Augalininkystės ūkiuose jau įsibėgėja žieminių rapsų sėja, todėl neatsitiktinai profesorius Albinas Šiuliauskas akcentuoja, kad žieminių rapsų auginimo ūkinė filosofija turėtų remtis teiginiu: „Būtina sugebėti taip pasėti ir prižiūrėti pasėlius, kad jų peržiemojimo tikimybė būtų didesnė nei 75–80 proc.“

Nusiteikę didinti plotus

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius pastebi, kad ūkininkai nusiteikę didinti žieminių rapsų pasėlių plotus.  Pasak jo, rapsams ir priešsėlių netrūksta, ir jie nėra tokie jautrūs dirvų sukultūrinimo lygio skirtumams (vieno lauko ribose) kaip žieminiai kviečiai. Labai svarbu ir tai, kad jų auginimo ekonominis efektyvumas gana aukštas.

„Šios vasaros žieminių rapsų sėklų vidutinis derlingumas šalyje tikriausiai bus tik apie 3 t ha^-1. Dabar rapsų sėklos superkamos ne mažiau kaip po 340–350 eurų už toną. Įplaukų suma už parduotas sėklas gali siekti 1 020–1 050 eurų ha^-1. Norint tiek pinigų gauti iš žieminių kviečių auginimo, jų derlingumas turėtų būti ne mažesnis nei 7 t ha^-1. Tokio vidutinio žieminių kviečių derlingumo visos šalies mastu dar niekada nebuvo. Tuo tarpu jų auginimo vidutinės sąnaudos yra panašios – apie 700–850 eurų ha^-1, priklausomai nuo auginimo technologijų intensyvumo lygio“, – pavyzdį pateikė A.Lukoševičius. Prekybos vadovas akcentavo, kad vienintelis žieminių rapsų išplėtimo pavojus yra vidutinė sėkmingo peržiemojimo tikimybė.

Andrius Lukoševičius

Suskubo pradėti darbus

Tai, kad rapsai – pelninga kultūra, nepaisant jų peržiemojimo rizikos, patvirtino ir vienas stambiausių Ukmergės rajono ūkininkų Zenonas Vaičiulis. „Žieminių rapsų supirkimo kaina – stabili. Todėl juos auginti yra pelninga. Kadangi laikausi sėjomainos, žieminių rapsų plotų negaliu didinti“, – sakė ūkininkas, pradėjęs rapsų sėją rugpjūčio pradžioje.

Šiais metais Z.Vaičiulis žieminiams rapsams skirs daugiau nei 200 ha. Sėją jis planuoja baigti iki Žolinės. Praėjusiais metais Z.Vaičiulis hibridinės veislės rapsus pradėjo sėti vėliau – rugpjūčio 10 dieną ir baigė rugpjūčio 25 dieną. Jiems buvo skirta daugiau nei 300 ha.

UAB „Atkočių agroservisas“ agronomas Romas Žvikevičius sakė, kad pastaraisiais metais žieminiai rapsai išlieka viena pelningiausių kultūrų, todėl jų plotai bendrovėje kasmet didinami. Šiais metais jų plotai bus padidinti du kartus ir sieks per 450 ha.

„Žieminių rapsų sėją pradėjome rugpjūčio 1 dieną, kaip ir praėjusiais metais. Žinoma, tam, kad augalai neperaugtų, kelis kartus naudosime augimo reguliatorius“, – teigė agronomas. R.Žvikevičius pabrėžė, kad bendrovėje kasmet atliekami įvairių veislių rapsų žiemojimo tyrimai, atrenkamos tos veislės, kurios peržiemoja geriausiai. Per pastaruosius penkerius metus rapsai žiemą nė karto neiššalo.

Kinta sėjos laikas

VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktorius prof. habil. dr. Rimantas Velička, žvelgdamas į žieminių rapsų sėjos laiko spartinimą, teigia, kad, šiltėjant rudens–žiemos periodui, rapsai gali būti sėjami ir vėliau negu iki šiol buvo rekomenduojama. Kadangi augalai spėja sukaupti pakankamą maisto medžiagų kiekį ir tinkamai pasiruošti žiemojimui.

