Rubrika

Žemdirbiams neramu: ar apledėjęs sniegas neišlaužys ir neuždusins augalų?

Ūkininkai, daržininkai bei sodininkai su nerimu stebi šiemetę žiemą. Itin daug klausimų kelia sausio viduryje spustelėjęs šaltis, kuris galėjo pakenkti vaismedžiams, bei sausio pabaigoje ant drėgnos ir neįšalusios žemės iškritęs gausus sniegas, galintis iššutinti žiemkenčių pasėlius, o gal net daugiametes daržoves.

Smidrai užsigrūdinę

Ūkininkai Reda ir Dominykas Barisai Prienų rajone yra įkūrę specializuotą smidrų auginimo ūkį. Sutuoktiniai po pūgų pasižvalgė smidrų lauke.

„Manau, kad viskas su jais gerai. Nieko blogo gamtoje kol kas nematau, kas jiems nepatiktų ar kad jiems kas nors jau būtų pakenkę. Pas mus, Pakuonio seniūnijoje, sniego laukuose sočiai. Smidrai ankstyvą žiemą buvo nupjauti, likę labai nedideli, neturintys žalumos, tai iš po sniego jų net nesimato“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo R.Barisienė.

Ūkininkės teigimu, smidrai yra daugiamečiai augalai, todėl jie nėra lepūs temperatūros kaitai. Net jeigu vieną dieną temperatūra teigiama, kitą dieną – 15 laipsnių šalčio, nėra baimės, kad jiems dėl temperatūros šuolių gali kas nors nutikti. Tiesa, kaip jie pakels gausų sniego patalą, kuris nugulė ant neįšalusios žemės, neaišku, bet augintojai viliasi, kad augalai išgyvens. Mat daugiamečiai smidrai prisitaikę prie visko. „Jei smidrai augtų lomose, tai nežinia, kaip su jais būtų – gal ir nukentėtų, bet mes stengiamės lomose jų nesodinti“, – sakė smidrų augintoja iš Prienų rajono.

Šiemet Barisų ūkyje žaliųjų smidrų žiemoja ne vienas hektaras. Plotai nemaži, nes sutuoktiniai yra pasirinkę vieną kryptį – specializuojasi smidrų auginime. „Manau, kad ši žiema smidrams turėtų tikti. Nieko blogo kol kas nematau“, –pozityviai žiemos išbandymus priima Reda, o kaip bus, paaiškės po maždaug trijų mėnesių, nes šparagų sezonas prasideda balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje.

Javai po sniego patalais

Ūkininko Virginijaus Mykolaičio ūkyje Varakiškių kaime (Pilviškių sen., Vilkaviškio r.) šiemet žiemoja tikrai daug –per 700 ha – javų, ir visi atsidūrę po sniegu. Anot ūkio šeimininko, Varakiškiuose sniego „užmesta“tikrai daug – gali būti apie 30 cm storio danga. Jam neramu, kad augalai po sniegu, o žemė neįšalusi. „Sunku pasakyti, kiek laiko užsitęs tokia snieginga žiema. Kas ten žino, kokie tolimesni žiemos planai. Gal viskas bus gerai, gal nebus liūčių, gal dar „užmes“ sniego, dabar čia nieks negali žinoti, ko laukti iš gamtos“, – svarstė V.Mykolaitis.

Jis vardijo, kad jo ūkio laukuose žiemoja 350 ha rapsų bei 350 ha žieminių javų. Iš rudens visi labai gražiai ir tvarkingai sužėlė, viskas buvo gerai. „O kaip dabar peržiemos, matysime kovo mėnesį, anksčiau, kažin, ar galėsime įvertinti“, – sakė javų augintojas.

Ūkininkas širdyje jaučia, kad pasėliams visko nemažai šiemet duodanti žiema gali būti palanki. Jis atkreipė dėmesį tik į vieną rūpestį. „Svarbiausia, kad šitas sniegas labai neišlaužytų, neįsimestų dusulys ir jis jų neuždusintų, nes tokiu atveju javai prapultų“, – galimą pavojų grūdinių kultūrų pasėliams įžvelgia V.Mykolaitis.

Sodams teko šalčio porcija

Vilkaviškio rajono žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Olrevita“ vadovas Vitas Kušlys „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad Gudkaimyje esančiuose kooperatyvo soduose sniego, palyginus su aplinkiniais rajonais, tikrai nedaug.Pasak jo, 45 ha plotuose įveisti obelų sodai laikosi neblogai. „Dar nulūžinėjusių obelų šakų namo sprogdinti nesinešėme. Šiaip yra buvę, kad puokštę nešame namo ir merkiame“, – sakė vadovas.

Jis pasidžiaugė, kad Vilkaviškio rajone sausio 25–27 dienomis iškritusio sniego storis tesiekė 10–15 cm. V.Kušlio pastebėjimu, net žemės grumstai juoduoja, kyšo iš sniego ir yra aiškiai matomi laukuose.Todėl Gudkaimio soduose sniegas žalos nepadarė.

