Neonikotinoidai apsaugo dygstančius rapsus nuo spragių, juos galutinai uždraudus rapsus reikės ne kartą purkšti insekticidais. Scanpix nuotr.

Vienai pelningiausių kultūrų – rapsams iškilo nemažai grėsmių. Europos Sąjungoje (ES) nuo šių metų pabaigos nuspręsta galutinai uždrausti neonikotinoidus, kurie yra rapsų beico veiklioji medžiaga. Europos Komisija (EK) norėtų riboti dar vienos rapsų beico veikliosios medžiagos – tiramo naudojimą. Į mūšį kyla ir automobilių gamintojai – jie perspėja, kad į dyzeliną įmaišant daugiau biodegalų yra gadinami varikliai.

Valdžia tyli

Dėl tokių draudimų ir automobilių gamintojų pareiškimų artimiausioje ateityje rapsų plotai gali pastebimai susitraukti. Tiesa, gali ir nesumažėti – politikų sprendimai, kaip ir vėjo kryptis, gali bet kada pasikeisti.

Neonikotinoidų naudojimas su tam tikromis išlygomis jau ir anksčiau buvo apribotas. Dabar priimtas bitėms ir jų laikytojams palankus sprendimas – šių metų balandžio pabaigoje ES valstybės kvalifikuota balsų dauguma pritarė EK siūlymui beveik visiškai uždrausti žemės ūkyje naudoti neonikotinoidus, o jais apdorotas sėklas leista sėti tik šiltnamiuose.

Panašu, kad tai dar ne paskutinis draudimas, turėsiantis įtakos rapsų augintojams. Jie jau diskutuoja, kas laukia, jeigu bus uždrausta naudoti ir kitą veikliąją medžiagą – tiramą. Anot specialistų, jeigu šiam produktui nebus sukurta alternatyvos, apkars ir vasarinių, ir žieminių rapsų auginimas. Daugelis mūsų ūkininkų apie šį EK ketinimą nėra net girdėję ir nežino, kokia yra Lietuvos pozicija šiuo klausimu.

Pelnas koncernams

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmas Aleksandravičius, kalbėdamas apie rapsų augintojams nepalankius draudimus, kaip visada, nestokojo kandžių žodžių. „Žemdirbiai savo kailiu yra patyrę tokių nesąmonių, kad juos jau sunku kuo nors nustebinti. Blogiausia, kad dėl tokių sprendimų prarandamos didžiulės lėšos“, – sakė jis.

 Zigmas Aleksandravičius

Zigmas Aleksandravičius

Briuselyje vykstančiuose tarptautinių javų ir rapsų augintojų organizacijų renginiuose dažnai dalyvaujantis kupiškėnas teigė, kad juose dėl draudimų aršiai ginčijamasi. „Kas geriau bitėms: kai sėjamos keiksnojamu beicu apdorotos sėklos ar 6 kartus purškiami pasėlius? Neonikotinoidai kol kas vieninteliai apsaugo vos dygti pradėjusius rapsus. Jeigu jų nenaudojama, pasėlius tenka purkšti po kelis kartus. Klausimas, kas labiau kenkia bitėms ir aplinkai, kybo ore“, – pečiais gūžčiojo Z.Aleksandravičius.

Jo teigimu, jeigu būtų uždrausta ir beico veiklioji medžiaga tiramas, žieminiai rapsai gal ir nedaug nukentėtų, bet vasarinių, ko gero, mažai kas besėtų. Ūkininkas apgailestavo, kad chemijos pramonė nesukuria naujų produktų, kurie būtų veiksmingi ir saugūs bitėms bei aplinkai.

„Manau, kad tai chemijos koncernų apsileidimas. Gal jiems parankiau, kad žemdirbiai sunaudoja didžiulius kiekius chemikalų, tai neša gerą pelną“, – akmenuką į chemikalų gamintojų daržą metė LŪS Kupiškio skyriaus vadovas.

Alternatyvos nėra

Bendrovės „Baltic Agro“ sėklų produktų vadovas Henrikas Selezenevas nesiėmė prognozuoti, kiek Briuselis dar apsunkins gyvenimą rapsų augintojams.

