LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Nuo 2021-ųjų pradžios Lietuvoje įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2020 m., didėja 1,06 karto. Dėl augančios vidutinės sklypų rinkos vertės savivaldybės gundosi surinkti daugiau žemės mokesčio, tačiau žemės savininkų organizacijų atstovai tokį siekį vadina nesąžiningu pasipinigavimu.
Žemės vertės kasmet didėja
Kasmet tvirtinant žemės verčių žemėlapius daugeliu atvejų fiksuojamos vis didesnės žemės sklypų vidutinės rinkos vertės – palyginti su 2020 metais, šiemet jos didėja 1,06 karto. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė didžiojoje šalies teritorijoje didėja nuo 1,01 iki 1,31 karto, tik Alytaus miesto ir Pagėgių savivaldybėse mažėja nuo 0,98 iki 0,99 karto.
Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT). Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais ir kt.
Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas penkerius metus atliekant masinį žemių vertinimą. Paskutinį kartą mokestinės vertės buvo perskaičiuotos 2018-aisiais.
Kaip skelbia NŽT, naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1399 verčių zonų. Palyginti su 2020-aisiais, nustatyta 51 verčių zona daugiau. 2019 metais jų buvo 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje šalyje tokių zonų buvo tik 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.
Įžvelgia gudravimą
Žemės savininkų organizacijų atstovai pastebi, kad augančios žemės sklypų vidutinės rinkos vertės yra parankios savivaldybėms, kurios į biudžetus susigundo surinkti daugiau žemės mokesčių. Nors, Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Šiaulių skyriaus vadovo Evaldo Danilovo manymu, žemės mokesčio didinimas atsižvelgiant į kasmet vis didėjančias žemės sklypų vidutines rinkos vertes tėra savivaldos savivalė ir lengvas pasipinigavimas. Jis įsitikinęs, kad yra piktnaudžiaujama, jeigu išaugus žemės sklypų rinkos vertei didėja ir žemės mokesčiai. Pašnekovas pabrėžė, kad reikia skirti vidutines rinkos ir žemės mokestines vertes.
„Žemės mokesčio įstatyme juk aiškiai apibrėžta, kad vidutinė žemės rinkos vertė mokesčiams nustatoma taikant masinį žemės vertinimą, kuris atliekamas kas penkerius metus. Žinia, paskutinis toks vertinimas buvo atliktas 2018 metais. Tad žemės mokesčiams skaičiuoti nustatytos vidutinės žemės rinkos vertės galioja 5 metus – iki 2023-ųjų. Būtų logiška, kad per šį laikotarpį žemės mokesčio tarifai nedidėtų. Jeigu rinkos vertė padidėja, o savivaldybė nenori pasipinigauti, ji turėtų tvirtinti mažesnius žemės mokesčio tarifus. Taip turėtų būti civilizuotoje visuomenėje“, – aiškino žemės savininkų organizacijos atstovas ir pridūrė, kad dabar niekas nekontroliuoja, kaip savivaldybės nustato žemės mokesčio tarifus.
Gal savivaldybių politikai patys pasiklysta tarp kasmet tvirtinamų vidutinių žemės sklypų rinkos verčių ir kas 5 metus perskaičiuojamų mokestinių verčių? O gal savivaldybių administracijos atstovai, tarybos nariams teikdami projektus dėl žemės mokesčio tarifų, gudrauja ir,apeliuojant į galimą tarybos narių neišmanymą, žemės mokesčius siūlo skaičiuoti nuo vidutinės rinkos vertės, kuri kasmet didėja?
E.Danilovas įsitikinęs, kad bent jau savivaldybių administracijos atstovai tikrai žino, ką daro.
„Nemanau, kad taip vyksta dėl kompetencijos stokos. Nieko panašaus. Jie pasirenka tą skaičių, kuris jiems yra naudingesnis. To lengvo pasipinigavimo niekas nenori pažaboti, nes tai naudinga ir savivaldybėms, ir valstybei. Kai savivaldybės susirenka daugiau mokesčių, galbūt joms ir dotacijų galima mažiau skirti. Apskritai bet kokia betvarkė valstybėje yra daugiau ar mažiau naudinga pačiai valdžiai“, – samprotavo žemės savininkų atstovas.
Nuolaidos lyg prekybos centre
Paanalizavus savivaldybių patvirtintus dirbamos žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifus matosi, kad tarp jų yra nemažos žirklės – nuo maždaug 0,5 proc. iki 2 proc.Tiesa, pastaraisiais metais, kai žemdirbius alino liūtys ir sausros, savivaldybės taikė žemės mokesčio nuolaidas. Tad daugelyje savivaldybių buvo patvirtinti vienokie tarifai, o realiai žemdirbiai mokėjo mažesnius mokesčius.
„Susidaro tokia makalynė, kai savivaldybių politikai patvirtina vienokius tarifus, o paskui dėl gamtinių padarinių, pandemijos taiko mokestines lengvatas – 30–50 procentų. Tokių nuolaidų reikia, tačiau būtų teisingiau, jeigu būtų adekvatesni žemės mokesčio tarifai. Kitaip tos nuolaidos primena prekybos centrus, kur prieš akciją kainos būna pakeliamos, o paskui jau taikomos nuolaidos“, – palygino LŽSS Šiaulių skyriaus vadovas.
