LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Baigiasi dar vieni žemdirbiams nelengvi metai. Gamta šiemet pagalių į ratus labai nekaišiojo, tačiau to nepasakysi apie valdžią ir politikus, nuo kurių sprendimų daug priklauso ūkininkavimo sėkmė. Baigiantis 2020-iesiems, žemdirbių organizacijų vadovų klausėme apie šiuos metus: kokie buvo priimti geri sprendimai ir kokios padarytos klaidos agropolitikoje, kokie „palaiminti“ ūkininkavimą apsunkinę nutarimai ir ko palinkėtų naujai valdžiai Naujųjų išvakarėse.
Blogiausia – ministrų kaita
Didžiausia negerovė – stabilumo ir strategijos nebuvimas. Agropolitikoje itin blogai, kai dažnai keičiasi žemės ūkio ministrai ir kiekvienas ateina be vizijos, be strategijos.
Valdžia kalbėjo, jog padės smulkiam ir vidutiniam ūkiui, vis dėlto daugiau pinigų skyrė stambiam verslui. Valdžia buvo pakeista, nes neatlaikė tos politikos, melavo ūkininkui, kad bus remiamas šeimos ūkis, tačiau jam pagalba nebuvo teikiama, nors labai reikėjo.
Blogai, kad nebuvo sprendžiama žaliavinės produkcijos išvežimo problema. Lietuva eksportuoja žaliavą, užuot iš jos gaminusi produkciją, taip sukurdama didesnę pridėtinę vertę. Dabar išvežame grūdus, o iš Lenkijos atsivežame miltus, už kuriuos mokame kelis kartus daugiau. Pridėję savo rankas ir iš žaliavų gamindami vietoje galime turėti dešimt kartų didesnę pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, kilogramas vilnos kainuoja 1 eurą, o išjo galima nuvelti tris poras šlepečių, kurios kainuos 150 eurų. Tai sukuria 150 kartų didesnę pridėtinę vertę. Reikia remti žaliavos išskaidymą ir technologijas, gaminančias kokybiškesnius, žymiai didesnės pridėtinės vertės produktus.
Lietuviai su išgyvenimo genu
Dėl klimato kaitos ir žaliojo kurso atsirado naujų iššūkių. Vieni tame mato pavojų, o kiti kaip tik įžvelgia geresnius dalykus, tačiau iš esmės šie metai žemdirbiams buvo geresni, nes nevargino nei sausros, nei liūtys, išskyrus politiką. Klimatas leido užauginti gerus derlius.
Kilus pandemijai žmonės sėdėjo namuose ir užsisakinėjo daug įvairių produktų.Lietuvos rankdarbiai pasiekė rekordines gamybos apimtis. Pynėjai, medžio, vilnos gaminių meistrai tiek užsakymų, kiek jų buvo šiais metais,niekad neturėjo. Kaime įsikūrusios šeimos pamatė, kad galima gyventi, kaime pradėjo atsirasti daugiau vaikų. Tai nuteikia pozityviai, nes iš užsienio grįžo nemažai jaunų, šiek tiek atkutusių šeimų, kurios pradėjo ieškoti sodybų su žeme. Naujai valdžiai tai iššūkis – kaip jaunoms šeimoms duoti žemės ir kaip pristabdyti viską užgožusį pramoninį verslą, kad galėtų kurtis daugiau jaunų šeimų.
Lietuvos kaimo žmonės turi gerus genus, jie yra išgyvenimo genijai. Kokie metai bebūtų, kaimo žmogus išgyvena,prisitaiko prie visų sunkumų. Šeimos ūkiai Išgyveno, nors daug kas tikėjosi, kad jų neliks, nes pramoninis ūkis sudarė tokius gniaužtus, jog kaimas turėjo žlugti. Kaimas nežlugo, pramoniniai dar neužspaudė. Vėl ateina nauja viltis, kad šeimos,vidutinis ir jaunas ūkis kitais metais turės daugiau galimybių. Europos Sąjunga (ES)pamatė, kad užtenka remti multididžiuosius ūkius. Iš ES sklinda geros intencijos, skatinančios atsigręžti į kaimą, į jo gyvybingumą, o kaimo gyvybingumas yra šeimos ūkis, vidutinio ūkio stiprinimas. Tai trumpa grandinė, sėkmingai veiksianti ūkiams susikooperavus. ES politika nuo lauko iki stalo suteikiadaugiau galimybių parduoti produktus vartotojui tiesiai iš ūkio.
