Lietuvoje plintantis afrikinis kiaulių maras (AKM) rūpesčių kelia jau ne tik tose teritorijose, kuriose nustatyti jo židiniai, bet ir kitiems kiaulių augintojams. Tik laiko klausimas, kada ši kiaulių liga išplis visoje Lietuvoje. Šiuo metu AKM išplitęs šalies pietuose, rytuose, šiaurėje, centrinėje dalyje. Kiek mažiau ligos atvejų nustatyta tik Žemaitijoje ir pajūryje.

AKM artėja prie Plungės

Į Plungėje vykusį susitikimą-seminarą buvo susirinkę kiaulių augintojai, medžiotojai, veterinarijos gydytojai iš Plungės, Rietavo, Telšių savivaldybių. Visiems buvo įdomu sužinoti, kokių priemonių patariama imtis, paaiškėjus, kad nuo Plungės rajono savivaldybės ribos AKM jau užfiksuotas labai arti – 5,7 kilometro atstumu.

Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, anot Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Airidos Montvydienės, iš viso kiaules augina 216 ūkių. Iš jų tik Kazimiero Baginsko ūkis yra stambesnis. Šio ūkininko tvartuose šių metų sausio 1 dieną kriuksėjo 2 900 kiaulių. Kituose mažuose ūkeliuose tuo pačiu laikotarpiu buvo auginama 681 kiaulė.

„Smulkieji augintojai laiko po 2–3 kiaulaites, daugiausia jas augina saviems poreikiams“, – aiškino A.Montvydienė ir pridūrė, kad nors Plungės rajone yra palyginti nedaug kiaules auginančių ūkių, tačiau kiaulininkystė čia turi gilias tradicijas.

„Manau, gyventojų informavimas apie priartėjusį afrikinį kiaulių marą duos naudos. Mes norime, kad kaimo žmonės ruoštųsi, tie, kurie ir toliau augins kiaules, įdiegtų biologinės saugos priemones. Veterinarijos specialistai žada visus ūkius apvažiuoti iki metų vidurio. Manau, kad ir tai duos daug naudos. Žinoma, dar turime menkos vilties, kad galbūt mus aplenks afrikinis kiaulių maras“, – vylėsi A.Montvydienė.

Susirinkime plungiškiai išsakė norą, kad jau ir šio krašto ūkininkams (nes ūkiai jau patenka į buferinę zoną) būtų leidžiama pasinaudoti valstybės teikiama parama – norintiesiems ir toliau auginti kiaules įsigyti biologinės saugos priemonių, o tiems, kurie norės keisti auginamų gyvūnų rūšį, – gauti kompensaciją. Žemaitijos ūkininkai nori, kad jau ir buferinėje zonoje būtų leista ja pasinaudoti.

„Manau, gal vienas kitas ūkininkas tuo pasinaudos ir tikrai atsisakys kiaulių auginimo, gal įsigis geriau paukščių ar avių, ožkų arba galvijų“, – svarstė A.Montvydienė.

Jos įsitikinimu, net ir artėjant AKM, kiaulininkystė jų krašte tikrai neišnyks, nes ir pavieniai smulkieji ūkiai, jos nuomone, toliau augins riestasnukes. „Mes užaugę su kiauliena, labai sunku žmonėms pereiti prie kitokios rūšies mėsos. Žemaičiai mėgsta lašinukus, kumpį, karką“, – teigė Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vadovė.

Nelinksmos prognozės

A. Stančikas

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad tokie seminarai reikalingi. Ir jis pats diskutavo su ūkininkais, medžiotojais bei aplinkosaugininkais, kaip pasitikti atsėlinančią ligą, kad nebūtų nesusipratimų ar pykčių, visi galėtų išgyventi be didesnių ar mažesnių nuostolių.

„Žemaičiai paskutiniai apsikrikštijo, atrodo, pas juos paskutinius ateina ir kiaulių maras. Remiantis prognozėmis, apie gegužės pradžią maras jau turėtų įžengti ir į Plungės kraštą. AKM smarkiai paveikia visus ūkius aplinkui. Bet reikia mokytis iš kitų patirties, klaidų. Kitose Lietuvos dalyse kilo konfliktų tarp smulkiųjų ir stambiųjų ūkininkų. Dažnai smulkieji ūkininkai kaltino ir valdžią, kad ši norinti juos sužlugdyti įvairiais draudimais. Tai mes dabar ir susitarėme, kad vieni kitų nekaltinsime, o pabandysime susitarti, kaip visiems tai išgyventi“, – sakė A.Stančikas.

