Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žalieji ūkininkų kryžiai stovės iki pavasario?
Ty­li „Ža­lių­jų kry­žių“ ak­ci­ja, ku­ria ūki­nin­kai sten­gė­si at­kreip­ti val­džios dė­me­sį į žem­dir­bius ir pa­keis­ti po­li­ti­nius spren­di­mus, vy­ko praė­ju­sį ru­de­nį. Ta­čiau kry­žiai ša­li­ke­lė­se vis dar „ža­liuo­ja“. Gy­ven­to­jai tei­rau­ja­si, kiek il­gai taip bus ir ar ap­skri­tai de­ra kry­žiaus ženk­lą nau­do­ti iš­reikš­ti pro­tes­tui. Ti­kin­tys Bir­žų kraš­to žmo­nės tvir­ti­na ne­ži­nan­tys, ar to­kiems veiks­mams pri­ta­ria dva­si­nin­kai.

Pro­tes­to ak­ci­ja bai­gė­si – kry­žiai li­ko

Ak­ci­jos pra­si­de­da ir bai­gia­si. Pro­tes­tuo­jan­tys prieš val­džios vyk­do­mą mo­kes­čių po­li­ti­ką ūki­nin­kai iš­si­va­ži­nė­jo, ta­čiau jų pa­sta­ty­ti kry­žiai pa­ke­lė­se sto­vi iki šiol. Kai ku­rie, pa­sak ra­jo­no gy­ven­to­jų, ir pa­kry­pę, vi­sai ne­tin­kan­tys prie kai ku­rių ūki­nin­kų pra­ban­gių na­mų. Krikš­čio­niš­ko ti­kė­ji­mo įvai­rių kon­fe­si­jų Bir­žų kraš­to ti­kin­tie­ji ėmė tei­rau­tis, kiek il­gai jie sto­vės ša­li­ke­lė­se ir ar ap­skri­tai tai tin­ka, nes, pa­sak jų, tai esą ne­su­tam­pa su krikš­čio­niš­kuo­ju mo­ky­mu ir net žei­džia ti­kin­čiuo­sius. Pa­si­gir­do šne­kų, jog kai ku­rie kry­žiai ga­li bū­ti pa­šven­tin­ti ir lik­ti il­gam.

Kry­žius – pro­tes­to ženk­las?

„Man ne vi­sai bu­vo su­pran­ta­mas kry­žius kaip pro­tes­to ženk­las“, – as­me­ni­ne nuo­mo­ne pa­si­da­li­jo Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jas Ste­po­nas Staš­ke­vi­čius. Jis sa­kė gir­dė­jęs anks­čiau ra­jo­ne dir­bu­sio vie­no ka­ta­li­kų baž­ny­čios ku­ni­go ka­te­go­riš­ką nuo­sta­tą prieš ža­lių­jų kry­žių sta­ty­mą. Pa­si­tei­ra­vus apie ma­ty­tus už­ra­šus ant kry­žių (pa­vyz­džiui, „amen“), ve­dė­jas tvir­ti­no, jog prieš ką nors už­ra­šant, pir­miau­siai reik­tų pa­si­tar­ti su teo­lo­gi­ją iš­ma­nan­čiais žmo­nė­mis. S. Staš­ke­vi­čius kal­bė­jo gir­dė­jęs aiš­ki­ni­mų, jog kry­žių sta­ty­mas (kaip pro­tes­to ženk­las) esą pra­kti­kuo­ja­mas Vo­kie­ti­jo­je. Kry­žiai Lie­tu­vos lau­kuo­se bu­vę pa­sta­ty­ti lai­ki­nai, kol bus priim­tas biu­dže­tas. Kiek te­kę gir­dė­ti, jų bu­vę apie tris tūks­tan­čius. Pa­sak ve­dė­jo S. Staš­ke­vi­čiaus, tai bu­vę lai­ki­ni sta­ti­niai. Tvar­kin­gai ak­ci­jo­je da­ly­va­vę žem­dir­biai, pa­sak S. Staš­ke­vi­čiaus, tu­rė­tų tvar­kin­gai ir nu­si­rink­ti pro­tes­to ženk­lus. Ly­giai taip pat, kaip yra nuar­do­mos ba­ri­ka­dos. Juo­lab, kad kai ku­rie kry­žiai pa­kry­pę ar net pa­gul­dy­ti pa­ke­lė­se. Lieu­tovs že­mės ūkio rū­mų (LŽŪR) or­ga­ni­za­to­rius sa­vi­val­dai Bir­žų ra­jo­ne Ze­no­nas Praš­man­tas „Bir­žie­čių žo­džiui“ sa­kė, jog nors LŽŪR mi­ni­mu klau­si­mu „lai­ko­si šo­ne“, bet žem­dir­bius pa­lai­ko. „Lie­tu­va – kry­žių ša­lis. Kry­žius nie­kam blo­go ne­pa­da­rė, o vi­suo­me­nės ir val­džios dė­me­sį at­krei­pė,“– sa­kė Ze­no­nas Praš­man­tas. Jam bu­vo ži­no­ma, jog kry­žiai ga­li sto­vė­ti iki va­sa­rio mė­ne­sio, kol įvyks biu­dže­to svars­ty­mai Eu­ro­pos Są­jun­gos par­la­men­te. Žem­dir­biai esą su­ta­rė vie­nin­gai lai­ky­tis, kad vi­siems ES ūki­nin­kams bū­tų iš­mo­ka­mos vie­no­dos iš­mo­kos. Šiuo me­tu Lie­tu­va esan­ti „ket­vir­ta nuo ga­lo“. Ti­ki­ma­si, jog iš­mo­kos bus pa­di­din­tos. Pa­va­sa­rį bus aria­mi lau­kai ir kry­žius ūki­nin­kai su­si­rinks. Pak­ry­pu­sius su­tvar­kys grei­čiau.

