Asociatyvi nuotr.

Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m., kurį Vyriausybė praėjusių metų gruodžio 30 d. patvirtino ir kitą dieną išsiuntė Europos Komisijai (EK), sukėlė stambesnius ūkius vienijančių organizacijų emocijų audrą. Kaip įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimo vertina smulkūs šeimos ūkiai.

Išrenginėja nuogus

Intensyvios žemdirbystės šalininkai nuogąstauja, kad klimato kaitos vėzdas gali sunaikinti produktyvią žemės ūkio gamybą ir žemės ūkį bei kaimą nustumti į archajinį lygį. O už smulkių šeimos ūkių klestėjimą pasisakantys žemdirbių organizacijų atstovai kviečia įvertinti neigiamą intensyvios pramoninės gamybos pusę ir pagalvoti apie visuomenės interesą. Ir vieni, ir kiti sutinka, kad peršamos priemonės ir dėl aplinkosaugos gerinimo, ir dėl klimato kaitos mažinimo yra prieštaringos.

„Esame nuogi, o mus dar išrenginėja“, – taip įsipareigojimus dėl ŠESD išmetimų įvertino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas, Dzūkijoje ūkininkaujantis Antanas Vailionis sutinka, kad Lietuva prisiima tai, ko visai nereikia. „Mes neturime stambios pramonės, ir žemės ūkiui dar toli iki kitų šalių. Pas mus viskas traukėsi, dabar kažkiek atsigauname, bet kitose Europos Sąjungos šalyse CO2 išmetimai kelis kartus didesni. Mums šiandien reikia ekonomiką auginti, o ne ją stabdyti. Pavyzdžiui, estai taip ir daro, jie išmetimus žemės ūkyje didins 25 proc. O mes dėl aplinkosaugos reikalavimų negalime nieko daryti“, – apgailestavo šeimos ūkio savininkas.

Antanas Vailionis

Antanas Vailionis

Glumina prieštaravimai

A.Vailionio akimis, siūlomos priemonės klimato kaitai mažinti yra prieštaringos ir kelia abejonių, ar tai turės kokios įtakos skelbiamiems tikslams pasiekti. „Pavyzdžiui, taikant neariminę technologiją padaugėja piktžolių, reikia naudoti vis daugiau cheminių augalų apsaugos priemonių. Tad ką mes tada remiame ir kokių tikslų siekiame?“ – klausė jis.

Ūkininkui daug klausimų kyla ir dėl priekaištų senai technikai bei šiuolaikinės technikos liaupsinimo. „Pirmiausia naujai technikai pagaminti reikia daug žaliavų ir kitų išteklių. Naujiems galingiems traktoriams reikia daugiau degalų, tepalų. Taip, tokiuose traktoriuose yra įdėti filtrai, bet juos reikia keisti, gaminti, utilizuoti. Dar naujų padangų gamyba ir t. t. Taigi kalbos apie aplinkosaugą man juokingos“, – teigė jaunųjų ūkininkų organizacijos atstovas.

A.Vailionis sakė ūkyje dirbantis senutėliu traktoriumi, kurį juokais vadina ekologiniu. Ir tai pagrindžia: „Turiu, regis, 1972 metų gamybos traktorių, kuris dar dirba. Gal ekonominiu požiūriu tai nėra tinkamiausias pavyzdys, dirbti nepatogu, tačiau ekologiniu – tai tikrai. Pirmiausia dėl to, kad nereikėjo gaminti naujo, jis mažiau sunaudoja dyzelinių degalų ir tepalų. Naujuose traktoriuose reikia tepalų vairo stiprintuvui, greičių dėžei, kondicionieriui – freono, o maniškiam to nereikia. Be to, pats jį susiremontuoju, taigi ir šiuo atžvilgiu aplinkosaugai geriau. Tad manęs neįtikina teiginys, kad senas traktorius blogai, o naujas – gerai.“

Dzūkijoje ūkininkaujantys vyras turi nuomonę ir apie karves-teršėjas. „Priešingai – natūraliose pievose besiganantys gyvuliai naudingi gamtai ir aplinkai, ten atsinaujina pievos, gerėja ekosistema. Yra ir tai patvirtinančių mokslinių tyrimų. Kitaip galbūt yra su gyvuliais, kurie uždaryti didelėse fermose, kur yra didelė jų koncentracija. Bet reikia įvertinti, kad maisto poreikis auga, mums reikia stiprinti ekonomiką, kitaip grįšime į akmens amžių ir visi būsime „žali“. Ar tai tikras kelias, ar populizmas? Susidaro įspūdis, kad svarbiausia – susirinkti pinigų, kurie bus kažkur panaudoti, bet tik ne aplinkosaugai“, – prieštaravimus įžvelgia ūkininkas.

Į žemės ūkį – pro stiklą

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius mano, kad smulkiems ūkiams bus lengviau prisitaikyti prie klimato kaitos, jeigu jiems neužkars taršos mokesčių.

Rimantas Skiparius

Rimantas Skiparius

„Nedideli ūkiai daugiausia remiasi savo šeimos darbu. Tie, kurie stengiasi ir nori išgyventi, prisitaikys. Nežinia, kokie bus taršos mokesčiai. Jeigu jų nediferencijuos stambiems ir smulkiems ūkiams, mus pasmaugs“, – perspėjo LŠŪS atstovas.

