Tvartuose būtina naudoti sausą kraiką, reguliariai šalinti mėšlą.

Pastebima, kad drėgną ir šiltą žiemą gyvulininkystės ūkiuose paūmėjo kvėpavimo organų ligos, dėl kurių ūkininkai patiria nemenkų nuostolių. Todėl specialistai pataria atkreipti dėmesį į gyvulių laikymo sąlygas ir pasirūpinti kaloringesniu pašaru.

Nulemia sveikatingumą

Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialisto Vyto Gudaičio, svarbiausias dalykas, nulemiantis gyvulių sveikatingumą ir pieno kokybę, yra tvartas. Jei tvartas drėgnas, kinta gyvulių organizmo atsparumas ir jie dažniau serga. Pastebima, kad dažniausiai per didelė drėgmė būna smulkiuosiuose gyvulininkystės ūkiuose, kuomet gyvuliai laikomi senuose tvartuose.

„Drėgmė – labai palanki terpė mikroorganizmams daugintis. Beje, ir patys gyvuliai išskiria nemažą šilumos kiekį. Todėl tvarte susidaro kondensatas, kuris dar labiau padidina oro drėgnį. Atšalus orams, susikondensavę vandens lašai krenta ant gyvulių ir į guoliavietes, o atsiradusi drėgmė sukuria palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Tokiose patalpose gyvuliai dažniau serga įvairiomis ligomis“, – akcentavo pašnekovas.

Gyvuliai suserga

LŽŪKT gyvulininkystės specialistas tvirtino, kad didelis oro drėgnis ypač žalingas esant žemai oro temperatūrai. Jei gyvulių kailis drėgnas, yra didelė tikimybė, kad jie susirgs peršalimo ligomis. Tai gali būti ir viena iš gyvulių kritimo priežasčių. Pastebėta, kad esant dideliam drėgnumui ir sumažėjusiai oro temperatūrai, gyvulių odos temperatūra būna žemesnė 20–30 proc., pulsas dažnesnis 4–9 proc., mažesnis hemoglobino ir eritrocitų kiekis.

„Pastebėjus negaluojantį gyvulį, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Tiksliausiai virusai nustatomi ištyrus kraujo serumo mėginius laboratorijoje. Tik nustačius ligą, ją galima sėkmingai išgydyti. Jei liga bus diagnozuota netiksliai, paskirti netinkami antibiotikai, gyvulį galima ir prarasti“, – tvirtino pašnekovas.

Specialistų atlikti tyrimai parodė, kad esant dideliam tvarto drėgnumui sumažėja ir pieno primilžis. Kai tvarto drėgnumas padidėja iki 90 proc. primilžis sumažėja iki 1,4 karto, o jei tvarto drėgnumas yra dar didesnis ir siekia 100 proc., primilžiai sumažėja net iki 4,3 kg.

 V.Gudaitis

V.Gudaitis

Veikia mikroklimatas

V.Gudaitis sakė, kad gyvulių organizmą tiesiogiai veikia ir tvarto mikroklimatas, kurį lemia patalpoje esanti temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis, įvairios dujos, dulkės, mikroorganizmai, patalpų apšvietimas ir kt.

„Minėti netinkamo mikroklimato faktoriai gali ne tik susilpninti gyvulio organizmo atsparumą, bet ir paveikti gyvulio medžiagų apykaitą, sukeldami gyvulio fiziologinių procesų sutrikimą“, – teigė specialistas.

Jis pridūrė, kad blogas patalpų mikroklimatas susidaro nepakankamai apšiltinus tvarto sienas, lubas, langus ir grindis. Todėl juose tiek žiemą, tiek vasarą kaupiasi drėgmė ir, esant prastai ventiliacijai, padaugėja mikroorganizmų ir kenksmingų dujų.

„Dėl netinkamo mikroklimato net ir geriausių veislių gyvuliai nebūna sveiki ir produktyvūs. Jų produktyvumas sumažėja iki 30 proc., pablogėja jų sveikata, sumažėja priesvoriai, o pašarų sąnaudos padidėja 15–20 proc.“, – sakė pašnekovas.