Tegu valdžia išgirsta kaimą
Žemdirbiai, kaimo gyventojai yra pilietiškai mąstantys, atsidavę ir atsakingi žmonės. Norime palinkėti valdžiai nuosaikaus stabilumo ir bendradarbiavimo su visais žmonėmis, kad girdėtų kaimą, nes jis apjungia žemės ūkį, kitus verslus, paslaugas. Valdžia nori viską kontroliuoti, tačiau linkime jai įsiklausyti į vietos bendruomenes, atsisakyti jai netipiškų funkcijų, kurias turėtų vykdyti pati žemdirbių ir kaimo gyventojų savivalda. Tikiuosi, kad ateinančiais metais sugebėsime peršokti demokratijos kartelę ir savivalda pati galės spręsti, ką ir kaip geriau daryti.
Nelogiški sprendimai
Negatyvus dalykas ir didelė klaida – požeminio vandens naudojimo žemės ūkyje apmokestinimas ir neadekvačiai didelių baudų taikymas. Tai absurdiškas Aplinkos ministerijos požiūris, žemdirbių ignoravimas ir pats didžiausias iki šiol įvykęs Vyriausybės pavedimų nevykdymo faktas, galiausiai valdžios deklaruojamo principo „prieš bausdamas įspėju“ ignoravimas.
Neigiamo požiūrio į žemės ūkį tolimesnis skleidimas – esą ūkininkai yra išlaikytiniai, jie teršia, nemoka mokesčių ir pan. Tai atskirų, turinčių savų interesų, negarbingų viešų asmenų nuomonė. Ji neatitinka tikrovės, bet yra eskaluojama, platinama. Paneigimo ir oficialių atstovų pasisakymų nėra, nors žemės ūkis kartu su maisto perdirbamąja pramone sukuria apie 30 proc.BVP.
Noras įgyvendinant klimato kaitos priemones iš žemdirbių atimti turimas kuro lengvatas, galimybę gauti didelius derlius mažinant trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą. Neįvertinant to, kad tarp ES narių Lietuva yra viena iš mažiausiai taršių ir mažiausias išmokas gaunančių šalių.
Metų pabaigoje pasirašyti nelogiški ir technologiškai žemdirbiams nepriimtini mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai.
Būta gerų darbų
Žemės ūkio ministerijos iškėlimo į Kauną sustabdymas. Iškėlimas buvo ne tik žemdirbių įžeidimas parodant, kad jie neverti turėti savo atstovybės sostinėje, bet ir valdymo sprendimų priėmimo, kvalifikuotų žmonių praradimas prisidengiant „regionine plėtra“, lyg Kauno miestas būtų atsilikęs ir nuskurdęs kaimas.
Susitarimas su prezidentu dėl tiesioginių išmokų lubų nuo 100 tūkst. eurų, atskaičius darbo užmokestį ir su tuo susijusius mokesčius. Tai įvertinimas, kad išlaikant ir kuriant darbo vietas galima artėti prie geresnio gyvenimo kaimo vietovėse, paskata legaliai mokėti atlyginimus ir mokesčius valstybei.
Pirmosios COVID-19 bangos Lietuvoje suvaldymas. Tai menkų, tačiau prekiniams ūkiams svarbių finansinių išteklių suteikimas, finansinės inžinerijos priemonių parengimas ir jų „paleidimas“ per Žemės ūkio paskolų garantijų fondą.
Šiuo mums visiems sunkiu laikotarpiu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo vardu linkiu neprarasti tikėjimo ir pasitikėjimo, vilties ir gerumo. Nepabijokime ištiesti pagalbos rankos, džiaukimės tuo, ką turime šią akimirką.Laimingų Naujųjų metų!
