Nors JAV prezidentas Donaldas Trampas, prieš pasitraukdamas iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, yra pareiškęs, kad visuotinis atšilimas yra „kinų išrasta mistifikacija“, tačiau viena po kitos įvairias šalis užgriuvusios karščio bangos rodo, kad klimatas vis tik šyla. Iš kitos pusės, tie, kurie palaiko D. Trampą, irgi turi argumentų: tokios karščio bangos buvo ir praėjusiame šimtmetyje. Net ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos rekordų lentelėje užfiksuota, kad aukščiausia mūsų šalyje temperatūra – 37,5 °C karščio – buvo užfiksuota Zarasuose 1994 metų liepos 30 dieną. Aukščiausia temperatūra Europoje buvo užfiksuota 1977 metais Graikijoje – tąsyk Atėnuose termometrai rodė 48 laipsnius.

Didelio karščio bangų būta ir XIX-ame šimtmetyje. Londone 1858 metai buvo pavadinti didžiojo dvoko metais. Vasaros karščiai tuomet sukėlė daug nemalonumų. Kaip rašė laikraštis „London Standard“, birželio viduryje oro temperatūra pakilo iki 30 laipsnių ir laikėsi kelias savaites. Nei kondicionierių, nei šaldytuvų, nei normaliai veikiančios kanalizacijos tuomet dar nebuvo. Visa, kas žmonėms buvo nereikalinga – nuo naktinių puodukų turinio iki padvėsusių gyvūnų ar sugedusios mėsos, – buvo verčiama į Temzės upę. Tarp pramoninių atliekų buvo ir kiaulių ar karvių vidurių. Čia dar suversdavo ir krūvas arklių mėšlo, ir kitokių šiukšlių, surinktų iš Londono gatvių.

Parlamentarai posėdžiavo nuo dvoko prisidengę nosis nosinaitėmis. Visi gyventojai, galintys sau tai leisti, apleido miestą.

Nutiesė kanalizaciją

Galbūt, tai ir nebuvo karščiausia vasara Anglijos istorijoje, tačiau tikrai pati bjauriausia. Londonas buvo didžiausias pasaulyje miestas, kuriame 1858 metais gyveno daugiau nei 2,5 milijono gyventojų, kenčiančių nuo geriamo vandens trūkumo ir smarvės.

Spiečiai musių platino šiltinės ir dizinterijos bakterijas, tad retas Londono gyventojas išvengė „vasarinės diarėjos“.

Tačiau tai paskatino parlamentą priimti įstatymą dėl kanalizacijos ir jau po metų pagal Džozefo Bazeldžeto projektą buvo pradėti tiesti kanalizacijos tinklai. Pagrindinių elementų sukūrimui prireikė daugiau nei šešerių metų. 1865 metais buvo baigta kanalizacijos sistema, atliekos jau nebuvo nutekinamos tiesiai į upę. Sumažėjo žmonių mirtingumas. Buvo pertvarkyti ir viešieji tualetai. Jie buvo mokami. Tačiau dar daug namų iki pat XX-ojo amžiaus nebuvo prijungti prie kanalizacijos sistemos ir net 1960-aisiais žmonės naudojosi tualetais, įrengtais sodų gale. Jie buvo be apšvietimo, o naktimis ten šmirinėdavo pulkai žiurkių.

Mirė tūkstančiai žmonių

Šiaurės Amerikoje prisimenami 1936 metai. Tuomet karščio bangos nusiaubė ne tik miestus, bet ir kaimus. Karšta ir sausa vasara pati savaime sukelia problemų, tačiau kai ji ateina po vienos šalčiausių visų laikų žiemų, šaliai gali grėsti badas. Ketvirtojo dešimtmečio smėlio audros jau buvo pavertusios didžiąsias JAV ir Kanados lygumas milžiniškomis dykynėmis, o ūkininkai visame žemyne neteko vasaros derliaus.

