Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vyriausybė gaili 260 eurų išmokos žemdirbiams

Buvusi valdžia dosniau dalijo išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, o naujieji valdantieji nuo metų pradžios užsuko išmokų kranelį ir daug ką paliko už borto. Už jo liko ir žemdirbiai. Vėliau Vyriausybė susigrizbo, kad galbūt perlenkė lazdą, ir leido dėl tokių išmokų kreiptis individualiai, bet keliamos įvairios sąlygos. Tad dabar ir prašytojai, ir valdininkai šoka kadrilį dėl 260 eurų.

Ūkininkus išbraukė iš sąrašo

Šiemet žemdirbiai nebegauna savarankiškai dirbantiems asmenims, nukentėjusiems nuo COVID-19, skiriamos fiksuoto dydžio mėnesinės išmokos – 260 eurų. Pernai ši išmoka buvo šiek tiek mažesnė (257 eurai), bet skiriama platesniam gyventojų ratui. Naujoji valdžia daug skrupulingesnė teikiant tokią paramą piliečiams. Ji nusprendė išbraukti žemės ūkį iš dėl karantino paskelbimo ribojamų ūkinių veiklų sąrašo ir žemdirbiams tokios išmokos nemokėti.

„Smulkūs ūkininkai labiausiai nukentėjo, nes vietos rinka yra susitraukusi. Tai stipriai atsiliepia jų pajamoms, tačiau valdžiai tai nerūpi. Juk smulkieji ūkininkai – kaimo gyvybingumo, kuriuo taip garsiai rūpinasi politikai, pagrindas. Tos išmokos labai nedidelės. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, taip nesismulkinama, konstatuojama, kad sektorius nukentėjo ir visi proporcingai remiami“, – piktinosi Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis.

Vertins individualiai

Praėjusį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo svarstyta, kaip atstatyti teisybę ir sugrąžinti žemdirbiams, pirmiausia smulkiesiems, pernai mokėtas išmokas. KRK narys Giedrius Surplys prašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovo paaiškinti, kodėl žemdirbiai buvo išbrokuoti ir liko be mėnesinės 260 eurų išmokos.

„Parama teikiama rūbų siuvėjams, medžio drožėjams, motociklų nuomotojams ir kitiems, tačiau žemdirbiai iš nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašo išbraukti, nors jie irgi praranda pajamas: nebegali parduoti savo produkcijos viešojo maitinimo įstaigoms, prekiauti mugėse ir pan. Pernai jie galėjo gauti tas išmokas, o šiemet jau nebe. Kodėl?“ – aiškinosi buvęs žemės ūkio ministras.

SADM Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas priminė, kad šiemet žemdirbiai liko be savarankiškai dirbantiems asmenims teikiamų išmokų, nes žemės ūkis buvo išbrauktas iš dėl karantino paskelbimo ribojamų ūkinių veiklų sąrašo. Tačiau nepaaiškino, kodėl taip buvo nuspręsta.

„Dabar, kilus bangai, kad vis dėlto pajamas dėl COVID-19 prarado ne tik į sąrašą įtrauktos ūkinės veiklos, socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrės patvirtino tvarką dėl individualaus vertinimo. Bus individualiai vertinami tie atvejai, kai pajamos 2020 metais, palyginti su 2019-aisiais, sumažėjo 30 proc. ir daugiau. Asmenys turi kreiptis dėl vertinimo, o paskui į Užimtumo tarnybą dėl pakartotino išmokos skyrimo. Ji bus skirta už praėjusius mėnesius nuo metų pradžios“, – dėstė SADM atstovas.

Dėl išmokos teks paplušėti

V.Juodsnukis nustatytą tvarką, kai kiekvienas ūkininkas turi kreiptis dėl individualaus vertinimo, prilygino pasityčiojimui iš žmonių.

„Brangiau bus visa tai administruoti. Matyt, valdininkai nori susikurti darbo. Juk iš maždaug 100 tūkst. registruotų ūkininkų ūkių dauguma yra smulkūs ūkininkai“, – pastebėjo LŠŪS vadovas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis sakė skambinęs premjerei Ingridai Šimonytei pasiteirauti, kodėl žemės ūkis buvo išmestas iš dėl COVID-19 remiamų veiklų sąrašo. „Ji nusistebėjo, kodėl žemės ūkiui turėtų būti blogai. Sakė, kad parduodate savo produkciją, gaunate pinigų ir gerai“, – KRK posėdyje pasakojo ūkininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ūkininkams, norintiems gauti kelių šimtų eurų išmoką, teks įrodinėti ne tik pajamų kritimo lygį – bus skaičiuojama, ar jie sumokėjo pakankamai mokesčių.

„Čia reikės daug įrodinėti, gali būti, kad daugiau išleisi, nei gausi. Čia toks požiūris į žemės ūkį: jis kaip garvežys traukia ekonomiką, bet jam nenorima teikti paramos. Jei kas negalėjo kepti kotletų, subsidijos skiriamos, o žemės ūkiui jų nereikia. Žemdirbiams iškelti bene didžiausi uždaviniai ir tikslai, o parama mažiausia“, – teigė J.Vilionis.

