Nors Europos Sąjungoje taikoma labai griežta augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką reglamentavimo tvarka, pasitaiko atvejų, kai falsifikuoti augalų apsaugos produktai vis tiek patenka į mūsų ūkininkų laukus.

Kasmet Valstybinė augalininkystės tarnyba suplanuoja ištirti apie 10 augalų apsaugos produktų jų kokybei nustatyti. Tiriant augalų apsaugos produktų ėminius, be fizikinių ir cheminių savybių, kurios turi įtakos produkto saugai, taip pat tiriamos ir veikliosios medžiagos reikšmingos toksiškos priemaišos.

Tarnybos duomenimis, pernai nustatyti du atvejai, kai atlikti laboratoriniai tyrimai parodė tapačių augalų apsaugos produktų sudėties neatitiktį. Šie produktai buvo skirti piktžolėms naikinti rapsuose, javuose, žirniuose, pupose.

Lietuvos augalų apsaugos asociacija pranešė, kad praėjusių metų pabaigoje tarnyba panaikino leidimą prekiauti augalų apsaugos produktu „Egara“, paaiškėjus, kad šis produktas yra klastotė. „Valstybinė augalininkystės tarnyba 2018 metais buvo išdavusi leidimą prekiauti produktu „Egara“ - šis leidimas buvo išduotas Jungtinės Karalystės kompanijai „Synergy Generics Limited“, o produktą mūsų šalyje platino viena Mažeikių bendrovė. 2019 metų pavasarį kilo įtarimų dėl šio produkto ir paėmus mėginius tyrimams prekyba buvo sustabdyta, iki bus nustatyta produkto sudėtis. Galiausiai laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad „Egara“ neatitinka deklaruotos sudėties, paprasčiau tariant, yra klastotė“, - cituojamas Lietuvos augalų apsaugos asociacijos pranešimas.

Dėl tos pačios priežasties pernai taip pat buvo panaikintas leidimas prekiauti ir augalų apsaugos produktu „B-Zone 480“.

Valstybinė augalininkystės tarnyba kasmet tikrina ir turgavietes, nes pasitaiko atvejų, kai jose platinami Lietuvoje neregistruoti, pavojingi žmonių sveikatai ir aplinkai augalų apsaugos produktai, mažose pakuotėse nelegaliai įvežti iš trečiųjų šalių.

Informacija

Žemės ūkio ministerija jau parengė atitinkamų įstatymų projektus, kuriuose siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už falsifikuotų augalų apsaugos produktų vežimą, saugojimą, naudojimą, reklamavimą, įvežimą į Lietuvą bei tiekimą rinkai. Taip pat siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už Lietuvoje neregistruotų augalų apsaugos produktų, taip pat netapačių Lietuvoje registruotiems augalų apsaugos produktams, falsifikuotų augalų apsaugos produktų įvežimą į Lietuvą.

Interviu su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadove Zita VARANAVIČIENE:

- Ar galima falsifikuotus augalų apsaugos produktus prilyginti generiniams produktams, kur veiklioji medžiaga ta pati, tik priedai kiti?

- Falsifikatai nėra tas pat, kas generiniai produktai. Tiek etiniai (ne generiniai), tiek generiniai produktai gali būti klastojami. Vis dėlto oponentai iš tiesų bando taip pasukti reikalą, neva mūsų asociacija pasisako prieš generinius produktus. Tai netiesa. Jeigu produktai ištirti, įvertinti, registruoti naudoti Lietuvoje, nesvarbu, kokie jie - etiniai, generiniai - jie naudotini. Kai žinoma produktų sudėtis, atlikti tyrimai, nėra kenksmingų priemaišų - viskas gerai. Falsifikatai yra neištirti, nežinomos sudėties produktai.

Falsifikuotuose augalų apsaugos produktuose yra tokių priemaišų, kurių negalima registruoti ir kurių Lietuvos ar ES registruotuose produktuose nėra. Ten gali būti nesureagavusių cheminių dalių, šalutinių reakcijos produktų, neaiškus pačios veikliosios medžiagos grynumas. Gali būti pridedama pigių ir toksiškų priemaišų, kurios normaliame civilizuotame pasaulyje yra uždraustos naudoti.

- Kaip dažnai Lietuvoje pasitaiko klastojimo atvejų?

- Galiu pajuokauti: kaip dažnai pagauna, taip dažnai ir pasitaiko. Kiek man žinoma, pernai buvo tirti penki analogiški produktai, įvežti turint paralelinės prekybos leidimus, ir paaiškėjo, kad keturi yra falsifikatai. Manau, mėginiai buvo imti įtariant, kad tai gali būti klastotė, tad to negalima suabsoliutinti ir pateikti kaip taisyklės, kad visi produktai, kurie įvežami su paralelinės prekybos leidimais, yra klastotės. 2015 metų Europos Komisijos studija skelbė, kad Lietuvoje nelegali augalų apsaugos produktų rinka sudarė 23,4 proc.

- Tiekėjai pasakytų - mes nežinojome, kad tiekiame falsifikatą.

- Labai naudinga nežinoti. Viena Mažeikių įmonė iš tiekėjo 2019 metų pradžioje buvo įsigijusi 11 tonų falsifikuoto produkto, kuris vadinosi „B-Zone“. Buvo ištirta, kad tai falsifikatas, uždrausta juo prekiauti. Tačiau tiekėjas padavė Valstybinę augalininkystės tarnybą į teismą. Teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą. Prekiauji falsifikatu, praneša, kad tai falsifikatas ir tada valstybės instituciją paduodi į teismą už tai, kad tau draudžia prekiauti falsifikatu.Grūdai

- Kas yra falsifikatų gamintojai?

- Iš esmės tai Kinija, iš jos atvažiuoja produktai į Europą, čia perpakuojama, pastaruoju atveju Jungtinė Karalystė buvo nurodyta kaip perpakuotoja. Buvę atvejų, kai iš Lenkijos atvyksta produktai, iš Ukrainos. Paprastai falsifikatai parduodami be sąskaitų, mokant grynais pinigais, sąskaitose parašant, kad tai nėra augalų apsaugos produktas, o kažkas kita. Tokiu atveju ūkininkas žino, ką perka.

- Kaip falsifikatai paveikia kultūras ir derliaus saugą?

- Legalaus produkto visa cheminė sudėtis yra ištirta. Kai į aplinką pilami neaiškios cheminės sudėties mišiniai, galima tik spėlioti, kas vyksta: kas suskyla, kas pereina į augalą. Kai nežinai, ką išpili, nežinai, kas su tuo produktu darosi. Žinoma, vartotojai turėtų susirūpinti. Akivaizdu, Valstybinė augalininkystės tarnyba deda pastangas suvaldyti nelegalią rinką, tačiau būtini teisės aktai, numatantys baudas falsifikatų tiekėjams į rinką ir koordinuotas visų kontrolės institucijų veikimas. Gaila, kad Lietuvoje problemos iš esmės sprendžiamos tik tada, kai atsitinka nelaimė.