Miestai tiesiog kepė. Net, jei jau būtų egzistavę oro kondicionieriai, dauguma žmonių nebūtų galėję jų įpirkti – Amerikoje visu įkarščiu siautė Didžioji depresija. Nuo karščio mirė mažiausiai 5000 žmonių – dauguma tokiuose didmiesčiuose, kaip Čikaga ir netgi taip toli šiaurėje, kaip Torontas.

Sausros ministras

Karštis atgaivino kai kurių vyresnio amžiaus žmonių prisiminimus apie 1976 metų karščio bangą. „Atsimenu, dėl karščių net naktį nebuvo įmanoma miegoti. Išbandėme rūsį, bet ten buvo pernelyg ankšta, o sode labai anksti pažadindavo saulė. Tuo metu nesupratau, kad kenčiu nuo vienos didžiausių stichijų per visą šalies istoriją“, – rašė BBC mokslo redaktorius Davidas Šukmanas. Tąkart situacija buvo tokia sudėtinga, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė netgi įkūrė naują sausros ministro postą. Jį užėmusio Denio Houvelo pareiga buvo priminti žmonėms vartoti kuo mažiau vandens – dėmesį politikas patraukė patikinęs, kad jis vandenį taupo maudydamasis vonioje kartu su žmona.

Urbanistikos specialistai jau ne vienus metus kartojo, kad JAV miestams būtina sukurti veiksmo planus, jei užeitų karščio bangos. Tačiau beveik niekas nesiklausė perspėjimų. 1995-ųjų liepą Čikagą užplūdo beveik 40 laipsnių karščiai, kuriuos dar paaštrino oro drėgnumas. Beviltiškai ieškodami atsivėsinimo būdų, miestiečiai atsuko tiek daug priešgaisrinių hidrantų, kad daugelyje pastatų neliko vandens spaudimo. Socialiniai veiksniai ir vangus miesto valdžios atsakas karštą vasarą pavertė tikra katastrofa. Dauguma jos aukų buvo senyvo amžiaus žmonės, gyvenantys vieni, neretai apleistuose ir didelio nusikalstamumo kamuojamuose rajonuose. Šie žmonės bijojo išeiti iš namų, tačiau nebuvo kam užeiti patikrinti, kaip jie laikosi.

Miesto valdžia uždelsė spręsti problemą ir iš pradžių atsisakė skirti daugiau darbuotojų ir greitosios pagalbos automobilių. Kai mieste ėmė kauptis lavonai, teko skelbti ypatingąją padėtį. Kadangi buvo sunku susitarti dėl „karščio sukeltos mirties“ apibrėžimo, oficialus aukų skaičius varijuoja nuo 400 iki 700.

Karščio bangų daugėja

Jau šiame amžiuje apie anomalius karščius įvairiose pasaulio vietose kalbėjome kone kasmet – 2010, 2011, 2013, 2015, 2017 metais. Sinoptikai juos fiksuoja reguliariai, tačiau pasikartojimo intervalai, ilgėjantys laikotarpiai, kiek jie trunka, rodo, kad jie ištinka pasaulį vis dažniau. Karščiai kelia grėsmę gamtai, kyla sausros, žūsta gyvūnai, žuvys, daug problemų kyla žemdirbiams, pagaliau – žmonių sveikatai.

Kalifornijos Berklio universiteto mokslininkai ilgą laiką tyrė karščio poveikį žmonėms, tyrė teritorijas JAV ir Meksikoje, ir padarė išvadą, kad savižudybių skaičius didėja, kai užeina karščiai. Jeigu, tarkime, karštis per mėnesį pakyla vidutiniškai vienu laipsniu, tai analogiškai pakyla ir savižudybių skaičius – JAV teritorijoje – apie 1 proc., o Meksikoje – net ir 2 proc.

Šiemet, jau metų pradžioje, kai pas mus buvo žiema, iš Australijos mus pasiekė žinios, jog ten svilina 40 laipsnių karštis, siaučia gaisrai, lydosi asfaltas ir iš medžių krenta iškepę šikšnosparniai. Gyvūnų gerovės organizacijos savanoriai visomis išgalėmis bandė išgelbėti jų gyvybes, tačiau nepaisant pastangų skraidančių lapių mirčių skaičius, siekė kelis tūkstančius.

