyksta Danijoje ir kitose šalyse. Šiemetai jiems itin nepalankūs. Dėl COVID-19 protrūkio buvo sustabdyti kailių aukcionai, augintojai neteko pajamų, jiems sunkiai sekėsi gauti finansavimą apyvartinėms lėšoms ir veiklai tęsti.

Ir be COVID-19 grėsmės šio sektoriaus dalyviams nesaldu dėl daromo didžiulio spaudimo. Juos terorizuoja gyvūnų mylėtojai, draudimais graso politikai. Laisvės partijai pasiūlius uždaryti kailinių žvėrelių fermas Lietuvoje,virš tokių ūkių ėmė tvenktis dar tirštesni debesys. Ir ne dėl infekcijos grėsmės.

Po koronaviruso protrūkio kitų šalių audinių fermose ir Lietuvos augintojai turi dar akyliau nei anksčiau saugoti kailinius žvėrelius. VMVT, reaguodama į nepalankią situaciją Danijoje dėl nustatomų COVID-19 ligos atvejų kailinių žvėrelių ūkiuose ir į tai, kad virusas mutuoja ir tampa pavojingas ne vien audinėms, bet nuo jų užsikrečia ir žmonės, griežtai reikalauja, kad ūkiuose būtų laikomasi biologinės saugos ir asmens higienos priemonių.

„Be abejo, saugomės, kol kas susirgimų nenustatyta. Turime stebėti ir informuoti. Gavome naują nurodymą, pagal kurį privalome iš fermų pristatyti po vieną ar du užšaldytus gyvūnus tyrimams. Tad imamasi visų prevencinių priemonių“, – teigė Č.Tallat-Kelpša.

VMVT duomenimis, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija, kurioje šiuo metu tiriami mėginiai dėl COVID-19 tyrimų žmonėms, yra pasirengusi per parą papildomai ištirti ir 50 gyvūnų organų mėginių bei 100 mėginių iš tepinėlių tyrimų SARS-CoV-2 virusui nustatyti.

Lietuvoje rizika mažesnė

LKŽAA vadovas pasakojo, kad audinės lengvai perserga naujuoju koronavirusu, ypač jeigu banda yra sveika, vakcinuota nuo pneumonijos.Lietuvoje beveik 100 proc. bandų vakcinuojama, o Danijoje tai reta praktika.

Lietuvoje dar vienas svarbus privalumas – audinių fermų tankis nepalyginamai mažesnis nei Danijoje. „Šioje šalyje audinių koncentracija žymiai didesnė, ten yra apie 1 100 tankiai išsidėsčiusių ūkių. Pas mus geriausiu atveju yra vos 100 ūkių, esančių toli vienas nuo kito. Kadangi Danijoje žemė labai brangi, ten tokiame pačiame plote laikoma daugiau žvėrelių nei pas mus. Ten paplitusios didelės uždaros patalpos, panašios į hales, kur laikomos audinės. Pas mus jos auginamos atvirose lauko teritorijose, stoginėse“, – aiškino Č.Tallat-Kelpša.

VMVT praneša, kad blogiausio scenarijaus atveju – nustačius bent vieną teigiamą koronaviruso atvejį ūkyje laikomoms audinėms – tokiam ūkiui būtų taikomi ribojimai ir galiotų reikalavimas naikinti užkrėstuose narvuose laikomus gyvūnus. Taip pat būtų atrenkami papildomi mėginiai siekiant nustatyti ligos išplitimą. Iš tiesiogiai koronaviruso ligos paveikto ūkio būtų draudžiamas bet koks gyvūnų, pašarų ar kitų medžiagų judėjimas. Taip pat, gavus informacijos apie šios ligos įtarimą, ūkiui nedelsiant būtų taikomi apribojimai, kol būtų gauti tyrimų atsakymai.

Totali problema

Č.Tallat-Kelpša svarstė, kad jeigu virusai juda tarp žmonių ir gyvūnų, bei intensyviai vyksta viruso mutacijos, audinių naikinimas bus tik epizodinis dalykas.

„Jeigu tokios grėsmės yra didelės, mūsų laukia prasta ateitis. Ką darysime su katėmis? Juk mokslininkai įrodė, jog jos irgi gali užsikrėsti ir grąžinti žmogui jau pavojingesnį virusą. Tai jau būtų totali žmogaus ir gyvūno santykio problema“, – plačiau reikalo esmę mato kailinių žvėrelių augintojų atstovas.

Anksčiau buvo skelbta, kad mokslininkų tyrimai parodė, jog pandemiją sukėlęs naujasis koronavirusas gali keliauti tarp žmonių ir kačių bei šunų.

Kompensuoti neskubėtų

„Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) apie galimą nuostolių kompensavimą, jeigu į Lietuvos audinių fermas įsisuktų koronavirusas. ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus atstovai atsakė, kad tokiu atveju atsargiai vertinami galimi finansavimo mechanizmo variantai.

„Įvertinus sąlygas ir kitus aspektus, parama galbūt galėtų būti teikiama pagal Pagalbos reglamento (702/2014) 26 straipsnį„Pagalba, kurios lėšomis kompensuojama gyvūnų ligų ir augalų kenkėjų prevencija, kontrolė ir likvidavimas ar išnaikinimas, ir pagalba, skirta gyvūnų ligų ar augalų kenkėjų padarytai žalai kompensuoti“, – nurodė ŽŪM atstovai ir pridūrė, kad pagal Civilinės saugos įstatymo VI skyrių paskelbus ekstremalią situaciją žala gali būti kompensuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Viliamasi, kad galbūt ir ES imsis kažkokių bendrų priemonių visoje bendrijoje, tačiau kol kas tokių sprendimų nėra.

Grįžta prie natūralių medžiagų

Austė Korbutė, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovė spaudai

Ilgiau kailių rinkoje dirbantys ūkininkai yra patyrę bene 6 krizes ir kainų nuosmukius. Prieš COVID-19 protrūkį rinkoje ryškėjo šioks toks atsargus atsigavimas, kailių paklausa buvo pradėjusi vėl kilti. Įvedus gyvūnų gerovės sertifikavimo ir naują žymėjimo sistemą, kad gyvūnai auginti geromis sąlygomis ir laikomasi tvarumo, buvo jaučiama gera tendencija.

Deja, belaukiant didesnio atsigavimo užklupo pandemija. Nevyko aukcionai, krito pardavimai. Internetu kailiai neperkami, nes jų kokybė vertinama betarpiškai juos apžiūrint. Dabar kailiai šaldomi ir atidedami geresniems laikams.

Tokia situacija nesitęs amžinai. Paklausa kailiui yra, nepaisant to, kad daug mados namų jo vengia. Štai Niujorko, Milano, Paryžiaus madų namai, kurie yra pagrindiniai kailių vartotojai, natūralaus kailio neatsisako. Be to, atsiranda daug naujų nišinių kūrėjų, kurie pripažįsta, jog natūrali medžiaga yra geresnė nei sintetinė, nes ji ilgiau dėvima, natūraliai suyra ir neteršia aplinkos. Tai lemia, kad atsigauna natūralūs pluoštai.