„Šį mėnesį turėtų būti priimtas sprendimas dėl tiramo. Sunku numatyti, koks jis bus, bet nuojauta kužda, kad žalieji padarys didelę įtaką. Taigi galima tikėtis panašių draudimų kaip ir dėl neonikotinoidų. Žinoma, gali būti ir švelnesnis draudimas – su pereinamuoju 1–2 metų laikotarpiu“, – svarstė jis.

EK sprendimai greičiausiai nebus kategoriški, nes tiramui kol kas nėra alternatyvių produktų. Naujos priemonės bandomos, tačiau registruotų naudoti dar nėra.

„Naujų produktų bandymai vykdomi, bet tai užtrunka. Pietų šalims skirtas naujas produktas gali būti registruotas 2019 metais, o Lietuvą alternatyva tiramui gali pasiekti gal tik 2021-aisiais“, – aiškino H.Selezenevas.

Pasak specialistų, uždraudus naudoti ir tiramą, auginti rapsus taps labai rizikinga, nes pasėjus nebeicuotas sėklas būtų sunku apsiginti nuo kenkėjų ir ligų, todėl išaugtų ir auginimo sąnaudos.

„Tiramas veiksmingai padeda išvengti pavojingos ligos – juodosios kojelės, kuri gali sunaikinti apie 30 procentų pasėlių. Tad jį uždraudus ir neturint alternatyvos auginti rapsus būtų nemaža rizika“, – perspėjo „Baltic Agro“ sėklų produktų vadovas ir pridūrė manąs, kad šiemet apie 60 proc. pasėtos vasarinių rapsų sėklos buvo beicuota neonikotinoidais, kita dalis – tiramu. Kadangi dėl pernykščio šlapio rudens daugelis ūkininkų nepasėjo planuotų žieminių rapsų, pavasarį padidino vasarinių rapsų plotus.

Praėjusiais metais žieminių rapsų buvo deklaruota beveik 160 tūkst. ha, o vasarinių – daugiau kaip 25 tūkst. ha. 2016-aisiais vasarinių rapsų buvo pasėta daugiau – apie 31 tūkst. ha, o žieminių mažiau – per 122 tūkst. ha.

Rapsai naudingi ūkyje

Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas sakė nesistebintis dėl visokių draudimų ir apribojimų, kurie atskrieja iš Briuselio ar Vilniaus. Su tuo žemdirbiai jau susigyveno. Jis siūlo kolegoms apsišarvuoti kantrybe, nes ateityje draudimų galima tikėtis dar daugiau.

Alfredas Bardauskas

Alfredas Bardauskas

Ūkininkas šiemet sėjo vasarinius rapsus, kurių sėkla beicuota neonikotinoidais. Tokios sėklos naudojimas yra kontroliuojamas – dvi dienas prieš sėją augintojas privalo apie tai informaciją pateikti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui.

„Sunku suprasti tokį reikalavimą. Ar bitė lyg koks kurmis rausiasi prie pasėtos beicuotos sėklos, kad reikia dar prieš sėją suskubti apie tai pranešti?“ – stebėjosi javų ir rapsų augintojas.

Jo teigimu, rapsai – viena pelningiausių kultūrų, todėl ūkininkai taikstysis su apribojimais ir draudimais, bet neskubės jų atsisakyti. Jei bus uždraustas ir kitas beicas, rapsų pasėliuose jie naudos daugiau cheminių augalų apsaugos priemonių ir atitinkamai daugiau terš aplinką.

„Neonikotinoidai apsaugo dygstančius rapsus nuo spragių, juos galutinai uždraudus rapsus reikės ne kartą purkšti insekticidais“, – draudimų naudos neįžvelgė ūkininkas.

