Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) Prienų ir Birštono skyriaus valdininkų atsakomybės stokos formuojant sklypus susidarė skandalinga padėtis – prieš 120 metų įkurta sodyba liko be privažiavimo kelio. Žemėtvarkininkai neprisipažįsta suklydę, atsisako atkurti buvusį kelią ir siūlo sodybos šeimininkams patiems nusitiesti kelią per pelkę.

Sodyba aklavietėje

XXI amžius, Prienų rajonas, Veiverių seniūnija. Mauručių kaime gyvenantis Mindaugas Eitutis telefonu kviečia į pagalbą policiją. Pareigūnai sėda į automobilį ir GPS bando surasti artimiausią kelią iki skambinusio gyventojo namų. Tačiau po keliolikos minučių privažiuoja išartą lauką. Ieško kito kelio. Padaro penkių kilometrų lanką ir lauko keliuku privažiuoja prie geležinkelio „Rail Baltica“ – kitoje geležinkelio pusėje gyvena Eitučių šeima: Mindaugas, jo žmona Daiva ir du jų sūnūs.

Policininkai palaukia, kol pravažiuoja traukinys, ir skubiai perbėga bėgius, nes iš kitos pusės atlekia kitas traukinys. O jeigu prireiktų medikų pagalbos?

„Dabar tai – vienintelis kelias, nors per geležinkelio bėgius draudžiama vaikščioti. Šįmet mus išgelbėjo sausra – iš bėdos galime privažiuoti ir iš kitos pusės ūkininkų laukais, tačiau kai prasidės rudens lietūs, sodybą galėsime pasiekti tik kirsdami geležinkelį arba pėstute klampodami per išartus laukus. Neįsivaizduoju, kaip mus pasiektų ugniagesiai“, – pasakojo Mindaugas.

Vieni padeda, kiti šaiposi

Šiuo metu Eitučius ir du jų vaikus gelbsti Veiverių seniūnijoje ūkininkaujantys Vida ir Martynas Butkevičiai. Per jų laukus ir eina tas keliukas iki geležinkelio.

„Ne tik nepriekaištauju, bet prireikus dar ir žvyro atvežu. Bet tas keliukas – ne išeitis, juk jis veda tik iki geležinkelio“, – sakė M.Butkevičius.

Ūkininkas pasiruošęs Eitučiui padėti ir ateityje, kai NŽT Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius ištaisys savo padarytą klaidą ir, kaip Mindaugas sako, „grąžins“ kelią, kuriuo jis ir jo sodyboje gyvenę giminaičiai naudojosi nuo neatmenamų laikų. Tačiau ne visi ūkininkai tokie geraširdžiai. Štai vienas iš jų mėgsta iš Mindaugo pasišaipyti.

„Siūlo supažindinti su jo grūdus superkančiu Kauno verslininku Tautvydu Barščiu, kuris turi malūnsparnį. Sako, pasisamdyk iš verslininko malūnsparnį ir skraidyk į savo namus“, – pasakojo Mindaugas.

Šioje vietoje buvo kelias iki sodybos.

Užmiršo nustatyti servitutą

Kaip nutiko, kad ūkininkams formuodami sklypus žemėtvarkininkai užmiršo nustatyti servitutą, t. y. palikti galimybę gyventojams pasiekti savo sodybą? To jau neišsiaiškinsime. M.Eitutis rodo 2008 metais parengtą žemės sklypo planą. Ant jo – buvusios skandalingosios Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjos D.Gulijevos parašas. Tačiau net ji buvo palikusi galimybę Eitučiams pasiekti savo namus. Kai buvo nustatyta, kad ši tarnautoja supainiojo viešuosius ir privačius interesus, ji turėjo pasitraukti iš darbo. Skyriaus vedėjos pareigas pradėjo eiti Vilma Aleknavičienė. Atrodė, kad žemėtvarkininkų santykiai su prieniškiais pasitaisys, tačiau po kelerių metų ramybės vėl pasipylė žmonių skundai.