Rimantas Velička

„Daugelis autorių teigia, kad optimalus žieminių rapsų sėjos laikas Vidurio Lietuvoje – rugpjūčio 5–10 dienos. Tačiau pastarųjų metų praktika rodo, kad geriau žiemoja bei daugiau produktyvumo elementų formuoja vėliau pasėti rapsai“, – sakė mokslininkas.

Įvertinęs Lietuvos klimato kaitos tendencijas ir remdamasis VDU ŽŪA Bandymų stotyje atliktais eksperimentais, prof. habil. dr. R.Velička teigė, kad Vidurio Lietuvos agroklimato sąlygomis žieminių rapsų optimalūs sėjos terminai yra rugpjūčio 20–30 d. Vėlinant sėją (sėjant rugpjūčio pabaigoje arba pačioje rugsėjo pradžioje) rekomenduojama rinktis hibridinius rapsus. Šiaurės Lietuvoje žieminius rapsus geriau pasėti iki rugpjūčio vidurio (Žolinės). Kadangi dėl organizacinių priežasčių dažnai nepavyksta rapsų sėjos baigti optimaliu terminu, prof. habil. dr. R. Velička pataria vadovautis mokslininkų išvada, kad žieminių rapsų sėjos ankstinimas daro mažesnę žalą negu jos vėlinimas.

Klimato kaitos prognozės

Prof. habil. dr. R.Velička pateikė Lietuvos klimato kaitos prognozes, paremtas ketvirtosios Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitos išvadomis ir klimato modeliavimo rezultatais, kurie rodo, kad XXI a. Lietuvoje oro temperatūra kils. Didžiausi temperatūros didėjimo pokyčiai numatomi Vidurio Lietuvoje: žiemą 4–8 ^oC, rudenį ir pavasarį 2–2,5 ^oC, vasarą 1,5–3,5 ^oC. Kritulių kiekis augs žiemą ir pavasarį, o vasarą ir rudenį šio rodiklio reikšmės mažės. Temperatūrai kylant, žiemą vis didesnę kritulių dalį sudarys skysti krituliai. Antroje vasaros pusėje bei rudens pradžioje labai padidės sausringumas. Saulės spindėjimo trukmė labiausiai išaugs gegužės–rugsėjo mėnesiais, o žiemos mėnesiais (ypač vasarį) sumažės.

„Aktyvių temperatūrų suma bei kalendorinių dienų skaičius lemia išsivysčiusių rapsų lapų skaičių prieš žiemojimą. Kiekvienam išsivysčiusiam lapui reikia apie 10 kalendorinių dienų arba +60 C aktyvių temperatūrų sumos. Pirmos sėjos (rugpjūčio10 d.) augalai nuo sudygimo iki pirmojo ramybės laikotarpio sukaupia +753 C, aukštesnių kaip +2 C sumą per 76 dienas, antros sėjos (rugpjūčio 20 d.) dėl itin greito sudygimo atitinkamai +713 C per 74 dienas; trečios sėjos ( rugpjūčio 30d. ) – +592 C per 64 dienas; o ketvirtos (rugsėjo 10 d.) – +401 C per 49 dienas. Pavasarį paaiškėjo, kad geriausiai prie kintančių žiemojimo sąlygų prisitaikė rugpjūčio pabaigoje sėti rapsai – iki regeneracijos turėjo 10 lapų, 23,9 g skrotelės masę, 9,3 mm šaknies kaklelio storį ir 2,3 cm aukščio viršūninį pumpurą“, – sakė mokslininkas.

