Europos žemdirbiai nevengia valdžios panosėje pakratyti šiaudų ar mėšlo, papilstyti pieno

Lietuvos žemdirbiai nusiteikę kovingai: prezidentūrai ir Vyriausybei pažėrus į žemės ūkį nutaikytų projektų, ūkininkai prabilo apie protesto akcijas. Po Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdžio buvo sudarytas komitetas žemdirbių protesto akcijai rengti. Protestuoti pasirengusi ir Lietuvos žemės ūkio taryba.

Murkdo valdžia

Mūsų ūkininkus įkvepia ir vokiečių, olandų ir kitų šalių kolegų plataus masto protestai. Senųjų ES valstybių narių ūkininkai pakilo į mūšį dėl naujų suvaržymų ir griežtinamų ūkininkavimo sąlygų, traktoriais blokavo kelių magistrales, miestų centrus. Juos piktina aplinkosauginiai reikalavimai dėl klimato kaitos. Tokią politiką žemės ūkio atžvilgiu Europos ūkininkai vadina represine, keliančią rimtą grėsmę žemės ūkio išlikimui.

Lietuvos ūkininkų nuotaikos irgi revoliucinės. „Žemdirbiai stipriai banguoja visoje Europoje, ir pas mus užtenka žiežirbos, kad įsiliepsnotų nepasitenkinimas. Vokiečių, olandų, belgų ūkininkai protestuoja, piktinasi naujais reikalavimais dėl klimato kaitos. Mes apie tai dar net nekalbame, nors tie reikalavimai palies ir mus, mus dabar murkdo mūsų valdžia: deda naujus mokesčius, didina akcizą dyzelinui, brangina kūrenimui skirtą gazolį“, – „Valstiečių laikraščiui“ valdžios akibrokštus vardijo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEUA) vadovas Saulius Daniulis.

 Saulius Daniulis

Saulius Daniulis

ŽŪR tarybos posėdyje nuspręsta, kad atėjo laikas mitinguoti ir Lietuvoje, ne tik Briuselyje. Sudarytas komitetas protesto akcijoms tiek Vilniuje, tiek Briuselyje organizuoti. Mūsų žemdirbiai ir jų organizacijų atstovai jau ne kartą piketavo Briuselyje vykstant Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimams.

Tiesa, Lietuvos ūkininkų piketai labiau primena tautinių kolektyvų pasirodymą – jie suka ratelius, dainuoja ir fotografuojasi su prezidentais. O senosios Europos žemdirbiai nevengia valdžios panosėje pakratyti šiaudų ar mėšlo, papilstyti pieno.

„Užsisėdo“ ant žemdirbių

Pasak S.Daniulio, sunku suvokti, kodėl Lietuvos valdžia „užsisėdo“ ant žemdirbių. „Trejus metus iš eilės skelbiamos ekstremaliosios situacijos, ūkininkai gyvena nepritekliuje, o valdžia to nemato. Lenkai sugebėjo savo ūkininkams po 1 000 zlotų kompensacijų už šalnų, sausros, krušos padarytus nuostolius sumokėti, o mus spaudžia. Turbūt taip norima nubausti Ramūną Karbauskį, bet nukentės visi ūkininkai, kurių yra per 100 tūkstančių. Žemės ūkyje ir taip daug problemų prisikaupė, rodikliai prastėja“, – apmaudo neslėpė jis.

LEUA vadovas įsitikinęs, kad tokių veiksmų pasekmes turės srėbti pati valstybė – kai žemdirbiai pradės tiesti rankas į pašalpas, naudos niekam nebus.

Ūkininkų kantrybė trūko, kai valdžia vieną po kito pradėjo kepti mokesčių didinimo ir naujų mokesčių įvedimo projektus. Finansų ministerija siūlo 45 proc. padidinti žemės ūkyje naudojamo gazolio akcizo tarifą – nuo 56 eurų už 1 000 litrų iki 81 euro. Be to, ketinama sumažinti žymėtojo dyzelino normas. Prezidentūra pasiūlė ženklinto dyzelino tarifą padidinti net 2,6 karto, arba nuo 56 iki 146 eurų už 1 000 litrų. Taip pat numatyta panaikinti lengvatą ir šildymui skiriamam kurui, kuriam dabar akcizas sudaro 21,14 euro už 1 000 litrų.