Jis pridūrė, kad Lietuvoje apskritai smulkus ūkis yra pamirštas, jam sunku gyvuoti, nes mūsų šalis nuėjo ne tuo keliu – skatino kurti labai stambius ūkius kaip kokioje Kanadoje ar Ukrainoje. „Tokiuose ūkiuose riaumoja galinga technika, savininkai pelnosi ir palieka teršalus bei chemiją.

Štai Lenkijoje matome daugiau mažų traktorių, lenkai, kaip ir mūsų smulkūs ūkininkai, važinėja sena technika ir nesuka galvos“, – pastebėjo R.Skiparius.

Ūkininkas įsitikinęs, kad be aiškios ir šios srities specialistų parengtos ilgalaikės žemės ūkio vystymosi programos bus ilgai klaidžiojama lyg tamsiame kambaryje. „Nėra jokios aiškios krypties. Vieni po kitų keičiasi žemės ūkio ministrai, o programos, kaip vystysis žemės ūkis, nėra. Esu labai nusivylęs, net neliko specialistų, kurie suprastų, kas vyksta žemės ūkyje. Dabar į žemdirbius ir kaimą žiūrima pro stiklą“, – nusivylimo neslėpė šeimos ūkininkų organizacijos atstovas.

Maistas lemia daug ką

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas ragina plačiau pasižiūrėti į aplinkosaugą ir klimato kaitai mažinti skirtas priemones – ne tik iš žemdirbių varpinės. Pasak jo, dabar labiausiai dėl to yra susirūpinusios stambių ūkininkų ir žemės ūkio įmonių organizacijos.

Vytautas Buivydas

Vytautas Buivydas

„Gal mano mintys nepatiks kai kuriems kolegoms, bet čia reikėtų galvoti nesavanaudiškai. Kai kalbame apie maksimalų rezultatą iš vieno hektaro ir gamybos intensyvinimą, reikia įvertinti ir visuomenės interesus. Juk norime sveikai maitintis, nesirgti, ilgiau gyventi. Kaip išauginamas maksimalus derlius? Daugeliu atvejų tai lydi papildomos cheminės augalų apsaugos priemonės, mineralinės trąšos, glifosavimas prieš derliaus nuėmimą ir kt. Jeigu ir toliau skatinsime intensyvią pramoninę gamybą, kaip spręsime kitas problemas? Štai Amerikoje atsirado milijardinių ieškinių dėl to, kad glifosato naudojimas esą sukėlė vėžį“, – įvertinti tamsiąją intensyvios gamybos pusę kviečia ŽŪR vicepirmininkas.

Anot jo, nedideli ūkiai naudoja mažiau mineralinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių arba jų visai nenaudoja, o stambiems ūkiams čia yra dėl ko pagalvoti. Gal reikėtų mažinti masinę gamybą ir daugiau dėmesio skirti kokybei?

„Neturiu kategoriškos nuomonės, kaip turėtų būti. Matyt, ir vienos, ir kitos pusės šalininkams reikia keisti nuomonę. Reikia vertinti subalansuotai, nes negalime sužlugdyti ūkių, bet jiems reikės pakeisti požiūrį į aplinką. Kai artimieji suserga sunkiomis ligomis, apmąstome, kodėl taip atsitiko. Turime būti sąžiningi, nes maistas lemia daug ką“, – samprotavo V.Buivydas.

Tvarus ūkininkavimas

ŽŪR vicepirmininko manymu, ES neturėtų būti priimti sprendimai, kurių būtų neįmanoma įgyvendinti. „Turime rasti argumentų ir apsiginti. Privalome remtis mokslu, taikyti pažangias technologijas ir inovacijas, kad tvariai ūkininkautume. Ir tai be investicijų neįmanoma“, – pabrėžė jis.

V.Buivydas įsitikinęs, kad Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti ekologiniam ūkininkavimui, kuris, jo manymu, yra pats tvariausias. „Ekologiniuose ūkiuose nenaudojama cheminių priemonių, mineralinių trąšų, todėl tai turėtų būti prioritetinė sritis. Tačiau negalime plėsti ekologinės gamybos, įtraukti naujų ūkininkų. Tam nėra lėšų, sako, kad „ekologiniame krepšelyje“ jų neliko, bet per kitas priemones lėšos lengvai dalijamos. Lietuvoje klaidingai elgiamasi, kai remiami stambūs ūkiai. Lenkai greitai išsprendė šį klausimą – jie remia tik iki 80 hektarų ekologinį plotą. O Lietuvoje ekologines išmokas suvalgo stambūs ūkiai“, – apgailestavo ŽŪR vicepirmininkas.

Nulems konkrečios priemonės

Dr. Žydrė Kadžiulienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorė

Rengiant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą mes tiesiogiai nedalyvavome, nebent kas nors ko nors paklausdavo ar pasitikrindavo. Ten yra tik bendros gairės, o konkrečias priemones turės patvirtinti Žemės ūkio ministerija. Esame kviečiami į diskusijas dėl šių priemonių.

Mes pasidomėjome tomis bendromis gairėmis, bet komentuoti plačiau nenorėčiau. Gal ten viskas nėra taip prastai, kol kas žemdirbiams nereikėtų taip nuogąstauti. Gal ir yra kokių nors grėsmių, bet labai svarbu, kaip bus sudėliotos konkrečios priemonės, kaip bus susitarta. Reikia skaičiuoti, diskutuoti ir ieškoti priimtinų spendimų.