Dirvų parinkimas ir ruošimas

VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius patarė, kokias dirvas parinkti žieminių rapsų sėjai. Pasak prof. habil. dr. R.Veličkos, ši kultūra gerai auga tik tose dirvose, kuriose gerai dera žieminiai kviečiai, dobilai. Netinka lengvos, granuliometrinės sudėties dirvožemiai, priesmėliai, durpynai. Parenkant dirvą žieminių rapsų sėjai, būtina žiūrėti, kad dirvožemis būtų sukultūrintas, turtingas humuso, be daugiamečių piktžolių, neužkrėstas nematodais, neutralaus arba artimo neutraliam rūgštingumo.

Bendrovės nuotr.

„Rapsams auginti reikalingi laukai su gerai veikiančiu drenažu, armuo ir podirvis turi būti laidūs vandeniui, geros aeracijos, reljefas – lygus, su nežymiu nuolydžiu, kuriame neturi būti lomų, drenažui užsikimšus susidariusių užmirkusių įdubų. Netinka kalvotos dirvos, gilūs slėniai“, – tvirtino mokslininkas. Todėl ir dirvų ruošimo sėjai būdų pasirinkimas priklauso nuo dirvožemio savybių (supaprastintas tinka tik gerai sukultūrintuose dirvožemiuose), oro sąlygų ir priešsėlių, nes laikotarpis tarp pagrindinių augalų, pavyzdžiui, žieminių kviečių, žirnių, derliaus nuėmimo ir žieminių rapsų sėjos yra labai trumpas. Atsižvelgiant į tai, dirva gali būti įdirbta dvejopai – klasikiniu (su arimu) ir supaprastintu (be arimo, apsiribojant purenimu) būdu.

Žemės dirbimo būdai

Ūkių praktikoje žemdirbiai taiko įvairius žemės dirbimo būdus. Prof. habil. dr. R.Velička sakė, kad klasikinis dirvos dirbimas žieminiams rapsams turėtų būti pradedamas ne vėliau kaip likus 3 savaitėms iki jų sėjos ir susidėti iš kelių pagrindinių darbų: ražienų ir dobilienų skutimo lėkštiniais skutikliais10–12 cm gyliu (nevarputėtose dirvose), arimo (po 10–12 dienų) 20–25 cm gyliu ir priešsėjinio dirbimo – dirvos lyginimo, purenimo, suslėgimo. Visi šie darbai turėtų būti atliekami laikantis svarbiausių reikalavimų – neperdžiovinti dirvos, nedirbti šlapios, nesuslėgti sunkiąja technika. Labai svarbu dirvą išlyginti, nes kitu atveju pasėti rapsus vienodu gyliu bus labai sunku.

„Prieš sėją labai svarbu dirvą supurenti ne giliau ir ne sekliau kaip sėklų įterpimo gylis (2–3 cm). Taip įdirbti lauką yra sunku, nes ūkiuose plačiai naudojami kultivatoriai purena per giliai ir nevienodu gyliu, blogai trupina, iškelia į paviršių žemę su piktžolių sėklomis. Geriausiai priešsėjiniam dirvos paruošimui tinka germinatorius. Jeigu dirva buvo gerai suarta, prieš sėją pakanka pervažiuoti germinatorium vieną kartą. Blogiau suartą dirvą tenka kultivuoti 2–3 kartus. Svarbiausia – neperdžiovinti“, – patarė VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius. Jis pridūrė, kad supaprastintam dirvos dirbimui naudojami tik paviršinio purenimo padargai – lėkštinės akėčios, skutikliai-kultivatoriai, virbalinės akėčios. Šis būdas tinka žieminius rapsus sėjant į nepiktžolėtas bulvienas bei į javų ražienas. Nuėmus priešsėlinių javų derlių, ražienas iš karto reikia skusti 8–10 cm gyliu. Prof. habil. dr. R.Velička sakė, kad visais jų tyrimų metais ražieninės sėjos Lietuvoje registruotos žieminių rapsų veislės peržiemojo taip pat gerai, kaip ir žemę dirbant klasikiniu būdu.

