Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žemės ūkis po 2020-ųjų: revoliucijos nebus

Europos Komisija (EK) pristatė komunikatą, kuriame nubrėžtos pagrindinės bendrosios žemės ūkio politikos po 2020-ųjų gairės. Numatyta, kad žemės ūkio finansavimas ir toliau bus paremtas tiesioginėmis išmokomis bei Kaimo plėtros programa. Žadama supaprastinti reikalavimus, daugiau galių suteikti valstybės narėms ir sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas nesitiki, kad jos bus vienodos visoje ES, tačiau mano, jog atotrūkis tarp šalių sumažės.

Revoliucijos nebus

Žemdirbiai labiausiai nori išgirsti, koks bus būsimo finansinio laikotarpio biudžetas, bet apie jį pristatytame komunikate neužsimenama. Tai turėtų paaiškėti kitų metų gegužę, kai EK pateiks daugiametės finansinės perspektyvos projektą. Tuomet ir užvirs diskusijos apie lėšų paskirstymą.

Dabar aktyviai aptariamos pristatytos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. kryptys. „Komunikatas patvirtina, kad revoliucijos nebus. Mes ir siekėme, kad bendroji žemės ūkio politika evoliucionuotų ir būtų pritaikyta prie naujų iššūkių. Svarbiausia, kad išliks dviejų ramsčių struktūra – tiesioginės išmokos ir struktūrinė parama kaimo plėtrai. Taigi iš pirmo žvilgsnio yra gera bazė pradėti diskutuoti laukiant naujo finansinio laikotarpio biudžeto projekto“, – sakė žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.

Jis nesiėmė prognozuoti, kokio dydžio gali būti tiesioginių išmokų ir kaimo plėtrai skirtos paramos vokai ir kokios sąlygos juos lydės. „Šiuo metu dėliojamos „Brexito“ sąlygos, nėra taip baisiai, kaip atrodė iš pradžių, britai tam tikrą laiką dar vykdys įsipareigojimus, yra tam tikrų tęstinių programų. Tačiau vienu metu ES biudžete bus nemaža skylė. Netektys žemės ūkiui gali sudaryti apie 3 milijardus eurų“, – aiškino žemės ūkio viceministras.

Anot jo, ryškėja bendra nuostata – turint mažiau, reikės padaryti daugiau, nes atsiranda naujų iššūkių, reikia vykdyti įvairius tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su klimato kaita.

Sąžiningesnės išmokos

Gera žinia, kad Briuselis žada sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas, tačiau protesto sulaukia EK idėja Bendrijos narėms leisti kofinansuoti tiesiogines išmokas žemdirbiams iš nacionalinių biudžetų.

„Jeigu taip atsitiktų, mūsų lauktų sunkumai. Juk Lietuva iš savo biudžeto negalėtų tiek skirti, kiek Danija, Vokietija ir kitos šalys. Tokiu atveju nebeliktų bendrosios žemės ūkio politikos. Nuoširdžiai tikiu, kad šios idėjos bus atsisakyta. Dauguma šalių prieš tai pasisako“, – teigė B.Markauskas ir pridūrė, kad kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu tokią poziciją išsakė Lietuvoje viešėjusiam už ES biudžetą atsakingam komisarui Guentheriui Oettingeriui.

Žemės ūkio ministras daugiau vilčių turi dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo tarp ES šalių. Apie sąžiningesnį išmokų paskirstymą kalba ir ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas bei EK vadovas Jeanas Claude'as Junckeris. Komunikate nurodoma, kad bendrosios žemės ūkio politikos paramos skirtumai turi sumažėti, bet neteigiama, jog jų nebeliks.

„Dar anksti prognozuoti, bet vilčių yra. Juolab kad vis daugiau Bendrijos narių siekia išmokų suvienodinimo. Mūsų iniciatyva už tai vieningai pasirašė Baltijos šalys, taip pat pasisako Višegrado grupės šalys, prisideda ir Rumunija, Bulgarija. Gerai, kad yra aiški mūsų derybinė pozicija – Vyriausybės vadovas prioritetu laiko tiesioginių išmokų suvienodinimą. Aišku, viskas priklausys nuo ES biudžeto ir nuo to, kiek jį paveiks „Brexit“, – kalbėjo B.Markauskas ir pridūrė neabejojantis, kad atotrūkis tarp mažiausias ir didžiausias tiesiogines išmokas gaunančių šalių sumažės, bet nesitikintis, jog jos bus vienodos visoje ES.