Patarė ūkininkams

Ūkininkams, norintiems sumažinti santykinį drėgnumą uždarose patalpose, LŽŪKT gyvulininkystės specialistas patarė apšiltinti tvartų statybines konstrukcijas. Taip pat naudoti sausą kraiką, reguliariai šalinti mėšlą. Rekomenduojama kraikui naudoti šiaudus, sausas durpes, pjuvenas. Oro drėgnumui tvartuose sumažinti tinka ir negesintos kalkės. Drėgmę taip pat mažina tvarkingai ir gerai veikianti ventiliacija. Tvartų ventiliacija turi būti tokia, kad šaltuoju laikotarpiu patalpose nesusidarytų vandens garų kondensatas ir būtų pašalinti vandens garai bei kenksmingos dujos. Pasak V.Gudaičio, galvijų sveikata ir produktyvumas ypač priklauso nuo guoliaviečių. Todėl jos turėtų būti švarios, sausos ir pakreiktos šiaudais ar kitokiu kraiku.

„Esant nešvariam ir drėgnam paviršiui, patiriama žymiai daugiau energijos nuostolių. Be to, atšalus prie drėgno paviršiaus gali netgi prišalti įvairios gyvulio kūno vietos, ypač ­ tešmuo. Tai labai kenkia gyvulio produktyvumui ir sveikatingumui“, – sakė gyvulininkystės specialistas.

Pašarų kokybė

Šaltuoju laikotarpiu ūkininkai turėtų skirti didelį dėmesį šėrimui, pašarų kokybei. V.Gudaitis teigė, kad gyvulių sveikatingumas ir pieningumas priklauso nuo to, kaip jie šeriami. Gyvuliai su pašaru turi gauti visas būtinas medžiagas savo biologiniams poreikiams tenkinti.

„Galvijų racionas turi būti visavertis ir subalansuotas. Tam, kad išsiaiškintumėte, kokie pašarai naudojami, kokia yra jų kokybė ir ko gyvuliui trūksta, rekomenduočiau atlikti pašarų kokybės tyrimus. LŽŪKT specialistai juos atlieka per kelias minutes, kitose institucijose tai užtrunka šiek tiek ilgiau“, – tvirtino pašnekovas.

Jis pridūrė, kad jei kombinuotuosiuose pašaruose trūks tam tikrų priedų, nebus patenkinti gyvulių mitybos poreikiai, tai irgi atsilieps jų produktyvumui. Pvz., jei pašaruose trūks baltyminių medžiagų, sutriks gyvulių medžiagų apykaita, sumažės jų produktyvumas, pablogės pašaro maisto medžiagų pasisavinimas. Labai svarbu, kad racionas šiuo metų laiku būtų sudarytas iš įvairesnių, kaloringesnių pašarų, nes žiemą gyvuliams padidėja maisto poreikis kūno temperatūrai palaikyti.

Užtrūkusių karvių racionas

Anot V.Gudaičio, šiuo laikotarpiu dauguma karvių yra užtrūkusios. Todėl joms reikėtų sudaryti užtrūkusių karvių šėrimo racioną, kuris kiekviename ūkyje yra taikomas individualiai. Ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad pirmoje užtrūkimo pusėje gyvulių nerekomenduojama šerti ypač krakmolingu, energiniu pašaru, kad nesikauptų riebalai. Šiuo laikotarpiu reikėtų palaikyti aukštesnį pašaro baltymingumą.

Karvių negalima šerti apšalusiais, supelijusiais ar kitaip pakenktais pašarais, nes pelėsių, grybelių, erkių toksinai ir nuodingi augalai gali sukelti išsimetimą. Tai dažniausiai įvyksta veršingumo pradžioje ir pabaigoje.

LŽŪKT gyvulininkystės specialistas teigė, kad galvijų sveikatai labai kenkia supelijusiuose pašaruose atsiradę įvairūs toksinai, ypač zeralenonas. „Ankstyvą embrioninę žūtį gali sukelti 1–1,5 mg šio toksino, esančio kilograme pašaro. Abortams įtakos gali turėti ir pašaruose esantys estrogenai. Jų daugiausia būna ankštiniuose pašaruose: liucernose, dobiluose, ypač raudonuosiuose. Jo taip pat randama neapdorotose sojų pupelėse“, – sakė V.Gudaitis.

Jis pridūrė, kad embrionai gali anksti žūti, kai karvėms trūksta mikroelementų: cinko, vario, mangano ir riebaluose tirpių vitaminų A, D, E bei K.