LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Liepalotų kaimo (Šakių r.) daržininkas Tomas Skaizgirys jau skina šiltnamyje išaugintus agurkus, pjauna kopūstus. Šiemet ankstyvuosius kopūstus jaunas vyras augina pirmą kartą, todėl juos vadina eksperimentiniais. Didžiausias išbandymas – kopūstus užpuolė šliužai.
Susikraustė į šiltnamį
Pasak T.Skaizgirio, šiemetis šviežių agurkų bei ankstyvų kopūstų sezonas jo ūkyje jau pradėtas. Kasdien turi ką tik suskintų agurkų ir šviežių kopūstų. Dėl nepalankių gamtos sąlygų šių daržovių nuėmimo pradžia nusikėlė į birželio antrą savaitę. Nors šiltnamiuose derlius užaugo, daržininkas teigia, kad rūpesčių tikrai yra.
„Negaliu sakyti, metai lengvi ar sunkūs, nes dar tik pradžia, bet rezultatas jau matosi. Žinoma, gamta derlių šiek tiek užvilkino, apie porą savaičių suvėlino“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė daržininkas.
Eksperimentinius, pirmą kartą auginamus ankstyvuosius kopūstus, anot Tomo, jie išaugino šiltnamyje, kaip ir agurkus. Viskas buvo gerai, tačiau dabar šiltnamio augalus pradėjo pulti šliužai. Šiems įsiveisti buvo palankios sąlygos, nes daržininkas nenaudojo pesticidų – ūkininkas nori išauginti ir pateikti pirkėjui sveiką produkciją. „Šliužai pradėjo pulti ir „išsišiepę“ graužia mūsų kopūstus, neįmanoma jų išprašyti“, – apie daržovių niokotojus sakė T.Skaizgirys.
Ūkininkas juokaudamas minėjo, kad šliužai pasų neturi, tad neįmanoma susigaudyti, iš kur jie atkeliavo – vietiniai ar įvežtiniai, invaziniai? Kol nevalgę, anot Tomo, dar atrodo mažiukai, bet kai prisišlemščia šiltnamyje auginamų kopūstų, pasidaro dideli. Kovoti su šliužais daržininkas dar neranda būdų, nes jie – vislūs ir ištvermingi.
„Šiltnamiuose man nesinori naudoti nieko drastiško. Kiek domėjausi, nelabai yra veiksmingų priemonių, kurios padėtų atsikratyti šliužų. Kol kas dar nepastebėjome, kad šliužai ėstų agurkus, bet kopūstai jiems patiko. Šliužai graužia kopūstų lapus ir lenda gilyn, paskui tuštinasi toje pačioje vietoje, tai išterlioja, gadina prekinę kopūstų išvaizdą“, – susirūpinęs pasakojo T.Skaizgirys, neneigdamas, kad pasitikrino ir jau žino, kur kokią klaidą padarė, todėl kitais metais jų nekartos.
Be chemikalų
Šiemetį daržovių sezoną T.Skaizgirio šeima pradėjo vasario mėnesį – sėjo ridikėlius, svogūnus. Pirmoji išauginta produkcija ir buvo gausus ridikėlių derlius bei svogūnų laiškai. Dabar lyderiauja agurkai ir kopūstai, po to ateis eilė bulvėms, burokėliams, svogūnams, galiausiai užaugs kaliaropės, brokoliai, vėlyvieji kopūstai. Tomas daržininkauja jau šeštus metus, per tą laiką gerokai išplėtė daržovių asortimentą.
Derlius išaugintas, tad daržininkui svarbu jį laiku realizuoti. Tomas vis išveža po kelias tonas ankstyvųjų daržovių – agurkų ir kopūstų – prekybai. T.Skaizgirio ūkyje kilogramas agurkų pradžioje kainavo 2,5 euro. Tomo teigimu, čia jau vakarykštė kaina. Nuo birželio 15 dienos ji mažesnė – už kilogramą agurkų daržininkas prašė 2 eurų. Už kilogramą kopūstų mažmeninėje prekyboje ūkininkas gaudavo apie 1 eurą, o kopūstus tiekiant didmenai – 0,40 euro.
Jis pasidžiaugė, kad šiemet nemažai perkančių tiesiai iš ūkio. Jauna šeima pirkti daržovių į ūkį atvažiavo net iš Tauragės. Tai džiugina ūkininką. Skaizgirių ūkio produkcija daugiausia keliauja į Šakius, Kauną.