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas
Daug kas liūdina
Provincijoje didėja atskirtis tarp kaimo gyventojų. Dalyvaujantys projektuose yra aktyvesni, prakutę, gali sau leisti galbūt daugiau negu vidutinis kaimo gyventojas. Jis tuo tarpu patiria skurdą, visišką atstumtį nuo visų tų, kurie turėtų padėti jam išsilaikyti kaip asmeniui, ūkininkui, Lietuvos piliečiui. Šiandien dar likę kaimelių, kuriuose nėra kanalizacijos, interneto. Darosi liūdna, nes daugėja žmonių, negaunančių reikiamos pagalbos. Atskirtis tokia, jog mažėja susidomėjimas ūkininkavimu, mažėja ūkininkų, tuo pačiu ir jaunųjų. Kas gi mūsų laukia po 20–30 metų, jei padėtis nesikeis? Dėl ūkių nykimo sumažėja konkurencija. Gal kai kam gerai, tačiau būkime visuomeniški, žvelkime į situaciją valstybiškai: nebėra gyventojų – nebėra kaimų, mokyklų, darželių, o į infrastruktūrą investuojama daug pinigų, todėl turime į tai žiūrėti atsakingai. Jeigu ūkis išnyksta, reikia sukurti darbo vietų, kad kaimo gyventojai galėtų dirbti, užsidirbti ir oriai gyventi. Šiandien to nėra ir tai labai liūdina.
Esame vieningoje Europoje, smarkiai europėjame, tad kyla technikos, trąšų ir kitų ūkininkams reikalingų dalykų kainos, bet žemės ūkio produkcijos kaina, pajamos iš produkcijos taip sparčiai nedidėja, todėl sąnaudos ūkininkams daugeliu atvejų pasidaro didesnės už pajamas – ūkininkai nebesuduria galo su galu ir galiausiai atsisako ūkininkavimo. Todėl reikėtų peržiūrėti mokestines politikas ir sistemas,taikomas šalyse, kuriose žemės ūkis aktyviau vykdo veiklą ir nėra tokių problemų dėl ūkių nykimo.
Valdančiųjų programos, skelbiančios, kad bus naikinamos lengvatinio žemdirbių dyzelino normos,ir kiti nepalankūs siūlymai nesuteikia optimizmo net jauniesiems ūkininkams. Politika, kuri varžys, ribos, draus ar dar kažkaip neleis dirbti?Iš karto atsiranda atmetimo reakcija ir pagalvojama, ar tikrai verta pradėti ūkininkauti nuo nulio, ar ateiti į kaimą, nes kelių metų laikotarpiu ūkininkus planuojama dar labiau apmokestinti. Tikriausiai neliks net lengvatinio kuro akcizo, o sąnaudos, kurios ir taip labai didelės, dar didės, bet europietiškų pajamų taip ir nepasieksime. Kaip bebūtų gaila, esame Europos uodegoje pagal pieno ir mėsos supirkimo kainas, pagal didžiosios dalies produkcijos ūkininkų gaunamas kainas. Lyg ir esame bendroje Europos rinkoje, bet neteisingos tiesioginės išmokos, kurios yra žymiai mažesnės nei ES šalių senbuvių žemdirbiams, Lietuvos ūkininkus pastato į sudėtingesnes konkurencines sąlygas.
Gerą lėmę sprendimai
Galime pasidžiaugti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) veikla. Tenka girdėti teigiamų atsiliepimų apie tai, kad NMA mažiau trukdo ūkininkus patikrų metu, o administravimas vyksta daug greičiau negu ankstesniais metais. Šiemet ūkininkams NMA pritaikė du kartus mažiau sankcijų nei prieš penkerius metus. Taip buvo grąžinta mažiau pinigų atgal į Briuselį. Žemdirbių visuomenė siekia, kad Lietuvos ūkininkams skirtų lėšų visai nereikėtų grąžinti, nes tai yra tiesioginės pajamos, kurias administruoja NMA.
Piliečiai išreiškė savo valią ir išsirinko naują valdžią. Žemdirbių visuomenė tikisi,jog ši valdžia bus arčiau žmogaus ir pateisins jų lūkesčius.