Jam pačiam snygio dieną teko važiuoti nuo Vievio iki Maišiagalos –daug sniego, pakelėje nuvirtusių ir net pavojingai virš galvos pakibusių medžių. Todėl tą dieną parvažiavęs namo skubėjo apžiūrėti sodų ir jam labai palengvėjo, kai įsitikino, kad sniego mažai ir obelys visiškai ramiai atrodė.

Tačiau sodininkus iš Vilkaviškio rajono kur kas labiau neramina sausį Kybartų meteorologijos stotyje fiksuoti 27 laipsniai šalčio, o nuo Gudkaimio iki Kybartų – vos 8 kilometrai.V.Kušlio nuomone, nieko ypatingo nebūtų ir 27 laipsniai šalčio gal net nepakenktų, jeigu prieš tokį atšalimą ilgą laiką nebūtų vyravusi pliusinė temperatūra. Todėl sodininkai mano, kad obelims staigi temperatūrų permaina galėjo būti kaip savotiškas smūgis. Nes oras atvėso ne iš lėto, o gana staigiai. Tas labiausiai ir galėjo pakenkti. „Nors 27 laipsniai nėra kritinė riba, kada po šiltos bangos ateina toks staigus atšalimas, tai pažeidimų sodo medžiams neišvengsi“, – teigė ŽŪK „Olrevita“ vadovas.

Anot jo, pirmiausia nuo tokio staigaus šalčio kenčia žiediniai pumpurai, dar gali būti pažeistos šalčiui jautresnių veislių obelys. Tačiau kol kas Gudkaimio soduose to ant medelių nematyti, nes reikia stipraus atšilimo, kad išryškėtų pažeidimai. V.Kušlys minėjo, kad šalčio pakąsti pumpurai taip žaibiškai nesuruduoja.

„Pamatysime tada, kai teigiama temperatūra pabus kurį laiką. Kažkiek nurudusių tikrai bus, bet kol kas vertinimų nedarome, viliamės geriausio. Kad praeitų visai be pasekmių, tai jau nelabai tikėtina, tik dar neaišku, kiek jos bus skausmingos.Bet mes turime ir ne tokių jautrių veislių, kurioms pakenks mažiau. Kol kas nestresuojame, nes nuo to niekas nepasikeis“, –apie žiemos poveikį sodams pasakojo Gudkaimyje įsikūrę sodininkai.

Šakiečiai nedaugžodžiauja

Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Irena Žemaitienė, paprašyta pakomentuoti, kokia situacija Zanavykijoje, neneigė, kad Šakių rajone sniego tiek daug, jog ūkininkai net nebrenda pasižiūrėti į savo pasėlių laukus – prisnigę nuo 30 iki 40 cm.

Jos teigimu, kas po sniegu, neaišku. Yra tikimybė, kad kažkiek žiemkenčių iki pavasario iššals, o gal pasėlių laukuose susidarys balos, ar dar kas nors nutiks.

„Dabar tiesiog neįmanoma nuspėti, nuomonės skirtingos.Žinome, kad yra geriau,kai žemė pašąla ir tada ant jos užsninga, o jeigu pasninga ant neužšalusios, prasideda šutimas. Nežinau, ar jau verta apie tai kalbėti, nes kol kas galime tik spėlioti, kaip augalas gyvena po sniegu“, –tikino I.Žemaitienė.

Pavojus – daug sniego ir ilgai be šalčio

Tadas Prajara, agronomas-augalininkystės konsultantas

Ši žiema visus Lietuvos gyventojus nustebino gausiu sniegu, tačiau labiausiai sunerimti privertė mūsų maitintojus – ūkininkus. Kiekvieną dieną sulaukiu skambučių dėl pavasarinių darbų, tačiau vienas pagrindinių klausimų – kaip mūsų žiemkenčiai, ar jie išgyvens? Ar toks didžiulis sniego kiekis ant pasėlių pridarys daug rūpesčių?

Problema tikrai yra. Iš rudens pasėliai daugelyje laukų buvo labai gražūs, stiprūs, puikiai išsikrūmiję. Šiuo metu mūsų dirvožemiuose nėra įšalo, dirvožemis saugo sukauptą šilumą ir per storą sniego sluoksnį jos neišleidžia. Tai verčia sunerimti, nes augaluose vyksta fiziologiniai procesai. Tikėtina, kad gyvybinių procesų palaikymui žiemkenčiai po sniegu naudoja maisto medžiagas ir tai reiškia, kad intensyviau kvėpuoja ir tai juos alina. Gali vykti augalų šutimo procesas. Kol kas baimintis nereikėtų, tačiau jeigu tai užsitęs ir turėsime daug sniego be šalčio, pavasaris žemdirbiams bus sunkus.