Rubrika

Žiema laukuose dar nesudėliojo savo scenarijaus

Šiltėjant klimatui daugėja ekstremalių situacijų, kurių ūkininkams nepavyks išvengti ir ateityje. Žemdirbiai supranta, kad prie to turės prisitaikyti.Šiųmetė žiema, nors ir buvo šalta, specialistų ir pačių ūkininkų įsitikinimu, nesunaikins nei kenkėjų, nei ligų ar piktžolių.

Patiria nuostolių

Daržininkai ir uogininkai vis garsiau kalba apie naujus kenkėjus – invazinius šliužus, kurių pastaraisiais metais vis daugėja. Pomidorus ir paprikas Anykščių rajone auginanti Emilija Ivanova pasakojo, kad šliužai jos ūkyje padaro nemenkų nuostolių. „Jie išgraužia skylutes, dėl to pomidorai ir paprikos pradeda pūti.Tikiuosi, kad šiais metais po šaltos žiemos jų šiek tiek sumažės“, – mintimis pasidalijo pašnekovė.

To paties rajono ūkininkė Jolanta Jurkėnienė pastebi, kad šliužams patinka drėgni ir šilti orai. „Šliužai vienais metais buvo įnikę į braškyną. Tuomet jie „nučiulpė“ visas uogas. Tam, kad šliužų populiacija sumažėtų, turėtų sugrįžti lietuviškos žiemos. Viena šalta žiema problemų neišspręs. Norėtųsi, kad šiemet jų būtų šiek tiek mažiau“, – sakė agronomės išsilavinimą turinti moteris.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė dr. Grita Skujienė tvirtino, kad prognozės šliužams išlieka neblogos: yra didelis sniego kiekis, todėl tikėtina, kad jie sugebės neblogai peržiemoti. „Aišku, pavasaris gali įnešti savo pataisų. Jei po atšilimo ir sniego nutirpimo stipriai pašals, tada gali būti kitaip“, – sakė mokslininkė.

Kenkėjai nesušalo

Braškynus dar dengia sniegas, todėl augintojai nežino, kaip jie peržiemos. „Tokių metų, kuomet sniegas dengtų braškynus be įšalo, per savo darbo praktiką nesu turėjęs. Todėl nenumanau, kokios bus pasekmės“, – atviravo didžiausius braškynų plotus Ukmergės rajone prižiūrintis Vladas Guzelis.

Stambesnių braškynų savininkai sakė, kad uogynai nėra apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų.Kiek jų bus šiais metais – neaišku. Vilniaus rajone ūkininkaujanti Gabrielė Petrova sakė, kad didžiausios žalos braškynuose pridaro grambuolių lervos. Ji mano, kad šiais metais žaladarių visgi nesumažės.

Mokslininkai pažymi, kad kenkėjai nei sušąla, nei perkaista. „Kenkėjai turi labai gerus signalus. Jei žiema šalta, jie lenda gilyn. Tačiau šiais metais dirva menkai įšalusi, todėl kenkėjų tikrai bus. Nors braškynai peržiemojo puikiai, įžvelgiu pelėsių riziką“, – teigė LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Nobertas Uselis.

Sudėtinga prognozuoti

Didžiąją ūkio dalį žieminėms kultūroms paskyręs Ukmergės rajono ūkininkas Ramūnas Skapas viliasi, kad stora sniego danga nebus stipriai pakenkusi pasėliams. „Šiuo metu sudėtinga prognozuoti, kiek ir kokių nuostolių patirsime pavasarį, kaip plis ligos ir kenkėjai. Nebūna tokių metų, kad praslystume kaip per sviestą, visuomet susiduriame su daugybe iššūkių“, – sakė R.Skapas.

Pastarosiomis dienomis įšalo gylį savo laukuose jau išmatavo Molėtų rajono augalininkystės ūkio šeimininkas Andrius Arlauskas. Jis tvirtino, kad dirvožemio įšalas siekia 2–3 cm. „Abejoju, kad toks menkas įšalas sumažins kenkėjų populiaciją. Gal šiek tiek sumažės pasėlių piktžolėtumas“, – kalbėjo A.Arlauskas.

UAB „Atkočių agroservisas“ agronomas Romas Žvikevičius neatmetė augalų iššutimo tendencijos, nes sniego dangos sluoksnis storas, o dirvos paviršiaus įšalimas – menkas. „Tankiai sudygusiuose kvietrugių ir kviečių pasėliuose gali pradėti plisti grybinės ligos. Jei vasara bus drėgna ir šilta, jos dar labiau suaktyvės.Vyraujant sausrai, plis ir kenkėjai“, – sakė agronomas.

Gamtos staigmenos

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis džiaugiasi, kad laukuose daug sniego, kuris palengva tirpsta ir susigeria į nesušalusią dirvą. „Kai būdavo įšalas, dalis vandens nubėgdavo dirvos paviršiumi, susiformuodavo balos. Dabar situacija gera. Ar pasėliai bus iššutę, matysime, kai nutirps sniegas“, – sakė S.Daniulis. Jis pridūrė, kad šiuo metu ūkininkai labiausiai baiminasi gamtos staigmenų, pvz., atlydžio ir šalčio, galinčio iškilnoti augalų šaknis.

Piktžolės – didžiausia ekologinių ūkių problema. Manoma, kad šiųmetė žiema jų nesunaikins. „Daugelyje ekologinių ūkių plinta tuščiosios avižos, kurios sudygsta rudenį. Esant šaltai žiemai,šios piktžolės žūva. Dabar galime tik spėlioti, ar jų šiais metais bus mažiau“, – akcentavo ūkininkas.

Savitą požiūrį į piktžoles turintis Ukmergės rajono ūkininkas Valentinas Genys tvirtina, kad šiais metais jos neturėtų peržengti ekonominio žalingumo slenksčio. „Per 40 ūkininkavimo metų mačiau įvairių žiemų, todėl galiu drąsiai teigti, kad ligų, kenkėjų ir piktžolių plitimą galima sukontroliuoti sėjomaina. Šiais metais žiemkenčiai, jei nebus pažeisti pelėsio, turėtų gerai startuoti, ir tai nebus kažkokie išskirtiniai metai“, – teigė agronomo išsilavinimą turintis ūkininkas.

Turi laikytis sėjomainos

Ankstesniais metais kai kuriuose regionuose bulviasodis prasidėdavo kovo pradžioje.Šiais metais bulvininkai tokiai avantiūrai tikriausiai nesiryš.„Sniegas sparčiai tirpsta, vanduo susigeria į dirvožemį, todėl manau, kad darbymetis turėtų prasidėti laiku. Bulves žadu sodinti balandžio viduryje. Tikiuosi, kad bulviasodis bus baigtas iki gegužės 10 dienos“, – sakė Anykščių rajono ūkininkas Alvydas Jurkėnas.

Pasak pašnekovo, šiųmetė žiema neiššaldė kenkėjų, jie puikiai žiemoja. Todėl, kaip ir ankstesniais metais, bulvių pasėliuose turėtų karaliauti kolorado vabalai, spragšiai, grambuoliai. „Šiųmetė žiema išsaugojo viską, kas yra dirvoje. Todėl ir piktžolių nesumažės“, – savo nuomonę išsakė ūkininkas.

Ar šaltis praretins kenkėjus, bus matyti pavasarį. „Kiekviename lauke yra susidaręs nevienodas įšalo sluoksnis, todėl ir situacija bus skirtinga“, – sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rita Asakavičiūtė. Ji priminė, kad bulvių augintojai, siekdami išvengti kenkėjų, per dirvą plintančių ligų ir piktžolių, turi laikytis sėjomainos.