Veidaknygės nuotr.

Didžiojoje Lietuvos dalyje sausa, o trečdalyje, pagal stebėjimus, – sausra. Tačiau pagal dabar taikomą metodiką stichinės sausros skelbti negalima. Tad dėl sausros padarinių negalima skelbti ir ekstremaliosios padėties. Seimo Kaimo reikalų komitete pasigesta aiškesnių stichinės sausros skelbimo kriterijų, svarstyta, kaip keisti stichinės sausros nustatymo metodiką.

Pasak meteorologų, kritulių Lietuvoje trūksta nuo kovo pabaigos, balandis buvo pats sausiausias nuo 1961-ųjų.  Kupiškio rajono ūkininkas sako, kad žiemkenčiai, kiti javai beveik neauga, nėra žolės ganyklose.

„Drėgmė nepasiekia šaknų. Javai netolygiai sudygo, kas visai nesudygo, tas nesudygs arba nevienodai sudygs. Pernai turėjome sausrą, šiemet ji dar didesnė“, – sako Kupiškio rajono ūkininkas Vygandas Giedrys.

Labiausiai nuo sausros kenčia pietinių rajonų ūkininkai.

„Žolės aukštis –  centimetras, karvių nėra kur ganyti. Dvejus metus neturime pašarų ir tai veda ūkininkus prie bankroto. Mūsų buvo prašymas fiksuoti padėtį, kad nebūtų taikomos sankcijos“, – teigia Nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis pritaria, kad situacija – bloga.

„Situacija labai bloga ir dėl to, kad žemdirbių įsipareigojimai persikėlė į šiuos metus ir mūsų prašymas vyriausybei, ieškoti būdų, kaip padėti žemdirbiams“, – teigia jis.

Trečdalyje šalies pagal stebėjimus jau sausra, kuri plečiasi. Dėl sausros paskelbus ekstremaliąją situacija, ūkininkai galėtų prašyti kompensacijų, nebūtų taikomos sankcijos už įsipareigojimų neįvykdymą. Tai būtų ir argumentas derantis su supirkėjais ir perdirbėjais, neišauginus numatyto derliaus.

Tačiau pagal taikomą metodiką  stichinės  sausros skelbti negalima.

„Šiuo metu sausra skaičiuojama pagal hidroterminį koeficientą. Ir kol kas ji nėra skelbiama, nes nesusidarė tam tikras laikotarpis augalų vegetacijos metu. Šis indeksas taikomas augalų vegetacijos metu. Ir tokia situacija  dar nėra susidariusi. Indeksas tokiai ankstyvai sausrai nėra taikomas“, – pasakoja Hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas.

Seimo Kaimo reikalų komitete atkreiptas dėmesys, kad dabar per mažai meteorologinių stotelių, aptarta, kaip keisti stichinės sausros nustatymo metodiką.

„Ne žemdirbiui reikėtų įrodinėti, o metodiką turėtų nustatyti. Per 2 savaites turime bent pamatus turėti, prie klausimo grįšime, matysime, ką pateiks ministerija. Pagal dabar esančią situaciją – negalima skelbti ekstremalios situacijos. Kodėl miškininkai vieną metodiką taiko, o kitą – žemės ūkyje“, – retoriškai klausia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Pasak klimatologo, Lietuvos žemės ūkis  anksčiau kentėdavo nuo lietaus  pertekliaus. Keičiantis klimatui, daugės sausrų ir kitų ekstremalių reiškinių.

 

Salomėja Pranaitienė, Skirmantas Pabedinskas