Žem­dir­biai pa­sie­kė sa­vo – pa­pil­do­mi mo­kes­čiai ne­pat­vir­tin­ti

Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos Bir­žų sky­riaus pir­mi­nin­kas Ta­das Mi­ci­ke­vi­čius pa­tvir­ti­no, jog yra nu­tar­ta kry­žius pa­lik­ti iki pa­va­sa­rio. Tik pa­kry­pu­sius ar nu­vir­tu­sius rei­kė­tų su­tvar­ky­ti grei­čiau. Ga­li bū­ti, jog kai ku­rie ūki­nin­kai ne­sus­pė­jo to pa­da­ry­ti. Pa­sak T. Mi­ci­ke­vi­čiaus, žem­dir­biai esą svars­tė, kad neį­žeis­tų ti­kin­čių­jų jaus­mų, bu­vę kal­bė­ta su kai ku­riais Vil­niaus kraš­to dva­si­nin­kais, ku­rie pa­tvir­ti­nę, jog žmo­nės vi­sa­da sta­ty­da­vo kry­žius, kai jiems bū­da­vo sun­ku. Tie­sa, ofi­cia­lių raš­tų dva­si­nin­kai ne­su­ra­šė, bet ne­bu­vo ir prieš. Žem­dir­biams da­bar sun­ku, to­dėl jie ir pa­si­rin­ko kry­žiaus sim­bo­lį. Pa­si­rink­ti ža­lios spal­vos kry­žiai dėl aso­cia­ci­jos su gam­ta. Tie­sa, ne­bū­ta jo­kių pra­šy­mų ką nors ra­šy­ti ant kry­žiaus ar prie jo deg­ti žva­ku­tes. Kar­tais žmo­nės pa­tys ką nors su­ma­no pa­da­ry­ti ne­pa­si­ta­rę. T. Mi­ci­ke­vi­čius sa­kė ir pa­ts to­kių kry­žių ma­tęs, bet ne Bir­žų, o Pas­va­lio kraš­to lau­kuo­se. Bir­žų ra­jo­ne bu­vo pa­sta­ty­ta dau­giau nei pen­kias­de­šimt kry­žių. Ūki­nin­kai, pa­sak T. Mi­ci­ke­vi­čiaus, no­rė­jo ap­gin­ti sa­vo tei­ses. Jie jau iš­gy­ve­no dve­jus šla­pius me­tus ir dve­jus saus­ros me­tus, to­dėl jau­čia­si fi­nan­siš­kai nu­ken­tė­ję. Re­zul­ta­tų, ūki­nin­kų va­do­vo ma­ny­mu, ak­ci­jos dė­ka yra pa­siek­ta, nes pa­pil­do­mi mo­kes­čiai ne­bu­vo pa­tvir­tin­ti. Paaiš­kė­jo ir tai, kad ūki­nin­kai yra vie­nin­gi. Blo­gai, kad šių me­tų žie­ma to­kia šil­ta, ne­ra­mu, kad au­ga­lai „ge­ne­tiš­kai ne­pak­lys­tų“ – pas mus au­gi­na­mi ja­vai, ku­riems rei­ka­lin­gas šal­ta­sis pe­rio­das. Jei taip bus to­liau, ga­li tek­ti keis­ti ja­vų veis­les.

