Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys privačios žemės, žino, kad iki lapkričio 15 d. turi sumokėti žemės mokestį. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI) duomenimis, šiemet beveik visų šalies savivaldybių žemės savininkai turėtų sumokėti mažesnius žemės mokesčius už žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Prieš ketverius metus pakeista šio mokesčio apskaičiavimo tvarka siekta ne jį padidinti, bet užtikrinti racionalų žemės naudojimą. Akivaizdu, kad tai duoda rezultatų – apleistų žemių plotai kasmet mažėja.

Daugelis savivaldybių sumažino žemės mokesčio tarifus

Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės mokesčio dydis priklauso nuo žemės sklypų vidutinės rinkos vertės ir žemės mokesčio tarifų, kuriuos kasmet nustato savivaldybės taryba. Ji mokesčio tarifą gali nustatyti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Įvertinus savivaldybių tarybų patvirtintus žemės mokesčio tarifus, taikomus 2017 m. žemės  ūkio  paskirties žemės (išskyrus apleistą žemę) mokesčiui apskaičiuoti, nustatyta, kad jie svyruoja nuo 0,07 proc. (pvz., Kauno m.) iki 2,8 proc. (pvz., Rietavo sav.). Didžioji dalis savivaldybių žemės ūkio paskirties sklypams taikomą žemės mokesčio tarifą nustatė daugiau kaip 1 proc., o 15 savivaldybių – iki 1 proc. Palyginus 2013 m. ir 2017 m. žemės mokesčio tarifus žemės  ūkio  paskirties žemės mokesčiui apskaičiuoti, nustatyta, kad didžioji dalis savivaldybių šiemet juos sumažino, 20 savivaldybių tarifai išliko tokio pat dydžio kaip 2013 m., o 7 savivaldybėse jie šiek tiek padidėjo.

Pažymėtina, kad pagal Žemės mokesčio įstatymą žemės mokestinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis, atnaujinama (perskaičiuojama) ne rečiau kaip kas 5 metai. Tačiau įvertinus 2013 m. ir 2017 m. žemės ūkio paskirties sklypų, esančių skirtingose savivaldybėse (išskyrus didžiuosiuose miestuose), vidutines rinkos vertes (žr. 1 pav.), matyti, kad šiemet beveik visose savivaldybėse jos sumažėjo vidutiniškai  apie 50 proc., palyginti su 2013 m. Tik Joniškio, Kelmės, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose esančių žemės ūkio paskirties sklypų vidutinė rinkos vertė beveik nesikeitė arba keitėsi nežymiai.

1 pav.

Įvertinus penkiose atsitiktinai pasirinktose savivaldybėse (Alytaus r., Kupiškio r., Šakių r., Kretingos r. ir Šiaulių r.) 2014 m. ir 2017 m. apskaičiuotas žemės mokesčio sumas už žemės ūkio paskirties žemės sklypus (žr. 2 pav. ir 3 pav.), matyti, kad 2017 m. žemės mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemės sklypus (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) net apie 60 proc. mažesnė nei buvo apskaičiuota 2014 m.

VMI duomenimis, 2017 m. bus sumokėta apie 31,4 mln. eurų žemės mokesčio: apie 26,5 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 4,9 mln. eurų – įmonės ir kiti juridiniai asmenys.

   2 pav.     3 pav.

 

Apleistų žemės plotų kasmet mažėja

Nėra informacijos, kad dėl naujos žemės mokesčio apskaičiavimo tvarkos mažėtų privačių žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotai. VMI duomenimis, apmokestinamas tokių sklypų plotas kasmet net šiek tiek didėja (žr. 4 pav.). Savivaldybių tarybų patvirtinti žemės mokesčio tarifai už nenaudojamą apleistą žemę svyruoja nuo 2 proc. iki 4 proc. Kadangi savivaldybių taryboms suteikta teisė (ne pareiga) patvirtinti minėtuosius tarifus, kai kurios savivaldybės (Širvintų ir Zarasų rajonų  sav.) nėra jų patvirtinusios. Atkreiptinas dėmesys, kad nauja žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka siekta ne padidinti žemės mokestį, bet užtikrinti racionalų žemės naudojimą, sumažinant apleistų žemių plotus. VMI duomenys apie 2014–2017 m. apleistos žemės plotus (žr. 5 pav.) rodo, kad tokių plotų kasmet mažėja.

   4 pav.     5 pav.

 

                                                     

Mažinantis koeficientas netaikomas tik apleistų žemės sklypų savininkams

Siekiant amortizuoti žemės mokesčio dydį nuo 2013 m. žemės ūkio paskirties žemės mokestinei vertei mažinti taikomas koeficientas 0,35. Jis taikomas ne tik ūkininko veikla besiverčiantiems asmenims, bet ir visiems žemės ūkio paskirties (išskyrus tuos sklypus, kuriuose nustatyti apleisti žemės plotai) žemės savininkams. Palyginus žemės ūkio paskirties sklypų skirtingose savivaldybėse (išskyrus didžiuosiuose miestuose) 2017 m. vidutinę rinkos vertę su žemės sklypų nominaliomis vertėmis (žr. 6 pav.), matyti, kad visose savivaldybėse 2017 m. vidutinė rinkos vertė už nominalią žemės sklypų vertę didesnė vidutiniškai apie 3 kartus.