Vasarai atėjus į Europą, karčiai užgriuvo ir šį žemyną. Portugalijoje, Ispanijoje fiksuoti 46 laipsnių karštis. Ši temperatūra nedaug skiriasi nuo 48 laipsnių kaitros, kuri buvo JAV Kalifornijoje esančiame Mirties slėnyje – viename karščiausių ir sausringiausių mūsų planetos kampelių.

Lisabonos valdžia buvo uždariusi vaikų žaidimų aikšteles ir ragino žmones vengti rengti iškylas ir užsiimti kitokia veikla lauke. Taip pat buvo atidarytos prieglaudos, kad benamiai galėtų apsisaugoti nuo svilinančios kaitros.

Šimtai aukų

Kelių žmonių gyvybių kaitra pareikalavo ir Ispanijoje. Prancūzijoje dėl karščių bangos buvo uždaryti keturi branduoliniai reaktoriai. Šių priemonių imtasi siekiant išvengti per didelio upių vandens įšilimo. Jėgainės upių vandenį naudoja reaktoriams aušinti ir įšilusį išleidžia jį atgal į vandens telkinius.

Su ekstremaliais orais susidūrė ir italai. Šios šalies aplinkosaugos asociacija „Legambiente“ paskelbė ataskaitą apie kaitros bangų neigiamus padarinius. Dokumente nurodoma, kad Lacijaus regione, kuriam priklauso Roma, nuo 2000 metų karščiai nulėmė iš viso apie 7700 žmonių mirtį.

99 žmonių gyvybių pareikalavo gaisrai Graikijoje.

Mažiausiai 80 japonų mirė, o dar tūkstančiai kreipėsi į medikus dėl širdies problemų, kurias sukėlė didesnė nei 40 laipsnių kaitra. Karščiai šalyje buvo paskelbti gamtos katastrofa. Kumagajos mieste temperatūra siekė 41,1 laipsnio. Tokijuje termometro stulpelis irgi viršijo 40 laipsnių ribą. „Tos dienos priminė gyvenimą saunoje“, – kalbėjo Tokijo gubernatorius Yuriko Koike. Daugiau nei 35 000 žmonių dėl karščio bangos liepos mėnesį atsidūrė ligoninėje. Japonijos katastrofų valdymo agentūra prisipažino nuo veiklos pradžios 2008 metais tokios situacijos dar neregėjusi. Karščio banga šienavo ne vien senyvus ir širdies ligomis sergančius asmenis, bet ir vaikus.

Kanadoje šią vasarą buvo 18 dienų, kai temperatūra buvo perkopusi 30 laipsnių. Pernai vasarą Toronte tokių dienų buvo tik 9. Šalyje dėl kilusios karščio bangos liepos mėnesį mirė mažiausiai 70 žmonių. Monrealio visuomenės sveikatos departamento gydytojas Davidas Kaiseris teigė, kad daugiausia nukentėjo žmonės, kurie gyveno vieni, skundėsi sveikatos sutrikimais ir namuose neturėjo oro kondicionieriaus.

Dar anksčiau šią vasarą karščiai prasidėjo Pakistane – per ramadaną temperatūra siekė net iki 45 laipsnių. Musulmonai šventąjį mėnesį negalėjo nei valgyti, nei gerti, tad nuo kaitros slėpėsi pavėsyje ir gaivinosi fontanuose. Bet Karačyje kaitra vis tiek pražudė 65 žmones, o žuvusiųjų skaičius visoje šalyje išlieka neaiškus.

