R. Dovydėno pieš.

Smulkiems kiaulių augintojams ruošiamas motyvavimo planas laikytis biosaugos reikalavimų arba atsisakyti kiaulininkystės, po pasitarimo dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) vyriausybėje sakė žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė. Šis planas esą turėtų būti efektyvesnis nei ankstesnės priemonės.

„Visi sutariame, kad kiaulininkystė yra Lietuvoje svarbi, ilgametes tradicijas turinti ūkio šaka. Ji svarbi mums ir turi teisę išlikti ir gyvuoti – verstis tiek smulkūs, tiek stambūs ūkiai, tačiau šiai dienai, esant maro problemai, keliančiai tokią didelę ekonominę grėsmę, tiek vieni, tiek kiti (ūkiai – ELTA) turi būti biologiškai saugūs“, – kalbėjo A. Miškinienė.

Jos teigimu, parengtas smulkiems kiaulių augintojams ekonomiškai naudingas pasiūlymas, kad jiems apsimokėtų pasitraukti iš kiaulininkystės arba, jeigu nenorėtų trauktis, galėtų pasinaudoti parama biosaugos priemonėms įsigyti ir turės atitikti sugriežtintus biosaugos reikalavimus, atlaikyti sustiprintą kontrolę.

„Pateiktas pirminis pasiūlymas: 100 eurų už paskerstą kiaulę ir parama iki 1500 eurų kitiems ūkiniams gyvūnams įsigyti, ne kiaulėms. Jeigu ūkininkas priima sprendimą, kad jis vis dėlto laikys kiaules, tada galėtų pasinaudoti parama iki 1500 eurų biosaugos priemonėms. Jeigu neatitiktų reikalavimų, toks ūkininkas negalės vykdyti veiklos ir turės kiaulininkystės veiklą baigti“, – kalbėjo A. Miškinienė.

Ministerijos pasiūlymą, kuris parengtas šiam susitikimui su ūkininkais, vis dėlto dar teks koreguoti, pripažino viceministrė.

„Priimti pasiūlymai bus vertinami savaitę, po savaitės susitinkame ir priimame galutinius sprendimus, sudėliojame aiškų planą, nuo kada iki kada, kas ir ką turi padaryti“, – teigė A. Miškinienė.

Jeigu kitą savaitę bendru sutarimu bus patvirtinti tokie sprendimai, anot ministerijos specialistės, rugsėjo viduryje jau turėtų būti galimybė pasinaudoti pasiūlymu. Jeigu nebus sutarta – terminas nusikels.

Skaičiavimų, kokios sumos gali reikėti tokiems sprendimams, ministerija dar neturi.

Be to, Seimo rudens sesijos metu bus svarstomas klausimas dėl sankcijų už biosaugos nesilaikymą taikymo ir jų griežtumo lygmens, sakė viceministrė.

Šiuo metu kompensacijos už dėl AKM skerdžiamas kiaules ūkiams, kuriuose nesilaikoma biosaugos reikalavimų, siekia iki 100 eurų, priklausomai nuo dydžio ir kokybės.

ELTA primena, kad penktadienį pranešta, jog ir toliau sparčiai daugėja AKM protrūkių kiaulių laikymo vietose. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje nustatyti 38 AKM židiniai 16-oje Lietuvos rajonų – Alytaus, Akmenės, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kėdainių, Lazdijų, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių, Šakių, Trakų ir Varėnos rajonų ir Birštono savivaldybės ūkiuose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, dėl to sunaikinta daugiau kaip 2,3 tūkstančio kiaulių.

Daugiausiai AKM židinių kiaulių laikymo vietose nustatyta Radviliškio rajone (5 AKM židiniai), Jurbarko ir Lazdijų rajonuose (po 4), Akmenės, Joniškio ir Mažeikių rajonuose (po 3). Šią savaitę ligos likvidavimo padarinius patyrę dar 2 Radviliškio ir Lazdijų rajonų ūkininkai, savo reikmėms auginę 2 ir 1 kiaulę.

„Apsisaugoti nuo šios ligos galima tik nuolat griežtai laikantis patvirtintų biologinio saugumo reikalavimų. Ūkininkai ir pavieniai kiaulių augintojai turi suvokti, kad, dėl jų klaidų įvykus AKM protrūkiui, patiria didelių nuostolių ne tik patys augintojai, bet ir visa valstybė“, – anksčiau yra sakęs VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkodaros skyriaus vadovas Albertas Gapšys Eltai yra kalbėjęs, kad ateityje smulkiųjų kiaulių laikytojų liks mažai, nes užsiimti tokiu veikla tiesiog neapsimokės.