Sulaukėme gerų žinių iš Briuselio – jauniesiems ūkininkams tikriausiai pavyks gauti 4 proc. tiesioginių išmokų voko. Tai leidžia tikėtis, kad jauniesiems ūkininkams bus skirtas didesnis finansavimas,dėl to galbūt atsiras didesnis susidomėjimas ūkininkavimu. Neremiamas ūkininkavimas yra nuostolingas, daugeliu atvejų neapsimoka. Paramos niekas neduotų,jeigu šis verslas visą laiką būtų pelningas. Paramos visada reikia,ypač kuriant ūkius nuo nulio.
Ilgą laiką jaunieji ūkininkai gaudavo 2 proc. tiesioginių išmokų voko, tad iš Briuselio atėjusi žinia, kad bus ne mažiau 4 proc., bet galima kelti iki 8 proc., jaunuosius ūkininkus tikrai pradžiugino. Lygiai taip pat jiems palankesnis bus naujasis ilgalaikis žemės ūkio biudžetas.Gal taip askatins pradedančius kurtis ir jau įsikūrusius jaunuosius(iki 40 metų amžiaus imtinai) ūkininkus.
Tartis reikia ne formaliai
Norisi didesnio valdžios bendravimo ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, kad ji išgirstų žemdirbius, su jais tartųsi. Kartais tariamasi, bet tai daroma daugiau formaliai ir tik tam, kad būtų išlaikyti procesiniai reikalavimai.
Linkime, kad valdžia įgyvendintų rinkėjų lūkesčius ir girdėtų bendruomenę, žmones, norinčius padėti, patarti. Žinoma, reikia būti budriems ir atskirti suasmenintus interesus, kai prasideda „paklodės tampymas“. Žemdirbiškoji bendruomenė turi visuomeniškai žiūrinčių specialistų, norinčių, kad Lietuva klestėtų, o kaimas atsigautų. Tai reikia išgirsti, tartis su specialistais, profesionalais.
Valdžia pelnys pagarbą, jeigu tarnaus žmonėms. Žemdirbiai, kaimo gyventojai turi žinoti bent jau artimiausiems ketveriems metams, kokį Lietuvos kaimą įsivaizduoja dabartinė valdžia, kokią viziją jam turi, kad ūkininkaujantieji kaimo gyventojai galėtų priimti tam tikrus sprendimus. Stabilumo ir ilgalaikės strategijos neturėjimas pastaraisiais metais šiek tiek blaškė žemdirbišką visuomenę. Naujai valdžiai linkime sistemingo darbo. Norime, kad valdžia įsiklausytų į žemdirbių balsą,nepasiduotų lobistams, stambiems įvairių sričių atstovams, kurie daugeliu atvejų siekia asmeninės naudos.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius
Nemažina PVM maistui
Metų pradžioje priimtas Aplinkos apsaugos įstatymas, vadinamasis Klaipėdos paketas, yra sprendimas varžyti verslą, paveiksiantį ir kiaulininkystės sektorių. Valdžia, matyt, nusprendė, jog naujų kiaulininkystės ūkių visai nebereikia.
Visus metus krito kiaulių supirkimo kainos. Jos pasiekė rekordines žemumas. Tai itin skaudi situacija kiaulininkystės sektoriui.
Daug metų prašome sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto produktams, tačiau valdžios pritarimo nesulaukiame. Daugelis ES šalių taiko sumažintą PVM tarifą maisto produktams. Tik Lietuva ir dar kelios šalys taiko 21 proc. PVM. Kaimyninėje Lenkijoje ir kitose šalyse PVM maistui siekia tik 5 ar 7 proc. Nors valdžiai aiškiname, kad dėl didelio PVM tarifo sunku konkuruoti ir nyksta smulkūs ūkiai, ji atšauna, kad sumažinusi PVM maistui nesurinks biudžeto, o maisto kainų sumažintas mokestis neva nepaveiks. Bet juk niekas nė nebandė to aiškintis. Gal tegul pamėgina sumažinti PVM bent vienam produktui ir pasižiūri, pavyks ar ne, tačiau ji pasiremia teorinėmis projekcijomis ir nieko nedaro. Taip išeina, kad kitos šalys, taikančios sumažintą PVM maistui, elgiasi neapgalvotai? Mūsų valdžia vis ragina lygiuotis į ES, bet kažkodėl tokiuose dalykuose kaip sumažintas PVM maistui to daryti nenori.