Jis sutiko, kad žeriant priekaištus savivaldai, reikėtų detalesnės bent penkerių metų savivaldybių patvirtintų žemės mokesčių tarifų analizės. „Tikėtina, kad ne visos savivaldybės lengviausiu būdu susigundo pasipildyti biudžetus. Aišku, kad yra padorių valdininkų ir politikų, vis tik, manau, jog didesnei jų daliai mažai rūpi, kaip mokesčiai atsiliepia žmonėms ir ar tie mokesčiai yra adekvatūs“, – samprotavo E.Danilovas.
Ūkininkams išlyga
Utenos rajone, kur dirbamos žemės nepasižymi derlingumu, žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas nustatytas pagal išskirtas verčių zonas ir sudaro nuo 1,2 iki 2 proc. Iš pirmo žvilgsnio, tarp savivaldybių tai vienas didesnių tarifų, tačiau šio krašto ūkininkai nesiskundžia, kad jiems tenka mokėti didelius žemės mokesčius.
Utenos rajono ūkininkų sąjungos vadovas Egidijus Gudonis aiškino, kad didesnis žemės mokesčio tarifas taikomas sklypams, kurie yra arčiau miesto ir kurių rinkos vertė yra didesnė. Tačiau ūkininkams, anot jo, yra numatyta išlyga – 50 proc. mokesčio nuolaida. „Tokia lengvata taikoma praktiškai kasmet, tad realiai žemdirbiai sumoka mažesnį žemės mokestį. O atokiau nuo miesto esantiems sklypams taikomas mažesnis tarifas“, – tvirtino ūkininkas.
Tarifus lemia ir rinkimai
Jurbarko rajono savivaldybė 2021 metams patvirtino didesnį žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifą. 2020-aisiais jis buvo 0,6 proc., o šiemet – 0,9 proc.Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius aiškino, kad tvirtinant žemės mokesčio tarifo dydžius atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapius, tačiau galutiniai skaičiai būna daugiau politinės valios išraiška.
„Juk yra neprognozuojamų reiškinių, atsižvelgiame į žemės ūkio padėtį, sausras, liūtis, taigi, žemės mokesčio tarifui įtakos turi emociniai ir politiniai dalykai. Net ir posėdžio metu būna pateiktas vienoks sprendimas dėl tarifų, o patvirtinamas kitoks. Tad yra visokių niuansų. Aišku, poveikį turi ir rinkimai“, – neslėpė Jurbarko rajono politikas.
S.Mockevičius tikino, kad ūkininkai neprieštaravo žemės mokesčio tarifo didinimui. „Iš tikrųjų nedaug padidinom, o motyvas buvo toks, kad jeigu bus surinkta viršplaninių pajamų, daugiau lėšų skirsim kaimo reikmėms – kelių tvarkymui ir kt. Patys ūkininkai supranta, kad reikia prisidėti prie viešųjų gėrybių“, – teigė meras.
Jis skaičiavo, kad gerais metais į rajono savivaldybės biudžetą įplaukia apie 800–900 tūkst. eurų žemės mokesčio.
Apeliuoja į supratimą
Biržų rajone žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas pastaraisiais metais nekinta ir sudaro 1,6 proc. Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas teigė, kad tvirtinant tarifus vadovaujamasi kas penkerius metus atliekamu masiniu žemės vertinimu. Tai yra atskaita žemės mokesčiams iki 2023 metų.
„Šiems metams nustatėme 1,6 proc. tarifą. Nesiryžome jo mažinti, nes ir taip dėl pandeminės situacijos į biudžetą negavome apie 800 tūkst. eurų planuotų pajamų, turėjome skolintis. Šiemet biudžetas irgi nelabai džiuginantis“, – motyvus dėliojo meras.
Jis tvirtino, kad iš žemės mokesčio surenkama gana reikšminga suma – 2020 metais ji siekė apie 900 tūkst. eurų. Šių lėšų savivalda nenori prarasti.
V.Jareckas aiškino, kad yra bendradarbiaujama su rajono ūkininkų organizacijų atstovais, žemdirbiai supranta, jog metai sunkūs visiems. „Kalbėjomės, kad jeigu bus nepalankios oro sąlygos, svarstysime, kaip pasidalinti mokestinę naštą. Nežinia, kokia bus žiema, pavasaris. Jeigu pasėliai nukentės, tarsimės. Turime matyti vieni kitus. Jie supranta, kad savivaldybė turi vykdyti įvairius projektus. O savivaldybei gerai, kai žemdirbiai gyvybingi. Ūkininkai, ypač stambesni, yra pagrindinė kaimo bendruomenių atrama“, – tvirtino Biržų rajono savivaldybės meras.
Žemės sklypų vertė kinta įvairiai
NŽT informuoja, kad, vertinant atskiras žemės grupes, vidutinė žemės sklypų rinkos vertė nuo 2021 metų pradžios, palyginti su 2020-aisiais, kinta įvairiai: gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto, Kalvarijos, Marijampolės ir Šiaulių rajono savivaldybėse mažėja nuo 0,96 iki 0,99 karto, Druskininkų, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Radviliškio rajono savivaldybėse nekinta, o kitų miestų ir rajonų teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,18 karto.
Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir rajono, Šiaulių rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja nuo 0,95 iki 0,99 karto, Marijampolės ir Šakių rajono savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,18 karto.
Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Druskininkų, Joniškio rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,28 karto.
Pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Kalvarijos, Šiaulių rajono, Vilkaviškio rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja nuo 0,96 iki 0,99 karto, Druskininkų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,19 karto.
