Galimybę Alytuje turėti dar vieną traukos centrą – šalia Mažosios Dailidės ežerėlio įkurti japonišką sodą palankiai įvertino ir Dzūkijos sostinėje viešėję Japonijos architektai. „Numatyta vieta mums labai patiko, tad manau, kad japoniško sodo vizija Alytuje išties yra reali, tereikia aptarti, ko nori miestas, ir surasti kompromisą“, – kalbėjo antradienį į Alytaus miesto savivaldybę aptarti šio klausimo atvykęs Japonijos kraštovaizdžio architektas Andreas Hamacheris, daugiau kaip dvidešimt metų gyvenantis Japonijoje. Tiesa, kiek tai galėtų kainuoti, kol kas nėra aišku, tačiau tikimasi, kad Japonijos architektai sodo suprojektavimą parems.
Sodo vieta – aiški
Japonijos architektas A.Hamacheris atvyko kartu su kitu kolega – taip pat architektu Saki Kosugi. Į Alytų antrą kartą atvykusių architektų vizito tikslas – išgryninti japoniško sodo viziją, išsiaiškinti mūsų miesto, jo gyventojų poreikius ir aptarti projektavimo darbus.
Kol kas nei japoniško sodo projektavimo, nei jo kūrimo finansavimo šaltiniai nėra apčiuopiami, tačiau, kaip teigė japoniško sodo įkūrimo mieste idėjos autorius, bonsų meistras, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Kęstutis Ptakauskas, planuojama suburti maždaug tūkstančio alytiškių bendruomenę ir sodą įrengti kartu su jų pagalba, steigti viešąją įstaigą ir ieškoti rėmėjų.
„Pasirinkta aplinka yra tinkama, todėl ir investicijos neturėtų būti didelės. Kainos pagrindą sudarys medžiai. Jeigu bus galimybė, juos formuoti padėsiu aš. O įrengti sodą per metus yra realu. Jeigu mes nesugebėsime įrengti tokio nedidelio sodo, tuomet tyliu“, – sakė svečius vizito metu visur lydėjęs K.Ptakauskas.
Japoniškam sodui numatyta vieta prie Mažosios Dailidės ežerėlio apima maždaug 50 arų plotą. Prie numatomo naujojo traukos centro įkūrimo prisidėjo ir vietos verslininkas – bendrovės „Marisa“ vadovas, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Virginijus Jarušas. Jis įmonės vardu nupirko 20 arų sklypą, o dar 30 arų žemės ploto planuojamam sodui skiria Alytaus miesto savivaldybė.
Tiesa, pats „Marisos“ vadovas susitikimo su svečiais iš Japonijos metu pabrėžė manantis, kad verslas toliau plėtojant sodo įkūrimą turėtų likti nuošalyje. Planuojama ateityje įmonės vardu įsigytą sklypą dalimis leisti įsigyti investuotojams.
Viziją pristatys kitąmet
Susitikime su Japonijos architektais dalyvavo ir miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos, Aplinkos apsaugos skyrių specialistai.
Svečiai norėjo sužinoti, kokį biudžetą miesto atstovai yra pasiryžę skirti sodo projektavimui, esą tik žinant apytikslią sumą galima būtų pradėti projektuoti, tačiau miesto valdžios atstovai tikino, kad pirmiausia jiems rūpi projektas ir tik tada finansiniai reikalai.
Galiausiai su architektais buvo sutarta, kad projekto viziją jie pateiks sausio mėnesį, o kitų metų birželį ją pristatys miesto gyventojams. Kaip teigė svečias iš Japonijos A.Hamacheris, pats sodas veikti galėtų pradėti jau 2019 metais.
Bonsų meistras K.Ptakauskas tikino, kad prie japoniško sodo idėjos įgyvendinimo Alytuje planuoja prisidėti ir finansiškai paremti Japonijos ambasadorius Lietuvoje J.E.Toyoei Shigeeda.
Alytiškis ir pats turi tvirtą viziją, kaip turėtų atrodyti japoniškas sodas, tačiau laukiama, ką pasiūlys architektai.
„Japoniškas sodas yra vanduo, medžiai, akmenys. Turiu viziją, kad sodas būtų natūralus, kuo artimesnis gamtai, ten turėtų būti įkurtas muziejus, atspindintis mūsų miesto ir Japonijos bendradarbiavimo istoriją bei sodo vystymą. Taip pat galėtų būti pastatytas arbatos namelis, žuvų tvenkinys, žibintai, tiltelis. Man nepriimtini sodai, kuriuose pristatyta kažkokių neaiškių, abstrakčių, modernių statinių, tokiame sode neatsipalaiduosi ir nepailsėsi“, – pasakojo alytiškis bonsų meistras.
K.Ptakausko teigimu, jau įkurtą sodą prižiūrėti galėtų miesto mokyklos, mokiniai, taip suteikiant jiems galimybę iš arčiau susipažinti su gamta.
Norint aplankyti japonišką sodą, gyventojų bus prašoma sumokėti simbolinę sumą, kuri bus skirta sodo priežiūrai, rekonstrukcijai, išlaikymui.
Atvykę svečiai apžiūrėjo ne tik būsimo japoniško sodo vietą, bet ir lankėsi Alytaus sakurų parke, viešėjo Šimtmečio parko teritorijoje ir net pasiūlė paremti pastarojo parko įkūrimą. Beje, Alytaus miesto savivaldybė jau ne vienerius metus palaiko glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Japonija, o ateityje yra numatyta su šia partnere rengti dar ne vieną projektą.
Laura BALIUKONIENĖ