Po 2020-ųjų numatoma labiau subalansuoti tiesioginės paramos paskirstymą ir tarp žemdirbių šalių narių viduje. Norima stambiesiems ūkiams privalomai riboti tiesiogines išmokas, sustiprinti paramą smulkiems ūkiams, ją nukreipti tikriesiems ūkininkams.

„Mes galbūt jau nuo 2019 metų taikysime tiesioginių išmokų moduliaciją stambiesiems ūkiams. Po 2020-ųjų žadama labiau remti šeimos ūkius. Ketinimai geri, bet kol kas tai tik formuluotės. Dar anksti prognozuoti, kaip bus iš tikrųjų“, – sakė žemės ūkio ministras.

Prieš išmokų kofinansavimą

Žemdirbiai nuogąstauja, kad daug paramos lėšų gali „suvalgyti“ su klimato kaita ir aplinkosauga susiję reikalavimai.

„Europos Sąjunga išsikėlė labai ambicingus tikslus dėl klimato kaitos ir aplinkosaugos. Komunikate tam skirta labai daug dėmesio. Pirmą kartą žemės ūkis taip įtrauktas į tų tikslų vykdymo procesą. Niekur nedingsi, tai reikės daryti ir taikyti papildomas priemones, kurioms įgyvendinti sieksime papildomo finansavimo“, – teigė R.Taraškevičius.

EK pristatytas būsimos bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo modelis labiau orientuotas į rezultatus. Pagal jį valstybėms narėms norima suteikti daugiau atsakomybės, taip pat – daugiau lankstumo įgyvendinant specifinius reikalavimus bei vykdant kontrolę.

Anot žemės ūkio viceministro, bandoma konstruoti taip, kad ir tiesioginės išmokos būtų mokamos už rezultato siekimą – už papildomai padarytą veiksmą būtų skiriama papildomai lėšų. Planuojama keisti dabartinę su žalinimu susijusią bendrosios žemės ūkio politikos struktūrą ir visus veiksmus integruoti į kryptingą, lankstesnę ir susietą sistemą.

„Europos Komisija įveda naują elementą. Komisaras Philas Hoganas sako, kad gauname, ko norėjome – daugiau galių ir daugiau atsakomybės. Briuselis nerodys pirštu, pavyzdžiui, kokie žalinimo elementai turi būti, jis tik nustatys strategines kryptis ir tikslus, o valstybės narės pačios turės galvoti, kaip juos įgyvendinti. Tokio žalinimo, kaip yra dabar, kitame finansiniame laikotarpyje neturėtų likti, nors dar gali būti ir pokyčių“, – sakė jis.

Valstybės narės šiaušiasi prieš tokį modelį ir jį kritikuoja. Išsakomi nuogąstavimai, kad, suteikus daugiau lankstumo bendrijos narėms, kiekviena jų gali pradėti įgyvendinti skirtingas strategijas.

„Iš tikrųjų čia yra daug klausimų. Ir komisaras supranta, kad dėl to bus laužomos ietys. Jeigu 27 valstybės narės formuos savo politiką, bus tolstama nuo bendros pirmojo ramsčio politikos“, – teigė žemės ūkio viceministras.

Efektyvesnis rizikos valdymas

Pastaraisiais metais dauguma ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, susidūrė su klimato kaitos padariniais. Šalys susiduria ir su sunkumais rinkose. Šiems iššūkiams suvaldyti siūloma sukurti efektyvesnę ES rizikos valdymo platformą.

„Po tokių šiųmetinių liūčių mūsų ūkininkams tai labai aktualu. Bet rizikos valdymo instrumentai reikalingi ne tik dėl nenuspėjamos gamtos padarinių – ūkininkų pajamas reikia stabilizuoti ir dėl globalių rinkų svyravimų. Aišku, gerai, kad atsiranda vis daugiau rinkų, į kurias galima eksportuoti produktus. Kita vertus, mūsų mažai šaliai, kuri labai priklauso nuo eksporto, skaudžiai kerta rinkų svyravimai“, – samprotavo R.Taraškevičius.

Anot jo, Lietuva turi klausimų ir dėl rinkos reguliavimo priemonių ateities. Komunikate apie tai praktiškai nekalbama. „Tai kelia tam tikrų baimių. Neramu, kad nebūtų staigiai atsiveriama globaliai rinkai. Mes suinteresuoti, kad išliktų vadinamasis saugumo tinklas („Safety net“) dėl intervencinių pirkimų. Gali būti, kad prasidėjus diskusijoms tokie mūsų nuogąstavimai bus paneigti“, – vylėsi žemės ūkio viceministras.

 

logo12

Rekomenduojami video