Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
ŽŪR pirmininkas A. Svitojus: "Klimato atšilimas tikrai yra tarp prioritetų"

Daugelis žmonių svarsto – tarkime, pakils oro temperatūra 1-2 laipsniais, juk nedaug. Gal bus net patogiau gyventi, mažiau išlaidų žiemą, taigi be reikalo keliame triukšmą dėl klimato atšilimo. Tačiau  mokslininkai kategoriškai atmeta tokias viltis ir siūlo kitokį palyginimą – štai normali žmogaus kūno temperatūra yra apie 36,6 laipsnio. Kaip jausitės, jeigu temperatūra pakiltų 37,4 – 38,4  laipsnio? Taigi žemė yra gyvas organizmas. Vieno laipsnio pokytis yra labai didelis ir pasekmės skaudžios.

Apie visus mus liečiančią problemą kalbiname LR ŽŪR pirmininką Arūną SVITOJŲ.

Lietuvoje oro temperatūros pasikeitimai stebimi nuo 1770 m. Beveik 250 metų trunkantys matavimai leidžia įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus. Labai ryškų vidutinės metinės temperatūros kilimą galima stebėti per pastaruosius 30 metų.  Kokius pasikeitimus lemia 1 Celsijaus laipsniu padidėjusi vidutinė metų temperatūra?

JAV žurnalas „Proceedings of the National Academy of Sciences“ neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad vidutinei pasaulio temperatūrai pakilus 1 laipsniu pagal Celsijaus skalę, vidutinis kviečių derlius pasaulyje sumažėtų 6 proc. Ekspertai išanalizavo ankstesnius tyrimus, kuriuose buvo naudoti įvairūs metodai, įskaitant modeliavimą, kaip pasėliai reaguos į temperatūros pokyčius pasauliniu ir vietos mastu, istoriniais oro ir derliaus duomenimis pagrįstus statistinius modelius ir dirbtinio laukų šildymo eksperimentus. Visi šie tyrimai rodo, kad kylanti temperatūra tikėtina padarys neigiamą poveikį kviečių, ryžių ir kukurūzų derliui pasaulyje.

Modeliavimas. Kiekvienas ūkininkas norėtų ant savo stalo turėti mokslininkų parengtus modelius, tarkime, kaip jam reikėtų elgtis, jeigu žmonijai nepavyktų suvaldyti klimato atšilimo, ką auginti, kaip ūkį paruošti ateičiai, kai jį valdys kita ūkininko karta. Kaip elgtis, jeigu temperatūra pasikeistų mažiau ir kaip – jeigu klimato atšilimą pavyktų pristabdyti. Ar tokius modelius matėte?

Manau, kad nereikėtų šio uždavinio kelti mūsų mokslininkams, kurie ir taip turi daug darbo. Tiesiog reikėtų atidžiai stebėti, ką planuoja amerikiečiai bei pietinės ES valstybės, ypač, kaip ruošiasi pedantiškieji vokiečiai, juk pirmiausia klimato atšilimo problemas pajaus ir jau pajaučia pietinės ES valstybės, taigi mes turėsime šiek tiek laiko pasiruošti, tačiau turime stebėti ir naudotis tų šalių patirtimi ir eiti jų pramintu keliu. Žinoma, tą turi daryti valstybė, juk ši problema ne atskiro žemdirbio pečiams.

Dažnai bendraujate su kitų ES šalių žemdirbių organizacijų atstovais. Kokią vietą kitose šalyse užima diskusijos dėl klimato kaitos? Ar mūsų šalies žemdirbių nuomonės dėl klimato kaitos skiriasi nuo kolegų iš kitų šalių?

Šiek tiek skiriasi, tačiau paskutiniais metais prioritetai panašėja. Ypač svarbu, ką galvoja mums artimos ES šalys, pavyzdžiui, Lenkijos bei Vengrijos atstovai. Pastarojoje šalyje vis dažniau trūksta vandens, taigi jie problemą jaučia. Diskutuojant žemdirbiai pirmiausia kalba apie socialinius reikalus. Antrąją vietą užima aplinkos apsaugos, taigi ir klimato atšilimo problemos. Trečioje vietoje – ekonominiai klausimai. Lietuvoje pirmiausia diskutuojama dėl ekonominių reikalų.

Klimato atšilimo pasekmės irgi ekonominės.

Žinoma, todėl lenkai jau prieš dešimtmetį dalį ES paramos skyrė sritims ir veiklai, kurios svarbios klimato atšilimui.

Tačiau klimato atšilimo problemos negali išspręsti kuri nors viena šalis, ar tik vienoje šalyje.

Pagal Paryžiaus susitarimą ES valstybės narės, taigi ir Lietuva, privalo prisidėti prie išsivysčiusių šalių tikslo – mobilizuoti 100 mlrd. JAV USD per metus iki 2020 m. besivystančių šalių klimato kaitos priemonėms  finansuoti. Ir tai – tik pradžia. Iki 2030 – ųjų dėl ES ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos)  mažinimo numatyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) dalyvaujantiems sektoriams (kurą deginantys įrenginiai virš 20 MW, chemijos, plieno, aliuminio pramonė) (tarp jų Lietuvos 93 įmonės) kartu su kitų ES valstybių narių 120 tūkst. įmonių bendrai sumažinti emisijas 43 proc., lyginant su 2005 m. ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, pastatai, atliekų tvarkymas, paslaugos ir kt.) emisijas privalės sumažinti 30%, lyginant su 2005 m., ir kiekvienai valstybei narei bus nustatytas atskiras privalomas išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslas (Lietuva – 2030 m. ŠESD kiekį šiuose sektoriuose privalės sumažinti -9%, lyginant su 2005 m.). Visa tai kainuoja daug pinigų, kuriuos galėtume panaudoti kitiems svarbiems reikalams.

ŽŪM paskelbė apie melioracijos sistemos atstatymo planą. Jeigu klimatas šyla, gal neverta skubėti?

Lietingi metai parodė, kad ši problema svarbi. Be to, klimato atšilimas – ne tik sausros, bet ir liūtys, ir neprognozuojami reiškiniai trumpuoju laiku. Kita vertus, rengiant melioracijos sistemas, kur reikia, kartu galima įrengti ir lietinimo sistemas. Dabartinės technologijos taip elgtis leidžia.

Kokia LR Žemės ūkio rūmų vieta atkreipiant dėmesį į šią problemą?

Klimato atšilimas tikrai yra tarp prioritetų.  Dar daugelis žemdirbių bei žemės ūkio specialistų neužmiršo LR ŽŪR 2016 – aisiais surengtos tarptautinės konferencijos „Žemės ūkis ir klimato kaita: pasitinkant naujus iššūkius“. Daug skleidžiame informacijos šia tema atlikdami mokymus, konsultuodami ūkininkus.

Esate optimistas?

Optimistas! Esu įsitikinęs, kad žmonija pajėgi ištaisyti savo klaidas. Viskas yra mūsų rankose.

Rekomenduojami video