Pasak jo, patys gyventojai pageidauja paramos biologinės saugos priemonėms įsigyti. Tie, kurie atsisakys kiaulių auginimo, už vieną paskerstą kiaulę norėtų gauti 100 eurų kompensaciją. O jeigu atsisakys kiaulių laikymo ir persikvalifikuos auginti kitus ūkinius gyvūnus – iki 2 tūkst. eurų kompensacijos.

„Kur nėra afrikinio kiaulių maro zonos, ta programa iki šiol neveikė, bet viskas turėtų pasikeisti. Juk biologinės saugos priemonių reikia įsigyti, kol dar neatslinko maras, o ne tada, kai jis jau atėjęs. Apie tai kalbėjomės ir su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu“, – aiškino parlamentaras.

Jo teigimu, tai bus nebloga žinia kiaules auginantiems smulkiesiems ūkininkams, nes bus galima pasinaudoti parama ir neesant AKM zonoje.

Paršelių poreikis

Seminare ūkininkams priminta, kad didžiausias AKM pavojus kiaulėms yra šiltuoju metų periodu, todėl veterinarijos gydytojai siūlo jas auginti šaltuoju metu. Pasak A.Stančiko, tai nelabai priimtina kiaulių ūkiams, nes tradiciškai visada paršiukai būdavo perkami pavasarį, auginami per vasarą, o rudenį ūkininkas jau turėdavo ir mėsos, ir lašinių.

Nuo šiol paršiukus ūkininkams bus siūloma įsigyti rugsėjo antroje pusėje, nes, atvėsus orams, yra mažiausia rizika patekti užkratui į tvartą. Tartasi su Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovais, kad motinines bandas turintys ūkiai rudeniop būtų pasirengę aprūpinti gyventojus paršeliais, kad priaugintų jų šiek tiek didesnio svorio. Už tai motininių kiaulių auginimo ūkiams būtų numatyta kompensavimo dotacija.

A.Stančiko teigimu, jeigu ūkininkai turėtų galimybę pigiau įsigyti paršiukų rudenį, atsirastų ir daugiau skaidrumo tvarkant kiaulių apskaitą. Kai nebeliktų „pogrindžio“, dar labiau sumažėtų rizika plisti marui.

Su liga reikia susigyventi

Nepalikti nuošalyje ir Žemaitijos medžiotojai. Mat Žemaitijos nacionaliniame parke yra draustinis, kurio teritorijoje draudžiama bet kokia žmogaus veikla, tačiau ten, kur negali įžengti medžiotojas, gausu vilkų ir šernų. Susitikime diskutuota, kad vis dėlto gal būtų galima šitoje teritorijoje medžioti šernus.

Mat kartu su AKM atėjimu kils ir kitų problemų. Šernai, kurių niekas nesumedžios, susirgę išgaiš. Be to, nusilpę šernai – labai lengvas grobis vilkams. Vilkų protrūkis vasaros metu gali skaudžiai atsiliepti Žemaitijos ūkiams. Jų atakos kasmet žiauresnės ir dažnesnės, o daroma ūkiams žala – didesnė. Tad, be šernų, platinančių AKM, ūkininkų gyvulius gali užklupti plėšrūnai – lūšys, vilkai.

„Norėjome išgirsti ir gyventojų siūlymus, nes mūsų diskusijos tema – kaip esant AKM ir smulkiesiems ūkininkams auginti kiaules. Gali atsitikti taip, kad po 10 metų niekas nebeaugins kiaulių“, – tvirtino A.Stančikas, tikindamas, kad niekas nesiruošia drausti užsiauginti kiaulę saviems poreikiams.

Pasak parlamentaro, veterinarijos gydytojai yra pasiruošę geranoriškai patarti, apžiūrėti gyvulius kilus bet kokiems įtarimams dėl ligos. A.Stančiko tikinimu, kuo greičiau bus reaguojama dėl AKM, tuo bus mažesni nuostoliai ne tik ūkininkams, bet ir valstybei.

Žemaitijos ūkininkai ieško įvairių išeičių. Štai vienas stambus Plungės krašto kiaulių augintojas dalį kiaulių iškelia į Šilutės kraštą – ruošiasi jas auginti ten. Pasak A.Stančiko, reikia ieškoti būdų, kaip ir gamybą toliau plėtoti, ir sudaryti sąlygas ūkininkams toliau auginti kiaules, ir patirti kuo mažiau nuostolių pasireiškus AKM.

„Reikia mokytis prisitaikyti prie šios ligos, nes ji po metų gali apimti visą Lietuvą. Reikia išmokti gyventi ir ūkininkauti siaučiant afrikiniam kiaulių marui“, – teigė A.Stančikas.