„Kry­žius ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­mas po­li­ti­niais, pro­tes­to tiks­lais“

Pa­ne­vė­žio vys­ku­pi­jos vys­ku­pas Li­nas Vo­dop­ja­no­vas žur­na­lis­tei sa­kė, jog nuo se­nų lai­kų ka­ta­li­kų baž­ny­čių šven­to­riuo­se, prie pa­ra­pi­jų na­mų, kryž­ke­lė­se ar prie so­dy­bų bu­vo sta­to­mi kry­žiai kaip ti­kė­ji­mo ženk­lai. Taip bu­vo pra­šo­ma, kad vie­ta, ku­rio­je sto­vi kry­žius, bū­tų ypa­tin­gai glo­bo­ja­ma. Yra dau­gy­bė gra­žių in­ten­ci­jų, kai ti­kin­tie­ji sta­to kry­žių (Vieš­pa­ties kan­čios ir pri­si­kė­li­mo ženk­lą), dė­ko­da­mi už pa­tir­tas ma­lo­nes, mi­nint baž­ny­čios ar krikš­čio­ny­bės ju­bi­lie­jus. Pap­ras­tai kry­žius už­sa­ko­mas pas meist­rą, gra­žiai jį pa­puo­šian­tį or­na­men­tais. „Kry­žius yra Vieš­pa­ties kan­čios ir pri­si­kė­li­mo ženk­las“, – kal­bė­jo vys­ku­pas. Pa­sak vys­ku­po Li­no Vo­dop­ja­no­vo, ūki­nin­kų pa­sta­ty­tus kry­žius šven­tin­ti, lai­min­ti ne­de­ra, nes jie yra lai­ki­ni. Kry­žius ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­mas po­li­ti­niais, pro­tes­to tiks­lais. „Vieš­pats ne­pro­tes­ta­vo, Jis, kai mi­rė ant kry­žiaus, mel­dė­si už sa­vo prie­šus, už sa­vo per­se­kio­to­jus“. Pa­sak vys­ku­po, jam ne­te­ko gir­dė­ti, kad bū­tų bu­vę tar­ta­si su ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vais Lie­tu­vo­je ža­lių­jų kry­žių sta­ty­mo te­ma.L. Vo­dop­ja­no­vas kal­bė­jo, jog bū­tų bu­vę pui­ku, jei ūki­nin­kai bū­tų pa­sta­tę ra­jo­ne vie­ną ge­rą, gra­žų kry­žių su in­ten­ci­ja, kad Die­vas lai­min­tų ūki­nin­kus, kad duo­tų švie­sos po­li­ti­kams, iš­min­ties spren­di­muo­se. Tai bū­tų il­gaam­žis kry­žius, pri­me­nan­tis ūki­nin­kų iš­gy­ven­tus sun­ku­mus ir iš­sa­ky­tus pra­šy­mus Die­vui. Pa­sak Vys­ku­po, yra svar­bu į ką ūki­nin­kai su­de­da sa­vo vil­tis – į Die­vą ar į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Da­bar gi nė­ra mei­lės, yra tik pro­tes­tas. Kry­žius ga­li bū­ti pa­pras­tas, bet tu­ri bū­ti orus, kil­nus o ne tik su­kry­žiuo­tos len­tos, ku­rios nė­ra mei­lės iš­raiš­kos ženk­las.
Rekomenduojami video