Penkiose Lietuvos savivaldybėse paskelbus stichinę sausrą, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad situacija nebūtų tokia įtempta, jeigu ūkininkai būtų apsidraudę.

„Situacija kelia didelį nerimą, jeigu bus skelbiama ekstremali situacija dėl žuvusių pasėlių, ieškosime būdų kaip pagelbėti žemdirbiams. (...) raginu žemdirbius naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos siūlomomis galimybėmis, kad ateityje nemalonios gamtos išdaigos šitaip nekirstų per kišenę“, - Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime cituojamas G. Surplys.

ŽŪM primena, kad paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo iššalimo arba sausros draudimo įmokos.

Nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ar augalus nuo iššalimo arba sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 30 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama 65 proc. draudimo įmokos sumos, neviršijant kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis.

Paraiškos priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose.

ELTA primena, kad penktadienį Hidrometeorologijos tarnyba paskelbė stichinę sausrą Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybėse.

Eltos kalbinti žemdirbiai teigė, kad sausra primena ugnikalnio išsiveržimą, nes nuo jos negalima apsisaugoti ir kad ji kenkia ne tik augalininkyste užsiimantiems žemdirbiams, bet ir gyvulininkams, kurie neturi kur ganyti gyvulių.