Šilumos banga Šiaurės pusrutulyje šiemet pagrįstai gali būti vadinama rekordine. Alžyrui priklausančioje Sacharos dykumos meteorologijos stotyje buvo užfiksuota 51,3 laipsnio temperatūra – tokio karščio Afrikos žemyne dar nebuvo. Rekordų būta ir daugiau – šiųmetė liepa karščiausia Pietų Kalifornijos, Rytų Kanados ir Norvegijos istorijoje. Omane užfiksuota neįprastai karšta naktis – temperatūra tamsiuoju paros metu nukrito tik iki 42,6 laipsnio pagal Celsijų.

Lietuvoje – vis šilčiau

Lietuvoje oro temperatūros stebėjimų pradžia Vilniuje siekia 1770 metus. Daugiau nei 240 metų trunkantys matavimai leidžia įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus. Labai ryškų vidutinės metinės temperatūros kilimą galima stebėti per pastaruosius 30 metų. Lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo beveik vienu laipsniu. Atrodo, kad žmogui vienas laipsnis nieko nereiškia, bet apskritai tai yra labai daug – keičiasi metų laikai, vienur kritulių sumažėja, kitur padaugėja – tokia klimatologų nuomonė.

Lietuvoje, prieš kelis dešimtmečius, nepasitaikydavo daug dienų, kai temperatūra viršydavo 25 laipsnius, o dienų, kai temperatūros stulpelis pakildavo per 30 laipsnių pasitaikydavo gana retai. Dabar tokių dienų, kai temperatūra kopia per 25 laipsnius, skaičiuojame dešimtimis, neretenybė ir dienos, kai temperatūra viršija 30 laipsnių. Tai, kas anksčiau būdavo išimtys iš taisyklių, dabar tampa kasdienybe.

Dėl šiltėjančio klimato kyla vanduo ir Baltijos jūroje. Per pastaruosius 30 metų ties Klaipėda jis pakilo net 10 centimetrų. Specialistai įspėja, kad pajūryje sunki padėtis susidarys, kai vandens lygis pakils 60 centimetrų. Tuomet tiesiog neliks paplūdimių.

Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006 metais). Remiantis modeliavimo rezultatais, prognozuojama, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra XXI amžiuje Lietuvoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vilniuje vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 metų gali pakilti 4 laipsniais.

XXI amžiuje vis dažniau pasitaikys karščio bangų – kai maksimali oro temperatūra bus daugiau nei 30 laipsnių. Tokių karščio bangų 2061–2100 metais bus 7 dienomis daugiau negu 1971–2000.

Pajūryje tokie pavojingi reiškiniai pasitaikys rečiau. Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą. Šaltų dienų laikotarpiai ateityje pasitaikys vis rečiau, o didžiausi pokyčiai numatomi sausio mėnesį.

Klimato kaitos priežastys

Kasmetinėje „Klimato padėties ataskaitoje“, parengtoje per 450 mokslininkų iš daugiau kaip 60 šalių, konstatuojamos 2017 metais pablogėjusios klimato sąlygos visame pasaulyje. 300 puslapių ataskaitoje, paskelbtoje Amerikos meteorologijos draugijos ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) kelioliką kartų pavartotas žodis „nenormalus“, aprašant audras, sausras, karščių bangas. Praeitais metais į Žemės atmosferą išmetamų trejų pavojingiausių šilumą sulaikančių dujų – anglies dvideginio, metano ir azoto oksidų – kiekis pasiekė naujų rekordų. Anglies dvideginio vidutinė metinė koncentracija ties žemės paviršiumi dabar yra pati didžiausia.

Pernai aukščiausios temperatūros rekordai buvo užfiksuoti Argentinoje, Bulgarijoje, Ispanijoje ir Urugvajuje, o Meksikoje „metų rekordas nustatytas ketvirtus metus iš eilės. Priklausomai nuo duomenų, kuriais remiamasi, praėję metai taip pat buvo antri arba treti karščiausi nuo XIX amžiaus vidurio. 2017-aisiais, jau šeštus metus iš eilės, fiksuotas rekordiškai aukštas pasaulio vandenynų lygis.

