Seimo agrarininkai verčiasi per galvą ieškodami šaltinių, iš kurių būtų galima gauti daugiau lėšų apleistai melioracijos sistemai tvarkyti. Vienas jų – siūlomas įteisinti naujas mokestis tiems, kurie norės keisti be aukciono išnuomotos valstybinės žemės, užstatytos pastatais, paskirtį ir statyti naujus statinius ar išplėsti jau esamus. Savivaldybių merai perspėja, kad toks sprendimas bus tik žemės ūkio biudžeto skylių dangstymas regionų plėtros sąskaita.

Reikia lėšų – rask šaltinį

2018-ųjų biudžete sulūžusiems melioracijos įrenginiams prižiūrėti numatytos lėšos sumažėjo dar milijonu eurų – nuo šiems metams skirtų 10,4 mln. iki 9,37 mln. eurų. Tai tik menki trupiniai melioracijos sistemos kosmetiniam remontui. Kadangi valdantieji dosniai remia krašto apsaugą ir žada mažinti socialinę atskirtį, melioracijos poreikiai stumiami į pašalį.

Seimo agrarininkai karštligiškai ieško šaltinių, iš kurių būtų galima pasemti papildomų lėšų apverktinos būklės melioracijos įrenginiams tvarkyti. Vyriausybėje neoficialiai sutarta: jeigu prašoma papildomų lėšų, reikia rasti būdą, kaip papildomai jų surinkti į biudžetą. Kitaip tariant, veikia principas: reikia lėšų – sugalvokite naują mokestį.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas neslėpė, kad melioracijos poreikiams skirtą lėšų krepšelį numatyta papildyti įteisinus Žemės įstatymo pataisas ir įvedus naują mokestį. Pataisomis numatyta nustatyti vienkartinį valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą, kuris sudarytų 20 proc. išnuomoto žemės sklypo mokestinės vertės, kai nuomininkas keičia žemės naudojimo paskirtį ir imasi naujų statybų ar esamų statinių rekonstrukcijos, daugiau nei 5 proc. didinant jų užimamą plotą.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas

„Mūsų skaičiavimais, per trejus metus iš nekilnojamojo turto naudotojų galėtų būti surinkta apie 60 milijonų eurų. Premjeras pritaria, kad tos lėšos atitektų melioracijai. Tad kitais metais tam galima būtų tikėtis papildomai nuo 10 iki 15 milijonų eurų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė žemės ūkio ministras.

Prašo penkiskart daugiau

Keliolika papildomų milijonų eurų apleistai melioracijai – tik lašas jūroje. Seimo Kaimo reikalų komitetas ragina kitų metų valstybės biudžete melioracijai rasti 50 mln. eurų: 25 mln. eurų valstybei priklausančių melioracijos įrenginių priežiūrai ir dar tiek pat – melioracijos investiciniams projektams įgyvendinti.

„Kai prašome papildomo finansavimo, premjeras klausia, iš kur paimsime papildomų lėšų. Manome, kad kita papildoma melioracijos finansavimo galimybė – valstybinės žemė, kurios nemažai yra apleistos, pardavimas. Tegu ūkininkai tvarkosi. Taip pat galima parduoti miškus, savaime užaugusius žemės ūkio paskirties žemėje“, – dar vieną šaltinį melioracijai finansuoti nurodė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas

Parlamentaras yra užregistravęs įstatymo pataisą, pagal kurią galima būtų įsigyti iki 10 hektarų valstybinės dirbamos žemės ir savaime užaugusių miškų, įsiterpusių į ūkininkų valdas arba su jomis besiribojančių. Dabar išsipirkti galima tik iki 1 hektaro tokios žemės ir tokių miškų.

„Juokauti nebegalime, nes dėl sulūžusios melioracijos sistemos skęsta ne tik laukai, bet ir gyvenvietės, ardomi keliai. Pardavus dalį valstybinių žemių ir miškų ir dar iš verslo surinkus vienkartinį 20 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą, melioracijai galima būtų skirti iki 50 milijonų eurų“, – skaičiavo A.Stančikas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius sutiko, kad melioracijai žūtbūt reikia daugiau lėšų. Tačiau abejojo, ar iš numatytų šaltinių jų greitai pribyrės į biudžetą. „Kol kas tai tik kalbos, o kitų metų biudžeto projektas jau svarstomas. Jame melioracijai numatyta dar mažiau lėšų, nei buvo skirta šiemet. Dar didesnė problema, kad valstybė nori atsikratyti melioracijos įrenginių ir juos be jokio finansavimo perduoti ūkininkams. Tai būtų katastrofa“, – įsitikinęs jis.

Vienkartinė nauda

Nemažai ūkininkų sutinka, kad valstybinė dirbama žemė būtų parduota žemdirbiams ir gautomis lėšomis būtų tvarkomi melioracijos įrenginiai. Savivaldos atstovai kritikuoja kitą šaltinį melioracijai finansuoti – naują vienkartinį valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą.

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas įsitikinęs, kad siūlomas naujas mokestis neatitinka valdančiųjų pažadų gaivinti provinciją, nes, tokį mokestį įteisinus, atsirastų dar viena kliūtis investuoti į regionus. Anot jo, žemės ūkio biudžeto lopymas regionų plėtros sąskaita – ne geriausia išeitis.

„Jau dabar stinga investicijų. Jeigu investuotojui, kuris turi banko paskolą, reikės mokėti neplanuotą 20 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą, pagyvėjimo nelauk. Nežinau, iš kur atsirado tokios iniciatyvos“, – stebėjosi pašnekovas.