Šiuo metu prekyba daržovėmis vis aktyvesnė, vienintelė kliūtis – šliužai. Jeigu ne jie, būtų dar paprasčiau, nes dabar daržovės reikalauja daugiau priežiūros. „Jeigu kopūstas nors kiek pagraužtas, prekyba jo nepageidauja. Visi kaip vienas nori ekologiško, bet pamatę, kad truputį pagraužtas lapas, tuoj kažko išsigąsta. Žmonės nori, kad būtų idealu. Tokiems aiškiname: jeigu yra kirmėlytė, tai rodo, jog niekuo „netrucinome“, valgome patys. Dabar žmonės kartais patys nežino, ko nori“, – dėmesį atkreipė ūkininkas.
Nėra lengvų metų
2010 metais įkurtas T.Skaizgirio ūkis pabandė auginti visko. Pradžia buvo avietės. Taip pat jie laikė avis, augino triušius. Dabar ūkyje gyvulių nebelikę, tik augintiniai. Daržininkas prisimena, kai pradėjus daržininkystę 2017 metais neleido atsitiesti gamtinės stichijos – sausros, liūtys, šalnos, o dabar antri metai tęsiasi pandemija.
Tomas pasiguodė, kad pandemija stipriai pasijautė. Skaizgirių ūkyje didžioji dalis pernykščio derliaus „išėjo“ į kaupą, nes niekam jo nereikėjo. Be to, supirkėjai siūlė tokias kainas, kad net nevertėjo nukasti daržovių. Anot Tomo, už kilogramą bulvių mokėjo 7 centus. Ūkininkams tai buvo tragiška kaina. Po sunkaus pernykščio sezono Tomas viliasi bent kiek lengvesnių ir ekonomiškai stabilesnių metų. „Kad būtų grąža, o ne tik nuostolis. Mes nežinome pagal kieno dūdelę šokti. Įtampa kiekvieną dieną – pardavimai ir kokybė“, – teigė ūkio savininkas.
Daržininkystės ūkiui, anot Tomo, būtų geriausia, jei reguliariai dieną šildytų, naktį palytų. Kitaip nėra balanso. Šiemet vis lijo, neleido pasėti, o birželį Zanavykijoje jau beveik sausa, debesys šalia praėjo, nulijo kažkur šonuose. Palaistyti visų laukų neįmanoma. Labai didelė investicija ir laukai išsimėtę, ne vienoje vietoje. „Lietus padėtų, palaistytų visus vienodai. Būtų labai gerai“, – mini šeimininkas.
Šiandien Tomas nemano, kad daržininkystė yra lengvesnė niša, nebent tik žiemą galima pailsėti, nors.... ūkyje įrengti daržovių sandėliai, tad ir juose reikia tvarkytis. Šiuo metu daržininkui didžiausias galvos skausmas – šliužai, apsigyvenę jo šiltnamyje ir bet kada galintys išplisti į lauko daržus.
Puola daug kur
Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Šakių rajono gyventojai jau ne pirmus metus šaukiasi pagalbos – jų daržus ir sodus siaubia invaziniai šliužai. Jie plinta į viešąsias erdves (net į kapines) ir kitur. Rajono savivaldybės administracija cheminiams preparatams pirkti skyrė 5 tūkst. eurų, tačiau jais bus purškiamos tik viešosios erdvės.
Savivaldybės administracija turi galimybę Aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatyti lėšas priemonių, skirtų invaziniams šliužams visuomeninėse teritorijose naikinti, įsigijimui. „Praėjusieji metai buvo pirmieji, kai pirkome tokias priemones pagal išreikštą seniūnijų poreikį. Šiemet per seniūnų sueigą seniūnai buvo informuoti apie galimybę įsigyti šių priemonių, bet kol kas tik viena Barzdų seniūnija išreiškė tokį poreikį. Šakių seniūnija šių priemonių turi dar nuo pernai“, – sakė I.Žemaitienė.
Beje, Šakių rajone invaziniai šliužai pirmiausia buvo pastebėti Plokščių miestelyje. Tai buvo prieš penkerius metus. Gyventojai šliužus naikino druska, soda, actu. Parazitai atšliaužia iš drėgnų daubų, žmonės skundžiasi, kad šliužai nuolat šlamščia gėles kapinėse. Todėl šiuos gyvius seniūnija ėmėsi naikinti cheminiais preparatais – jais barstomi kapinių patvoriai.