Kodėl taip atsitiko? Geologinėje Žemės istorijoje klimatas visą laiką keitėsi dėl natūralių procesų: atmosferos sudėties pokyčių, tektoninių plokščių dreifo, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių išsiveržimų.

Paskutiniuosius 200 metų fiksuojami klimato pokyčiai išsiskiria tuo, kad pagrindinė kaitos priežastis – žmonių veikla. Žmogus nuo industrializacijos pradžios pradėjo keisti atmosferos cheminę sudėtį ir taip sustiprino šiltnamio efektą Žemės atmosferoje. Įvairios dujos, kurias išmeta transportas, pramonė, žemės ūkis, kaupiasi atmosferoje. Tos dujos praleidžia Saulės spindulius, tačiau sulaiko šilumą, sklindančią nuo Žemės paviršiaus. Natūraliomis sąlygomis ši šiluma būtų išspinduliuota į kosmosą.

Šiltnamio dujų gausėjimą lėmė neapgalvoti žmonijos veiksmai: miškų kirtimas, urbanizacija, ekstensyvi ir intensyvi žemės ūkio plėtra. Naikinant miškus ir keičiant Žemės paviršių sutrinka deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra atmosferoje. Dėl nuolatinio pramonės, žemės ūkio ir transporto augimo į atmosferą išmetama vis daugiau ir daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taip, kad D. Trampas, suteikęs džiaugsmo angliakasiams, kurie už jį balsavo ir kurie vėl galės leistis į šachtas ir kasti anglį, nusispjovė į ateities kartas. Pasielgė pagal principą: „po manęs – nors ir tvanas“.

Prognozė rudeniui

Remiantis prognozėmis, orai ir rudenį didžiojoje Europos dalyje ir toliau išliks primenantys vasarą. Kaip rašo „AccuWeather“ vyresnysis meteorologas Erikas Leisteris, po karštos vasaros dauguma Vakarų Europos valstybių bei Didžiosios Britanijos regiono salos rudenį pratęs šilumos sezoną. Šilti ir sausi orai prognozuojami ir Skandinavijos regionui, o drėgni ir kritulių lydimi orai iš Italijos rudenėjant turėtų persikelti į Graikiją.

Pasak sinoptikų, iki pat spalio mėnesio temperatūra Europoje, nors ir turėtų sumažėti, bus aukštesnė nei įprastai. Tai ypač turėtų pajusti Vakarų Europos valstybės bei Jungtinė Karalystė. Tikėtina, kad rudeniški orai kartu su gausesniu lietumi atslinks lapkritį, tuomet numatomas ir ryškesnis temperatūros kritimas.

Kalbant apie pietinę Europos dalį ir Balkanų regioną, karšta ir sausa vasara taip pat turėtų tęstis. Čia permainų numatoma spalio ir lapkričio mėnesių sandūroje. Lėtai judantys audrų debesys turėtų atnešti gaivesnius ir lietingesnius orus tarp Italijos ir kaimyninių Balkanų bei Adrijos jūros regionų. Šie lietingi orai turėtų išplisti po Graikiją, čia jie gali sukelti potvynių.

Tikimasi, kad nebūdingai karštas ir sausas oras turėtų išsilaikyti ir didžiąją dalį rudens Skandinavijoje. Dėl aukštos temperatūros lapkričio mėnesį tikimasi sulaukti ir gerokai mažiau sniego tiek Suomijoje, tiek ir Norvegijoje bei Švedijoje.

Kalbant apie Rytų Europą bei Lietuvą, sinoptikai nusiteikę optimistiškai. Anot jų, panašu, kad šiemet vasara niekada nesibaigs. Tikėtina, kad švelnūs bei šilti orai išsilaikys didžiąją rudens dalį, bus ir mažiau kritulių. Remiantis sinoptikų prognozėmis, aukštesnė nei vidutinė temperatūra turėtų išsilaikyti visą rudenį Baltijos jūros regione, rytinėje Balkanų dalyje ir Ukrainoje.

Petras IVANAUSKAS