V.Mitrofanovui nepatinka, kai centrinė valdžia priekaištauja merams, kad regionai miršta ir nesistengia dėl investicijų, nesudaro lanksčių sąlygų. „Žodžiais skatiname regioninę plėtrą, o mokesčiais ją smaugiame, centralizuojame viešas paslaugas. Gerai, kad merus dabar tiesiogiai renka žmonės, bet savivaldai reikia ir kitų galių“, – kalbėjo Akmenės rajono savivaldybės vadovas.

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas

Verslininkai įstatymų leidėjams priekaištauja, kad skubotai siekiama tik vienkartinės naudos – papildyti iždą, o kaip tai paveiks šalies statybų sektorių, regionų ekonomiką ir socialinę aplinką, niekas neanalizavo ir neįvertino. Net apie 80 proc. kitos paskirties žemės yra valstybinė, todėl Žemės įstatymo pataisos turės įtakos daugeliui tiek mažesnių, tiek didesnių projektų.

Stinga pagrįstumo

A.Stančikas mano, kad regionai neturėtų nukentėti, nes naujas mokestis aktualesnis didmiesčiams, kur didesnė žemės kaina. „Kadangi žemės rinkos kainos gerokai skiriasi didmiesčiuose ir regionuose, Skuode ar Akmenėje valstybinės žemės nuomos mokesčio priedas neturėtų kandžiotis“, – sakė jis ir pridūrė, kad buvo siūloma diferencijuoti minėtą mokestį, atsižvelgiant į regionų išsivystymą, tačiau tam nebuvo pritarta.

Seimo Kaimo reikalų komitete virė daug ginčų dėl naujo mokesčio. Buvo siūloma jį mažinti, lanksčiau taikyti, įvertinant Lietuvos pakraščiuose esančių rajonų padėtį. Raginta numatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu pamažu būtų didinamas vienkartinis valstybinės žemės nuomos mokesčio priedas. 2018-aisiais siūlyta taikyti mažinimo koeficientą, lygų 0,3, 2019 metais – 0,6.

Taip pat diskutuota, kad reikia sudaryti sąžiningesnes sąlygas keičiant žemės nuomos sutarties sąlygas ir nustatyti, jog vienkartinis žemės nuomos mokesčio priedas būtų mokamas ne už visą nuomojamą žemės sklypą, o tik už tą žemės plotą, kuris yra realiai užstatomas. Tačiau šiems siūlymams Seimo Kaimo reikalų komitete nebuvo pritarta.

Valstybinėje žemėje esančio nekilnojamojo turto naudotojų ir savivaldos atstovų kritikuojamoms Žemės įstatymo pataisoms daug pastabų pažėrė ir Seimo teisininkai. Seimo Teisės departamento išvadoje teigiama, kad dabar svarstomas projektas iš esmės skiriasi nuo pirminio varianto, todėl pasiūlyta kreiptis į Vyriausybę dėl papildomo vertinimo.

Seimo teisininkai nurodė, kad įstatymo projekte yra nemažai neaiškių ir prieštaringų nuostatų.

Be daugelio kitų pastabų, išvadoje pabrėžiama, kad įstatymų leidėjai nepagrindžia, kokiais kriterijais remiantis projekte siūloma nustatyti žemės nuomos mokesčio priedo dydį – 20 proc. išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, žemės mokestinės vertės.

Per daug draudimų

Audrius Petkevičius, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ ekspertas

Žemės įstatymo pataisos palies daug sričių – nuo fermų iki gyvenamųjų namų statybų, todėl jų poveikis bus ženklus. Seimo Kaimo reikalų komitete buvo nuspręsta kreiptis į Vyriausybę, kad būtų papildomai įvertinta, koks bus poveikis regionams, kokią įtaką įstatymo pataisos turės saugomoms teritorijoms, kur investicijas ir taip pabrangina įvairūs reikalavimai, socialinei sferai, kur veikla yra mažai pelninga, ir kt.

Visi sutinka, kad valstybė iš savo turto turi gauti naudos. Surinktos lėšos gali būti skirtos ir melioracijai, netgi sveikintina, kai yra tikslinis lėšų panaudojimas. Abu sprendimai gali būti suderinti. Tačiau negalima vienų perspausti, kad kitiems būtų surinkta lėšų. Čia reikia balanso. Jeigu bus per griežti draudimai statyti, bus mažiau statybų ir mažiau surenkamų mokesčių.

Parengtame įstatymo projekte yra per daug draudimų. Pavyzdžiui, draudimas keisti žemės naudojimo būdą, manau, yra perteklinis. Jeigu keiti žemės naudojimo būdą, bet nieko nestatai, tai draudimas ir apmokestinimas nelogiški. Galima diskutuoti ir apie kitas nuostatas.

Tiek verslas, tiek valstybė turi būti suinteresuoti, kad šioje srityje būtų tvarka ir visiems galiotų vienodos sąlygos, nebūtų išimčių ir dviprasmybių. Dabar vieni gali statyti nieko nemokėdami, kiti turėtų mokėti 20 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą, treti turi išsipirkti žemę. Tokios nuostatos gali prieštarauti ES teisės ir Konstitucijos nuostatoms, tai nurodė ir Seimo Teisės departamentas. Reikia subalansuoto sprendimo, kuris būtų palankus ir valstybei bei biudžetui, ir verslui.