Pasak Mindaugo, prašymai žodžiu į NŽT Prienų ir Birštono skyriaus valdininkus atsimušdavo kaip žirniai nuo sienos, todėl pastarąjį kartą jis prašymą dėl privažiavimo kelio šių metų gegužės 9 d. pateikė raštu. Beveik po mėnesio sulaukė V.Aleknavičienės atsakymo. Turbūt nujaučiate, ką parašė valdininkė? Atspėjote! Jame nerasite nė užuominos apie atsiprašymą, kad jos vadovaujamas skyrius padarė klaidą. Maža to, vedėja pasiūlė M.Eitučiui pačiam suformuoti naują kelią. Tai jį tiesiog apstulbino.

Pasiūlė bristi į pelkę

NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėja rašte pripažino, kad keliai, reikalingi privažiuoti prie žemės sklypų, projektuojami rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, tačiau nepaaiškino, kodėl jos vadovaujamas skyrius nesilaikė žemės reformos įgyvendinimo metodikos reikalavimų. Kada ištaisys klaidą ir parengs buvusio kelio atstatymo projektą? Rašte teigiama, kad to padaryti nėra galimybės, nes dėl šios teritorijos vyksta teisminiai ginčai. O kodėl tai neatlikta iki teisminių ginčų, juo labiau kad minėtas kelias buvo valstybei priklausančioje žemėje?

„Jeigu vyksta teismas, tai turi būti atkurta padėtis, kuri buvo iki teismo, t. y. paliktas buvęs kelias“, – siūlė išeitį Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas.

Tačiau V.Aleknavičienė prieš dvi savaites pas vedėją nuvykusiam M.Eitučiui pakartojo pasiūlymą imti kirvį į rankas ir bristi į pelkę – kirsti krūmus ir tiesti naują kelią.

„Šiuo metu per pelkę galima perbristi, bet normaliais metais per ją pravažiuotum tik suformavęs bent metro aukščio pylimą. Kas už viską sumokės? Vedėja tikriausiai neįsivaizduoja, kiek kainuotų tokį kelią įrengti“, – svarsto M.Eitutis.

Gal padėtų Veiverių seniūnija?

„Tokiems darbams neturime lėšų. Nebent skirtų savivaldybė, bet abejoju, juk net esamiems keliams tvarkyti lėšų trūksta, o šiuo atveju reikėtų nutiesti naują kelią. Tokie darbai daug kainuoja“, – kratėsi pasiūlymo Veiverių seniūnas V.Ramanauskas.

Yra kita išeitis. Kelią nutiesti turėtų žemėtvarkininkai. Pinigų galėtų skirti NŽT, o vėliau juos susigrąžintų iš klaidas padariusių darbuotojų. Toks variantas labai padidintų žemėtvarkininkų atsakomybę.

Laikas radikalioms permainoms

Paradoksalu, kad toje vietoje, kur buvo kelias į minėtą sodybą, dabar auga usnys ir avižos. Rugsėjo vidurys, bet avižos vis dar brendo. Taigi kas laimėjo? Kol kas akivaizdu, kad nuostolių patyrė ir galimybę pasinaudoti keliu praradęs žmogus, ir tą kelią išaręs iš valstybės žemę nuomojantis ūkininkas, ir dėl žemėtvarkininkų bandymų „perstumdyti“ sklypus į teismą kreipęsi keli ūkininkai, ir savo įvaizdį dar labiau susigadinę žemėtvarkininkai. O gal yra koks nors svarbus argumentas, kurio mes nežinome? „Valstiečių laikraštis“ į pagalbą pasikvietė Prienų rajono savivaldybės tarybos narį, Bendruomenių ir kaimo reikalų komiteto pirmininką Vaidą Kupstą.

„Tarnautojas pirmiausia turi stengtis apginti paprasto žmogaus teises. Ši situacija tikrai paprasta, tereikia turėti sąžinės ir šiek tiek noro priimti teisingą sprendimą, juk buvęs kelias ėjo valstybei priklausančia žeme. Kita vertus, NŽT vadovai pagaliau turėtų atmerkti akis, atidžiau pasidomėti, kokios nesąmonės vyksta NŽT Prienų ir Birštono skyriuje, ir imtis radikalių permainų“, – teigė V.Kupstas.

Kas vadovauja rajonui?

Veiverių seniūno V.Ramanausko teigimu, jis asmeniškai bandė tartis su Žemėtvarkos skyriaus vedėja.