Gelbėjo kiaulių ūkius
Keletą metų brendo ir šiemet pagaliau skirta reali, tvari parama biologinės saugos sustiprinimui.Dėl to buvo daug diskusijų, pasvyravimų, kol viską išsiaiškinome (tuo metu pasikeitė ministrai, pradėjo dirbti A.Palionis), bet viskas baigėsi palankiai.
Kai prasidėjo COVID-19 pandemija ir krito kiaulių supirkimo kainos, trūko apyvartinių lėšų, kiaulių augintojams kilo išgyvenimo klausimai. Taip pat buvo skirta parama, kurios dydis priklausė nuo kiaulių ūkio dydžio. Dideliems ūkiams ši parama gal nebuvo tokia svari, tačiau smulkiems ūkiams ji labai svarbi, nes prisidėjo prie ūkių išgyvenimo.
Nagrinėjome biologinio saugumo taisykles, kurios išeis kitais metais. Dėl jų daug diskutuota, kol galiausiai prieitas konsensusas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
Linkime apsilankyti ūkiuose
Valdžiai palinkėtume neperkaisti galvų ir prieš priimant sprendimus juos ramiai apsvarstyti. Patariame padiskutuoti su socialiniais partneriais, asociacijomis, o ne šokti įgyvendinti kvazi idėjų, tokių kaip paslaugos patvirtinimai („vaučeriai“), ministerijos kilnojimai ir pan.
Linkime tobulinti savo gebėjimus, ugdytis darbuotojus, o ne juos išblaškyti, stiprinti Agrarinės ekonomikos ir Gyvulininkystės institutus,taikomąją mokslo grandį. Valdžios atstovams linkėčiau domėtis žemės ūkiu (konkrečiai – kiaulininkystės sektoriumi) ne tik teoriškai, bet ir praktiškai –nuvažiuoti į ūkius ir gyvai pamatyti, kokia situacija kiaulininkystės sektoriuje, nes kiaulininkystės ūkių nedaug beliko. Pagaliau nusistatyti tikslą, ko siekiama. Dabar, pavyzdžiui, iškilusi dilema: kas svarbiau – išsaugoti gamtą ar užsiauginti savos kilmės kiaulienos? Kuris tikslas aukštesnis? Mano nuomone, pirmiausia reikėtų apsirūpinti savo kilmės produktais, o paskui tą daryti nežalojant gamtos, bet ne atvirkščiai.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė
Numarino Pieno įstatymą
Nesugebėjimas susitvarkyti su Pieno įstatymu. Visus metus vyko diskusijos dėl nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo. Buvo sukurta darbo grupė, prieitas kompromisas dėl skirstymo į pieno gamintojų grupes, kurios diskriminuoja smulkius ir vidutinius ūkius, panaikinimo. Deja, šiandien įstatymo projektas guli Seimo Kaimo reikalų komitete ir niekas neįstengia jo pateikti Seimui balsuoti ir paleisti į gyvenimą.
Gruodžio 8 d. žemės ūkio ministras A.Palionis ir aplinkos ministras K.Mažeika pasirašė įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo,kuris įsigaliosnuo2021m. kovo mėnesio,o jame esanti pastraipa įsigalioja nuo 2021m. lapkričio mėnesio, kai ūkininkai negalės laikyti mėšlo laukuose. Mūsų manymu, tai visiškas absurdas, nes toks draudimas yra neracionalus. Mėšlo kokybė priklauso ne tik nuo gyvulių rūšies, pašaro, kraiko, bet ir nuo mėšlo perpuvimo laipsnio. Draudimas nenaudingas ir ekonomiškai, nes nespėjus leidžiamu laikotarpiu paskleisti mėšlo, žemės ūkio subjektai bus priversti tokį mėšlą išvežti iš lauko ir kaupti kitoje vietoje. Esame tikri, kad šio punkto reikalavimai palies išskirtinai smulkius ir vidutinius ūkius, kurie ir taip yra ekonomiškai pažeidžiamiausi.