Be to, norima daugiau surinkti dirbamos žemės mokesčių. Siūloma padidinti žemės ūkio paskirties žemės vertei taikomą koeficientą nuo 0,35 iki 0,5.

Daug nepasitenkinimo kilo ir dėl kitų metų šalies biudžeto, kurį žemdirbiai vadina drastišku jų atžvilgiu. Palyginti su šiais metais, 2020-aisiais žemės ūkio sektoriui numatomos lėšos traukiasi 0,6 proc., arba 6 mln. eurų. Beje, jau trejus pastaruosius metus bendras finansavimas žemės ūkio sričiai mažėja.

Pasiųs į darbo biržas

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija (LNŽNA) išplatino pranešimą, kuriame skelbiama, kad asociacijos valdyba, susipažinusi su nauja mokesčių sistema, paruošta ūkininkams, ir išanalizavusi visą situaciją, kuri užgrius ūkininkų pečius, jeigu Seimas pritars visiems siūlomiems pakeitimams, vieningai nusprendė ruošti piketo akcijas.

„Treti metai, kai ūkininkų laukus niokoja stichiniai reiškiniai, žemdirbiai iš paskutiniųjų stengiasi išsilaikyti. Tačiau šiandien Lietuvos valdantieji aiškiai pasako, kad nori mus sužlugdyti ir pasiųsti į darbo biržas. Gausime pašalpas ir nereikės dirbti. Toks požiūris į dirbantį žemdirbį, nepagarba jo sunkiam darbui veda prie nepasitikėjimo Lietuvos vadovais“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė LNŽNA vadovė Danutė Karalevičienė.

Danutė Karalevičienė

Danutė Karalevičienė

Pasak jos, žemdirbiams norima smarkiai pabranginti ne tik žymėtąjį dyzeliną. Siūlomi mokesčio už aplinkos teršimą pakeitimai rodo, kad ūkininkai papildomai bus apmokestinti 3 eurais už kiekvieną traktoriuje sudeginto dyzelino toną. Taip pat ketinama ūkininkams padidinti valstybinio socialinio draudimo įmokas – jų „lubas“ siūloma kelti nuo 43 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių.

Kviečia vieningai gintis

D.Karalevičienės manymu, žemdirbiai dabar turėtų vieningai gintis, nes paskui bus per vėlu. „Atėjo toks metas, kai negalime tylėti. Jeigu tylėsime, tai prilygs sutikimui, kas dabar ruošiama žemės ūkiui. Vienas mūsų narys preliminariai suskaičiavo, kad per metus papildomų mokesčių ir išlaidų našta dėl naujų mokestinių siūlymų sudarytų apie 5 000 eurų. Kadangi tas ūkininkas jau pensinio amžiaus, jam valstybė žada per metus pridėti 50 eurų pensijos. Dauguma ūkininkų yra pensinio amžiaus, ką valstybė nori papildomai apmokestinti?“ – klausė LNŽNA vadovė.

Kai kurie ūkininkai diskutavo, kad galbūt reikėtų solidarizuotis su senosios Europos kolegomis ir palaikyti jų protestus. „Svarstyta, kad galbūt reikia laukuose statyti žalius kryžius, kaip tai daro vokiečiai. Bet mes galime ką nors savo sugalvoti, gal prie greitkelių pastatyti kokius ženklus, kad atkreiptume visuomenės dėmesį“, – svarstė LNŽNA vadovė.

Mitai visuomenės akyse

Galimos protesto akcijos aptarinėjamos ir rajonų žemdirbių organizacijose. Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius sakė, kad klausimas dėl žemdirbių protestų buvo svarstytas jų organizacijos taryboje.

„Pritariame, kad būtų organizuojama žemdirbių protesto akcija, ir rengiamės joje dalyvauti. Akcija tikimės atkreipti ne vien valdžios, bet ir visuomenės dėmesį į savo egzistavimą plačiąja prasme. Norėtume sugriauti visuomenės akyse mitą, kad ūkininkai nieko nedirbdami tik mersedesais važinėja likusios tautos dalies sąskaita“, – sklaidyti mitus apie žemdirbius ragina stambaus avininkystės ūkio savininkas.