Visos šalies problema
„Valstiečių laikraštį“ Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene skyrius informavo, kad šliužų invazija į Lietuvos laukus šios ministerijos valdininkų nedomina. Mat visi invaziniai gyvūnai, kaip ir augalai, yra Aplinkos ministerijos „kompetencija“. Ši pranešime spaudai pripažino, jog iš tiesų luzitaniniai arionai jau yra tapę sodininkų ir daržininkų prakeiksmu. Šie šliužai ne tik puola dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims.
Aplinkos ministerija teigia, kad iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis savivaldybės, nes pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse. AM svarstys galimybę įteisinti visuotinę prievolę naikinti šiuos gyvūnus. „Aplinkos ministerija kartu su Invazinių rūšių kontrolės taryba tarsis, kokias invazines rūšis, be Sosnovskio barščio, pirmiausia būtina kontroliuoti, naikinti. Kadangi gauname vis daugiau informacijos apie labai intensyviai plintančius luzitaninius šliužus, ir juos siūlysime priskirti prie invazinių rūšių, kurias naikinti turėtų visi“, – pranešime spaudai teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė.
Anot Aplinkos ministerijos, savivaldybių administracijos, nelaukdamos paraginimų, esą jau dabar savo iniciatyva gali naikinti invazines rūšis. Šiam tikslui jos gali panaudoti savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Be to, jos gali Tarybos sprendimais pasitvirtinti atskiras tvarkas dėl invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo savo teritorijoje.
Ne savivaldybės jėgoms
Edgaras Pilypaitis, Šakių rajono savivaldybės meras
Pas mus jau pernai buvo iškilusi šliužų problema. Daugelis žmonių klaidingai suprato, kad mes galime ateiti į visus privačius kiemus ir padaryti tvarką. Bet mes juos kol kas galime naikinti tik visuomeninėse ir viešosiose erdvėse. Nebent būtų išleistas aplinkos ministro įsakymas ar patvirtinta valstybinė programa, kaip yra dėl Sosnovskio barščių naikinimo.
Pernai iš specialiosios aplinkos apsaugos programos lėšų seniūnijoms buvome nupirkę specialaus šliužus naikinančio preparato. Jo įsigyti esame numatę ir šiemet. Tam jau numatytos lėšos. Bet, kaip minėjau, neturime teisės jo naudoti privačiuose kiemuose, sklypuose ar ūkiuose. Patys ūkininkai ar gyventojai turi pirkti preparatus ir naikinti. Tuo atveju, jei būtų identifikuojama, kad šliužai atslenka iš viešosios erdvės, reikėtų kalbėtis su seniūnu ir problema galėtų būti išspręsta. Tačiau kol kas būna atvirkščiai – mes prižiūrime viešąsias erdves, o šalia yra privatus sklypas, kurio valdytojui ar savininkui į viską nusispjauti.
Palankiausia surinkti
Mantas Adomaitis, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biologas
Vienas efektyviausių būdų naikinti šiuos šliužus – rinkti rankomis, o po to naikinti. Tik labai svarbu tą daryti reguliariai (geriausia kasdien) ir kruopščiai, ypač atidžiai apžiūrint tuos plotus, kuriuos jie labiausiai mėgsta. Šie šliužai vengia tiesioginės saulės, nes neturi apsaugančios kriauklės, o tai mums gali padėti aptikti jų slėptuves. Reikia nuodugniai patikrinti komposto krūvas, nenušienautus žolynus, įvairius tarpus ir plyšius. Rekomenduojama pakelti ant žemės esančius daiktus, pavyzdžiui, dėžes, vandens talpyklas, lentas, nes po jais taip pat dažnai slepiasi invaziniai šliužai.
Tyrėme ir cheminio naikinimo galimybes – augalinio ekstrakto su glikozidais saponinais poveikį šliužams. Paaiškėjo, kad ši medžiaga yra nuodinga šliužams, bet dar nuodingesnė sliekams, todėl šios priemonės negalėtume vadinti saugia aplinkai. Taip pat ir cheminiai moliuskocidai, šiuo metu esantys prekyboje, sumažina šliužų daromą žalą augalams, bet gali pakenkti kitiems gyviams, paukščiams, todėl jų naudoti tikrai nerekomenduočiau.
Verčiau nepatingėkite kasdien surankioti invazinius šliužus, o paskui juos sunaikinti tokiu būdu, koks jums atrodo priimtiniausias. Be to, mažus plotus gana sėkmingai apsaugo ant tvorelių ar vazonų klijuojama varinė juostelė.