„Kai paaiškinau, kad kelias per pelkę brangiai kainuotų, pasiūlė suformuoti naują kelią prie geležinkelio linijos. Neįsivaizduoju, kaip tai reikėtų padaryti, juk tektų kirsti kelių ūkininkų sklypus, be to, ir šis variantas būtų brangus. Taip ir nepaaiškino, kodėl nenori tiesiog atstatyti buvusio kelio vietos?“ – stebėjosi V.Ramanauskas.

„Tai – užsispyrimas ir noras pademonstruoti, kas Prienuose yra tikrasis šeimininkas“, – iškėlė versiją ūkininkas M.Butkevičius.

Gal tikrai ūkininkas teisus? Štai šių metų birželio 6 d. ūkininkų iniciatyva Prienų rajono savivaldybės salėje buvo surengtas susitikimas su NŽT direktoriumi Laimonu Čiaku. Šalia jo sėdėjo ir skyriaus vedėja V.Aleknavičienė. Susitikime dalyvavo ir Prienų bei Birštono savivaldybių merai. Susitikimo atmosfera buvo tikrai slegianti – ūkininkai bėrė priekaištus žemėtvarkininkams, o šie juos neigė. Tiesa, jau po susitikimo L.Čiakas pažadėjo, kad skyriaus vedėjos elgesys pasikeis, kad ji bus mandagi, diplomatiška, be arogancijos. Jis to pareikalavęs iš V.Aleknavičienės. Ar vedėja pasikeitė?

„Rugsėjo pradžioje vedėja mane pasitiko priekaištaudama, kad aš skundžiuosi, klausė, kur aš buvau anksčiau. Bet mes visada čia buvome. Mano šeima jau 16 metų čia gyvena. Aš daug kartų kreipiausi į Prienų žemėtvarkos skyrių, tačiau valdininkai mane išklausydavo nepatenkinti ir tuo viskas pasibaigdavo. Kaip aš kitaip turėjau atkreipti jų dėmesį? Gal prisirakinti prie geležinkelio bėgių?“ – svarstė M.Eitutis.

Padarėte klaidą? Ištaisykite!

Sigitas Dimaitis, Žemės ūkio rūmų direktorius

Žinau šią istoriją. Šeima kreipėsi pagalbos ir į Žemės ūkio rūmus. Mūsų specialistai išnagrinėjo susidariusias aplinkybes ir NŽT vadovams pateikė pasiūlymus, kaip elgtis, kur suformuoti privažiavimo kelią. Yra ir daugiau galimybių. Kol kas atsakymo nesulaukėme. O Žemėtvarkos skyriaus darbuotojams noriu priminti pavadinimą institucijos, kurioje jie dirba, tai – Nacionalinė žemės tarnyba. Tarnyba! Tai ir tarnaukite žmonėms. Padarėte klaidą, tai ištaisykite ją. Visi suprantame, kad žemės reforma buvo vykdoma „kreivai“, tačiau tai – praeitis, kurios jau nepakeisi. Dabar reikia nors ją baigti kaip įmanoma teisingiau, nes priimami sprendimai daugeliui žmonių gali virsti jų gyvenimo drama.

Padėti, o ne trukdyti

Loreta Jakinevičienė, Prienų r. savivaldybės mero pavaduotoja

Padėtis tikrai paradoksali ir nenormali. Lankiausi toje sodyboje, su Veiverių seniūnu bandėme ieškoti išeities, tačiau šiuo atveju sprendimą gali priimti tik NŽT, o ji to nedaro. Buvo kelias, bet jo neliko. Taip neturėjo būti, tai – tarnautojų klaida. Formuodami sklypus ar juos nuomodami žemėtvarkininkai privalo palikti privažiavimo kelią, servitutą. Nepaliko. Kodėl? Juo labiau kad kelias ėjo valstybės žeme. Ir dabar ta žemė – valstybės, tik nuomojama. NŽT siūlo žmogui nusitiesti kelią per pelkę. Tačiau kodėl jis turėtų tai daryti dėl tarnautojų klaidų? Manau, tereikia į šią problemą pažvelgti iš žmogiškosios pusės, suprasti, kad valstybės tarnautojai žmonėms turi padėti, o ne trukdyti.