„Rinkos aikštės“ redakciją pasiekė sunerimusio skaitytojo Kėdainių rajone užfiksuoti kadrai, kuriuose matyti traktorius „Valtra“, bandantis įveikti laukuose susidariusio ežerėlio bangas.

„Ką gi tokiu metu tokioje vandeningoje vietoje veikia traktorius, papasakokite man, kaip nelabai išmanančiam žemės ūkį. Ar čia ūkininkas techniką plauna proga naudodamasis, ar žemės ūkį kelia, o gal ruošiasi karpius auginti?“ – retoriškai pusiau juokais, pusiau rimtai klausia skaitytojas. Bet, ko gero, juokai čia jau seniai atlikę – šiemet ūkininkams po lietingų gamtos išdaigų neliko nieko kito, kaip griebtis už galvų.

Bandė ardyti padą, kad susigertų vanduo

„Rinkos aikštė“ susisiekė su vienu Josvainių seniūnijoje žemę dirbančiu ūkininku. Ne, vaizdas užfiksuotas ne jo valdose, tačiau pašnekovas sutiko išlikti nešališkas ir papasakoti apie situaciją, matomą nuotraukose. Tiesa, vyriškis norėjo išlikti anonimu.

„Manau, kad tai – bandymas suktis iš padėties. Yra toks dalykas kaip dirvos pado purentuvas. Arimo arba skutimo padas = arimo padas – sutankinta ribinė zona tarp armens ir poarmeninio sluoksnio, šiek tiek žemiau arimo gylio, dažniausiai sutankinta plūgo arba rato slydimo vagoje. Įdirbimo padas gali susiformuoti tam tikrame gylyje, jei dirva įdirbama tik minimaliai, dėl pasikartojančio važinėjimo po lauką drėgnomis sąlygomis. Jų abiejų požymiai – sumažėjęs dirvožemio laidumas vandeniui ir orui, nes užspaudžiamos didžiausios poros ir kliūtys vystytis šaknims. Tai va, šiose nuotraukose matomas bandymas suardyti ta padą, kad vanduo susigertų, bet toks didelis vandens kiekis susidaryti dėl pado negali. Tam yra kitos priežastys, kaip kad drenažas ar pan. Na, šiais metais kiekvienas ūkininkas kaip tik išmano bando kuo greičiau pašalinti vandenį iš laukų, bet, iš esmės, svarbu, kad dirva būtų prižiūrima metai iš metų, o ne tada, kai laukas virsta visiška katastrofa – kaip šiame vaizde.“

Vilčių apsemtam laukui dar yra

Ar šiame lauke artimiausiame sezone bus galima tikėtis derliaus, Josvainių seniūnijoje ūkininkaujantis vyriškis spėlioti nedrįsta, bet pasmerkti kolegos iš Kėdainių rajono lauko irgi neskuba: „Ar kas augs šiame lauke, sudėtinga pasakyti. Bus aišku, kai nebeliks vandens. Realiai vasarinių kultūrų sėja įmanoma iki pat balandžio mėnesio galo. Vadinasi, žmogus dar turi šansų.“

Europinių lėšų visiems nepakaks?

Ne paslaptis, kad viso Senojo Žemyno ūkininkus gamtos stichijos skriaudė nemažai. Vis tik kieno gi kaltė, josvainiečio manymu, kad laukus šįmet sėmė vanduo – iki galo nesutvarkytų, neprižiūrėtų melioracijos sistemų ir griovių, ar rekordiškai didelio kiekio vandens, kurio nepagailėjo motulė gamta? „Manau, 70 proc. – gamtos įtaka, likę 30 – žemdirbių. Bet iš kitos pusės, kalbant apie kompensacijas, mano pozicija yra ta, kad šitoje situacijoje ūkininkais turėtų labiau rūpintis valstybė ir pačios ūkininkų bendruomenės, kadangi visą Europą kamavo negandos. Vieną žemyno galą skandino liūtys, kitą siaubė sausros ir gaisrai. Baisu, kad visiems nukentėjusiems nuo stichijų europinių pinigų neužteks“, – pečiais gūžtelėjo josvainietis.

Justina ŠVEIKYTĖ