Z.Aleksandravičius užsiminė, kad rapsus ūkininkai augina ne tik dėl pelningumo. Jie – puiki kultūra sėjomainai. „Pajamos iš rapsų priklauso nuo rinkos kainų ir gaunamo derliaus. Geresnėse žemėse žieminių rapsų išauginama iki 4–5 tonų, o prastesnėse – tik 2,5–3 tonos iš hektaro. Tačiau svarbiausia, kad rapsai labai tinka sėjomainai – po jų pasėti kviečiai duoda maždaug tona geresnį derlių. Be to, anksčiau kuliami žieminiai rapsai paankstina pinigų įplaukas į ūkį, leidžia anksčiau pradėti ruošti dirvas žiemkenčių sėjai, – privalumus vardijo augintojas. – Tiesa, reikia turėti galvoje, kad rapsai yra kerštinga kultūra – jie nedovanoja padarytų klaidų.“

Miglota ateitis

LŪS Kupiškio skyriaus vadovas pabrėžė dar vieną grėsmę, kuri netolimoje ateityje gali pakoreguoti javų ir rapsų augintojų pasėlių struktūrą.

„Pas mus apie tai kol kas niekas garsiai nekalba, bet ši problema gali iškilti po 2020 metų. Vienoje Briuselyje vykusioje konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie aliejines kultūras, didžiųjų automobilių gamintojų atstovai aiškiai pasakė, jog darys viską, kad neliktų prievartos į dyzeliną pilti daugiau biodegalų, nes jie gadina variklius. Įmaišius jų 2–3 proc., bėdos dar nėra, bet pilant daugiau – tragedija. Tokiu atveju tektų kurti naujo tipo variklius, tam reikia didžiulių lėšų. Jeigu automobilių gamintojai įrodys savo tiesą, nelabai kam reikės tų mūsų rapsų, iš kurių gaminamas rapsų metilo esteris“, – aiškino jis.

Prašys išlygų

Beniulienė

Aušra Beniulienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė

Ketinimai drausti tiramo naudojimą – visiems didelis galvos skausmas. Mes su Lietuvos sėklininkystės asociacija rengiame bendrą poziciją, nes tai aktualu ir tiems, kurie beicuotą sėklą tiekia augintojams.

Kai gavome informaciją apie ketinimus uždrausti naudoti tiramą ir ją išstudijavome, supratome, kad jį priėmus rapsams neliktų jokio beico. Toks draudimas problemų sukeltų ne tik rapsų augintojams, bet ir daržininkams. Tiramas yra naudojamas ir kopūstų, morkų, agurkų bei kitų daržovių apsaugai. Jų daigai jautrūs vadinamajai juodajai kojelei. Pasėjus nebeicuotą sėklą, nebūtų apsaugos nuo ligų. Bėda būtų ir cukrinių runkelių bei kukurūzų augintojams.

Mes prašome, kad būtų suteiktas pereinamasis laikotarpis bent iki 2021 metų, kol galbūt atsiras bent vienas naujas beicas.

Dar neturi nuomonės

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos komentaras

Kitą savaitę EK Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdyje bus svarstomas klausimas dėl veikliosios medžiagos tiramo patvirtinimo neatnaujinimo. Jeigu bus priimtas toks sprendimas, per nustatytą laikotarpį teks atsisakyti augalų apsaugos produktų su šia veikliąja medžiaga.

Toks EK siūlymas parengtas vadovaujantis Europos maisto saugos tarnybos išvadomis, parengtomis pagal Prancūzijos ir Belgijos pateiktą veikliosios medžiagos tiramo vertinimo ataskaitą. Joje teigiama, kad naudojant purškimui šią veikliąją medžiagą, ji gali sukelti didelę riziką vartotojams ir darbininkams. O paukščiams ir žinduoliams neigiamą poveikį gali turėti ne tik purškimas, bet ir sėklų beicavimas.

Lietuvos nuomonė paaiškės, kai bus išanalizuotas Europos maisto saugos tarnybos vertinimas ir EK pasiūlymas bei pozicija suderinta su Sveikatos apsaugos, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis.

Lietuvoje šiuo metu registruoti 3 augalų apsaugos produktai – Vitavax 200 FF, Kemikar T ir Aplosar 80 WG, – kuriuose yra veikliosios medžiagos tiramo. Vitavax 200 FF ir Kemikar T registruoti žieminių kviečių, miežių, žieminių rugių kvietrugių, vasarinių kviečių, kvietrugių, miežių, linų ir lubinų sėkloms beicuoti. Aplosar 80 WG registruotas rauplėms obelyse ir kriaušėse naikinti.