Lemia sėklos guolis

Prof. habil. dr. R.Velička sakė, kad vokiečių tyrėjai nurodo, jog tinkamai neparuošus sėklos guolio, galima prarasti iki 20 proc. derliaus. Toks pasėlis būna nevienodas, augalai būna skirtingai pasiruošę žiemoti, todėl pavasarį rapsai gali labai išretėti. Tai turi reikšmės ir brendimo tolygumui. „Todėl, ruošiant dirvas, prieš sėją būtina purenti ne giliau kaip 3 cm. Išskyrus atvejus, kai specialiomis ražieninėmis sėjamosiomis sėjama tiesiog į 8–10 cm gyliu nuskustas ražienas. Apatinio, tankesnio dirvos sluoksnio kapiliarais ir poromis drėgmė kyla aukštyn ir drėkina sėklas. O viršutinis ant sėklų užžertas sluoksnis – purus, per jį patenka oras ir šiluma. Taip sudaromos palankios sąlygos rapsų sėkloms vienodai sudygti arba suformuojamas sėklos guolis“, – teigė mokslininkas. Bandymų stotyje atlikti eksperimentai parodė, kad rapsų žiemojimui ir derliui teigiamos įtakos turi ir podirvio purenimas. Todėl prof. habil. dr. R.Velička akcentavo, kad ūkininkai, kurie rapsus sėja į 30–35 cm gyliu išpurentą dirvą, gali būti tikri, kad rapsai geriau žiemos net ir nepalankiomis sąlygomis.

Ražieninė sėja

Mokslininkas patarė ūkininkams, sėjantiems žieminius rapsus į ražienas, atkreipti dėmesį į ražienų aukštį. Jų optimalus aukštis turėtų būti 15 cm, o šiaudai – paskleisti tolygiai. Kai paliekami susmulkinti šiaudai (apie 10 t/ha), būtina tręšti azotu (N30).

„Tokioje dirvoje žieminių rapsų daigumas paprastai siekia 60–70 procentų. Į dirvą įterptos augalų liekanos dažnai riboja ražieninės sėjos sėkmę. Žieminiai rapsai turi gilias šaknis, todėl jiems reikėtų giliau supurentos dirvos. Tačiau sėklos guoliui užtenka paruošti dirvą germinatoriumi 2–3 cm gyliu. Svarbu, kad paviršius būtų kuo lygesnis ir nebūtų stambesnių grumstų“, – sakė prof. habil. dr. R.Velička. Beje, vienodesniu gyliu pasėti rapsai rudens vegetacijos pabaigą pasiekia tolygiau išsivystę, o tai labai veikia bendrą pasėlio žiemkentiškumą. Šiltėjant klimatui, žemės ūkyje labai svarbus tampa taupus dirvožemio drėgmės naudojimas. Šiuo požiūriu, ypač per sėją vyraujant sausiems orams, už seklų arimą pranašesnis yra supaprastintas žemės dirbimas (dirvos skutimas 8–10 cm gyliu).

Rentabili kultūra

Vilma Kačinskienė, LŽŪKT Ukmergės biuro vadovė

Žieminiai rapsai – vieni rentabiliausių žemės ūkio kultūrų. Todėl labai svarbu jiems tinkamai parinkti dirvą, optimalų sėjos laiką ir optimalų tankumą, t. y., svarbu nesutankinti pasėlio. Pasėti per tankiai augalai būna daug prasčiau išsivystę, ištįsę, jų augimo kūgelis aukščiau pakilęs virš žemės, todėl sumažėja žiemkentiškumas, padidėja iššalimo tikimybė. Optimalus rapsų tankumas rudenį yra 20–30 augalų viename kvadratiniame metre. Norint jį pasiekti, svarbu hibridinių rapsų nepasėti daugiau kaip 50–60 daigių sėklų į kvadratinį metrą, o linijinių – 80 daigių sėklų į kvadratinį metrą.

Šiuo metu į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos 53 žieminių rapsų veislės. Taigi jų pasirinkimas išties didelis.