Vienas svarbiausių žieminių rapsų ir kviečių pasėlių priežiūros darbų gegužės mėnesį – apsauga nuo ligų. Nenaudojant fungicidų arba netinkamai juos naudojant, ligos gali sunaikinti didelę dalį būsimo derliaus. Rapsų augintojų užduotis – apsaugoti pasėlius nuo žalingiausių ligų: baltojo (sklerotinio) ir kitų puvinių, juodosios dėmėtligės, fomozės. Kviečių pasėliams didelę žalą padaro gegužės mėnesį pradedančios plisti pašaknio, vėliau – įvairios lapų ligos.

Žalingiausios rapsų ligos

Didėjantys rapsų plotai, besikeičiantis klimatas, sėjomainos taisyklių nesilaikymas – svarbiausios priežastys, dėl kurių didėja rapsų ligų pavojus ir joms užklupus patiriama žala. Pavojingiausios rapsų ligos yra baltasis (sklerotinis) puvinys, juodoji dėmėtligė (alternariozė), fomozė ir kt.

Baltojo puvinio skleročiai dirvoje išlieka gyvybingi 10 metų ir ilgiau. Augalai šia liga užsikrečia žydėjimo metu, kai ant žiedlapių patekusios sporos, jiems nukritus į lapų pažastis, sudygsta. Tačiau matomi ligos požymiai išryškėja vėliau – augalų brendimo metu. Smarkiai užkrėstuose rapsų pasėliuose dėl sklerotinio puvinio derliaus nuostoliai gali siekti iki 2 tonų iš hektaro (apie 50 proc.). Augalų ligas tyrinėjantys Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkai atkreipia žemdirbių dėmesį, kad rapsuose plinta tie patys puviniai (baltasis ir pilkasis), kurie pažeidžia ir žirnius. Todėl sėjant šiuos augalus vienus po kitų didėja rizika pasėliams užsikrėsti minėtomis ligomis.

Panašių derliaus nuostolių kaip sklerotinis puvinys gali pridaryti ir kita rapsų liga – juodoji dėmėtligė (alternariozė). Ji rapsų pasėliuose labiausiai pasireiškia po žydėjimo.

Žalą rapsams daro ir daugiau ligų. Todėl be fungicidų intensyviai auginamų pasėlių priežiūra neįsivaizduojama. Jau įprasta, kad fungicidai rapsų pasėliuose pradedami naudoti žydėjimo metu. Jais purškiama pradėjus kristi pirmiesiems žiedlapiams (kai centriniame žiedyne peržydi 35–50 proc. žiedų). Viena pažangiausių ir efektyviausių priemonių nuo sklerotinio puvinio ir kitų ligų yra Cantus Gold. Kartu su fungicidu rekomenduojama naudoti ir sistemiškai veikiantį insekticidą nuo ankštarinių paslėptastraublių bei gumbauodžių (žr. 1 lentelę).

Kas gresia kviečiams?

Mokslo, konsultavimo įstaigos, taip pat pažangios augalų apsaugos produktų gamybos kompanijos atlieka augalų ligų stebėseną pasėliuose. Jų pateikiama informacija padeda žemdirbiams orientuotis, kada ir kokios ligos pradeda plisti, kokią purškimų fungicidais sistemą taikyti.

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai, stebėję žieminių kviečių pasėlius pernai rudenį, pateikia įžvalgas, ko galima tikėtis pasėliuose šį sezoną. Pasak mokslininkų, miltligės užkrato yra. Jautrių veislių pasėliuose liga gali smarkiai išplisti dar krūmijimosi metu. Mokslininkai taip pat pastebi, kad metams bėgant šalies ūkių pasėliuose vis labiau plinta stiebalūžė. Pernai rudenį šios ligos užkratui sklisti sąlygos buvo tinkamos. Stiebalūžė labiau pasireiškia vėsų ir drėgną pavasarį, užkratas plinta nuo pernykščių šiaudų likučių. Ši liga gali išguldyti net tankius ir gausiai patręštus pasėlius. Tačiau ir tuomet, kai ligoti pasėliai neišgula, dėl ligos poveikio (kai smarkiai pažeisti augalai) varpos svoris gali sumažėti kone trečdaliu, taigi patiriama nemažų derliaus nuostolių. Todėl augintojams pavasarį, atsižvelgiant į savo pasėlių geografines ir agronomines sąlygas, reikėtų įvertinti ligos riziką. Ūkiniu požiūriu nuo stiebalūžės purkšti tinka BBCH 31-32 fazėje, kartu derinant ir ankstyvą septoriozės kontrolę.

Pasak mokslininkų, žalingiausia kviečių liga – lapų septoriozė – pasėliuose išplinta kasmet, todėl ne išimtis bus ir 2018-ųjų sezonas. Nekontroliuojant šios ligos, derliaus nuostoliai gali siekti net daugiau kaip 50 proc. Ligos užkrato pasėliuose yra. O esant palankioms sąlygoms nuo jo išplitimo iki matomų simptomų praeina mažiausiai 2 savaitės. Apsauga veiksminga tik tada, jei panaudojama praėjus ne daugiau kaip 7 paroms po užsikrėtimo – fungicidais nuo septoriozės pasėlius reikia purkšti, kai aiškių ligos požymių dar nematyti.

Geltonosios rūdys pirmiausia gali atsirasti jautrių veislių pasėliuose. Agresyvios rasės rūdžių sporos skraido dideliais atstumais. Geltonosios rūdys mėgsta vėsius orus. Specialistai teigia, kad ši liga gali tapti rimta problema javų augintojams – galimi daugiau kaip 50 proc. derliaus nuostoliai.

Kviečių dryžligė – irgi žalinga liga. Ji anksti pasireiškia atsėliuotuose pasėliuose, nes plinta nuo šiaudų liekanų su vandens lašeliais. Esant šiltam ir drėgnam orui, šios ligos pažeisti javai gali labai staigiai nuruduoti. Todėl patartina ypač stebėti tuos kviečių pasėlius, kur dirvos paviršiuje yra šiaudų likučių.

Pasėlių priežiūra

Tiek žieminių rapsų, tiek kviečių pasėlių būklė ir ligų plitimas juose priklauso nuo daugelio dalykų: geografinės vietos ir oro sąlygų, dirvožemio, veislės ypatumų, taikomų auginimo technologijų ir kt. Fungicidų purškimai paprastai derinami su insekticidų naudojimu, taip pat tręšimu per lapus. Sudaryti įvairių komponentų darbinius mišinius naudinga ir ekonomiškai (1 ir 2 lentelėje pateikiame žieminių rapsų ir kviečių pasėlių priežiūros gegužės mėnesį rekomendacijas). Tik laiku ir tinkamai panaudoję augimo reguliatorius, fungicidus, nukreipsime visą augalo energiją į jo masės auginimą, o vėliau – į sėklų ar grūdų ir derliaus formavimą.

Apie rapsų, kviečių ir kitų lauko augalų ligas, kenkėjus, pasėliuose plintančias svarbiausias piktžoles ir apsaugos nuo jų būdus galima sužinoti mobiliojoje aplikacijoje „RapsaiLT technologijos“ pateikiamame žinyne. Čia yra pateikiamos ligų požymių iliustracijos, aprašymai ir tinkantys augalų apsaugos produktai. Programėlę „RapsaiLt technologijos“ galima nemokamai atsisiųsti iš „Google play“ ir „App store“.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su rapsai.lt