Buvo nuteisti

Organizuotas protesto akcijas žemdirbiai buvo surengę 2003 metais. Tąkart visa Lietuva ūžė dėl jų streikų. Dėl žemų pieno supirkimo žemdirbiai traktoriais blokavo kai kurias centrinių kelių magistralių atkarpas. Keliai buvo blokuoti ir prie pasienio postų su Latvija ir Lenkija.

Ūkininkai nesitraukė nuo kelių, kol Vyriausybė nepažadėjo skirti pinigų prarastai pieno kainai kompensuoti. Tačiau pažadėjus pinigų buvo imtasi ir kitokių veiksmų. Tuometinis ŽŪR pirmininkas Jonas Ramonas ir dar septyni ūkininkai, tarp kurių – tuometinis Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Bronius Markauskas, Arūnas Kudrevičius, Jonas Vilionis ir kiti, sėdo į teisiamųjų suolą. Pirmą kartą savo teises organizuotai ginti stoję žemdirbiai buvo nuteisti kaip riaušininkai.

Yra dėl ko protestuoti

 markauskas_ELTA

Bronius Markauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras

Buvau ir vienoje, ir kitoje barikadų pusėje – žemės ūkio ministru, ŽŪR pirmininku, ūkininku. Gerai prisimenu kelių blokadas, po kurių buvome nuteisti. Tačiau buvau ir esu susitarimų šalininkas. Pirmiausia reikia tartis su valdžia ir įsitikinti, ar ji klauso ir girdi, ką sako žemdirbiai. Dabar nežinau, kaip vyksta dialogas, ar išnaudotos visos galimybės susitarti.

Ekonominės prielaidos protestams yra, nes situacija žemės ūkyje prasta: produkcijos supirkimo kainos sumažėjusios, mažų išmokų klausimas neišspręstas, dar norima dyzelino akcizą didinti ir kt. Situacija tikrai nėra gera, kad taip paprastai ir lengvai žemdirbiai priimtų ekonominės naštos padidinimą.

Manau, kad šiandien suorganizuoti protesto akcijas būtų sudėtingiau nei prieš 15 metų. Tada žemdirbiai pademonstravo vienybę ne tik protestuojant, bet ir ginantis teismuose. Tas procesas gana brangiai kainavo, žemdirbiai suaukojo nemažai lėšų gynybai. Aišku, jie atsimena tas protesto akcijas ir teismus. Manau, kad dabar iki teismų nebūtų prieita. Tuomet mūsų valdžia ir visuomenė nebuvo pasiruošusi tokiam pilietiniam protestui.

Dabar ūkininkų sumažėjo, be to, jie susiskaldę. Bet protestai įmanomi, manau, kad baimės dėl praeities įvykių ūkininkai neturi.

Dirba organizacinis komitetas

 Arūnas Svitojus

Dr. Arūnas Svitojus, ŽŪR pirmininkas

ŽŪR taryba priėmė sprendimą, kad reikia rengti protesto akcijas ir Briuselyje per Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimą gruodžio mėnesį, ir Lietuvoje. Įkurtas organizacinis komitetas, kuris aptars, kokie bus protestų tikslai ir kt. Pirmiausia keliamas klausimas dėl bendro požiūrio į žemdirbį, be to, nevykdoma bendroji žemės ūkio politika, dėl žemės ūkio ministrų kaitos nėra tęstinumo ir pan.

Rengiamas kreipimasis į prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę. Kreipsis ne tik žemdirbių organizacijos, mes solidarizuojamės ir vienijamės su mokytojams, smulkiajam ir vidutiniam verslui atstovaujančiomis organizacijomis. Vyriausybės programoje yra pažadėta, kad mokesčiai nebus judinami, o elgiamasi kitaip.

Aišku, pirmiausia reikia diskutuoti, tokiu būdu ieškoti sprendimų. Jeigu nebus susikalbėjimo, įsiklausymo, vyks įspėjamosios protesto akcijos, o vėliau – ir streikai. Bet iš pradžių diplomatiškai sieksime savo tikslų.