Nesprendžiamos problemos dėl traumas patyrusių galvijų. Blogai, kad nebuvo įgyvendinta gera idėja steigti mobilias skerdyklas. Ūkininkas paliktas su draudimu, kad traumą patyręs galvijas negali būti parduotas. Draudimą įteisino,bet problemos sprendimo nėra.
Gerą lėmę sprendimai
Išmokų diferencijavimas už pienines karves, tręšimo srutomis ir mėšlu laiko prailginimas, nuostolių dėl kritusių žaliavos supirkimo kainų kompensavimas, bandymas supaprastinti statybas su tipinių fermų projektais. Visi šie sprendimai ar bandymai spręsti – gera pradžia, nors pabaiga neaiški.
Norime atkreipti dėmesį, kad tik paskutiniais metais buvome bent iš dalies girdimi. Su mumis bendraujama,nes prieš tai buvę ministrai visiškai nekomunikavo.Idėjos ir intencijos buvo geros, bet jų įgyvendinimui pritrūko laiko arba valios – tai rodo įsakymas dėl mėšlo.
Naujai valdžiai palinkėtume stipraus stuburo priimant sprendimus ir daug kalbėtis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas
Nevykę sprendimai
Buvo parengtas ir pateiktas ES Lietuvos žemės ūkiui nepalankus Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas. Jį daug kartų kritikavome diskusijose Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose. Buvo žadama jį taisyti, bet per metus niekas nieko nepadarė. Kaimynų – estų, latvių, lenkų – parengti atitinkami planai numato žemės ūkio augimą, intensyvinimą, produkcijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo didėjimą. Planas numato, kad mūsų gamyba trauksis, gyvulių mažės ir ŠESD emisija turės būti sumažinta labai smarkiai – 9 proc. Vertinant tai, kad Lietuvos žemės ūkis yra vienas žaliausių, dar labiau jį spausti yra pražūtinga.
Kaip nesėkmingas vertiname derybas dėl naujojo laikotarpio, nes nepavyko pasiekti didesnės išmokų konvergencijos. Ir toliau liekame lyg antrarūšiai ES žemdirbiai, kurių rėmimas bus kur kas mažesnis negu kitų ES valstybių. Tai viena iš didesnių agropolitikos nesėkmių.
Labai neigiamai vertiname tai, kad per šiuos metus nepavyko uždrausti palmių aliejaus naudojimo biodegaluose. Pasitvirtino visi mūsų nuogąstavimai. Dabar „Orlen Lietuva“ jau viešai skelbia, kad vietoje rapsų aliejaus naudos importinę žaliavą, bet neatskleidžia, iš ko ji pagaminta. Įtariame, jog dalinai iš palmių aliejaus.
Suteikė pagalbą žemdirbiams
Buvo palankūs orai,pavyko gauti gerą derlių. Nenuvylė nei derlius, nei grūdų kainos. Džiaugiamės, kad jos nesumažėjo, o į metų pabaigą net padidėjo.
Valdžia žemdirbiams padėjo teikdama lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms. Ši pagalba buvo labai žymi ir savalaikė. Džiaugiamės, kad Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondas labai operatyviai pritaikė šią priemonę ir visi žemdirbiai galėjo ir dar gali ja pasinaudoti.
Naujaisiais metais žemdirbiai tikisi palankių orų, o iš naujos valdžios – platesnio dialogo tarp žemdirbių ir valdžios institucijų. Valdžioje esanti koalicija žadėjo, kad diskutuos, atsižvelgs į mūsų nuomonę, tad to ir laukiame. Taip pat labai tikimės, kad bus pradėti įgyvendinti projektai, kurie padidintų Lietuvos žemės ūkio gamybos pridėtinę vertę. Apie tai šnekama jau daug metų, bet niekaip neišsijudinama. Tikimės, kad 2021-iejitaps proveržio metais ir pasinaudojant naujais ES suteiktais finansiniais instrumentais bus pradėti įgyvendinti dideli projektai, kurie padidins pridedamąją vertę.