Sąlygos netinka žemės ūkiui

Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė jau ne kartą pastebėjo, kad reikalavimas dėl 30 proc. pajamų sumažėjimo visiškai netinka sodininkams. „Mes niekaip negalime įrodyti, kad pernai krito sodininkų pajamos, nes 2019 metais dėl šalnų beveik nieko neuždirbome. Mes sumokame nemažai mokesčių, bet šiuo atveju nesame remiami, nors iš tikrųjų turime daug problemų. Gal kituose sektoriuose jos didesnės, bet ir mums sunku – mokyklos ir darželiai uždaryti, obuoliai sandėliuose pernoksta“, – sodininkų rūpesčius išklojo ji ir prašė seimūnų esant progai kviesti tautiečius vartoti lietuvišką produkciją.

G.Surplys, dėl sudėtingos situacijos paukštininkystės sektoriuje neseniai siūlęs dalį algų Seimo nariams mokėti paukščiais, sutiko, kad seimūnams į kraitę prie paukščių galima pridėti ir lietuviškų obuolių.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis antrino sodininkų atstovei, kad pajamų kritimo lyginimas pagal nustatytus metus nėra tinkamas ir kitiems žemės ūkio sektoriams. „Dabar nustatyta sąlyga dėl 30 proc. pajamų sumažėjimo tinka verslui, kuris kasdien pardavinėja prekes ir paslaugas, o žemės ūkyje yra kitaip. Juk, pavyzdžiui, 2019-ieji galėjo būti tušti, daugiau ar mažiau pardavimų galėjo nusikelti į kitus metus. Taip gali būti ir sodininkams, daržininkams, grūdininkams“, – aiškino ūkininkas.

Išgyvenimo klausimas

KRK narys Juozas Baublys siūlė pirmiausia pasirūpinti smulkiais ūkininkais, iš kurių galbūt ne vienam 260 eurų gali būti išsigelbėjimas. Parlamentaras ragino netampyti jų dėl individualaus vertinimo ir, kaip ir praėjusias metais, visiems mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims skirtas išmokas.

„Reikia atskirti vidutinius, stambius ūkius, kurių kitos apyvartos, ir smulkius ūkininkus, turinčius keliolika hektarų. Kai nebuvo pandemijos, jie turėjo galimybių papildomai užsidirbti ir prisidurti, bet dabar to negali. Todėl palikti juos be paramos, kuri juk nėra didelė, būtų negerai. Pernai jie gavo išmokas, todėl jų tikėjosi ir šiemet. Smulkiems ūkininkams dabar išgyvenimo klausimas. Tai turėtų būti atstatyta“, – padėti smulkiems ūkininkams kvietė J.Baublys.

Seimo nario akimis, reikalauti, kad smulkieji ūkininkai įrodinėtų, jog jų pajamos krito 30 proc., nėra prasmės. „Juolab kad tas vertinimas jiems netinka, nes jie neveda dvigubos apskaitos, savo produkciją pardavinėja turguose“, – pastebėjo jis.

KRK priėmė sprendimą, kad esama metodika būtų patobulinta ir žemės ūkio sektoriui pandeminės krizės metu būtų teikiama adekvati pagalba.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas apgailestavo, kad Vyriausybė nemato, kas vyksta atskiruose žemės ūkio sektoriuose.

„Jeigu asociacijos nejudintų valdžios, kai kurie sektoriai taip ir numirtų. Reikia stipriai pasistengti įrodinėjant, kokie sunkumai yra patiriami, koks kieno indėlis į ekonomiką, kiek sumokama mokesčių ir pan. Tie, kurie garsiau „bliauna“, daugiau ir išsibliauna. Norėtųsi, kad valdžia matytų visų problemas“, – kalbėjo jis.

Išmokėti 59 milijonai

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius pateikė skaičių, kiek paramos dėl pandeminių sunkumų jau pasiekė žemės ūkio sektorių atstovus.

Pasak jo, pernai nukentėjusieji nuo COVID-19 buvo remiami pagal 11 sukurtų priemonių, jiems išmokėta per 59 mln. eurų. Pavyzdžiui, paukštienos perdirbimo ir kiaušinių gamintojų įmonėms per kelis etapus išmokėta per 2 mln. eurų, galvijų laikytojams – apie 7 mln. eurų, kiaulių laikytojams – apie 2 mln. eurų, pieno gamintojams – 18 mln. eurų, daržininkams – beveik 1 mln. eurų, kailinių žvėrelių augintojams – per 1,1 mln. eurų, paukščių augintojams – apie 1 mln. eurų, pagal de minimis pagalbą apie 4 mln. eurų išmokėti paukštienos ir kiaušinių sektoriams. „Dalis šių priemonių bus tęsiamos ir šiemet, taip pat kuriamos naujos“, – teigė NMA vadovas.

Rekomenduojami video