Ga­li­my­bę Aly­tu­je tu­rė­ti dar vie­ną trau­kos cen­trą – ša­lia Ma­žo­sios Dai­li­dės eže­rė­lio įkur­ti ja­po­niš­ką so­dą pa­lan­kiai įver­ti­no ir Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je vie­šė­ję Ja­po­ni­jos ar­chi­tek­tai. „Nu­ma­ty­ta vie­ta mums la­bai pa­ti­ko, tad ma­nau, kad ja­po­niš­ko so­do vi­zi­ja Aly­tu­je iš­ties yra re­a­li, te­rei­kia ap­tar­ti, ko no­ri mies­tas, ir su­ras­ti kom­pro­mi­są“, – kal­bė­jo ant­ra­die­nį į Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bę ap­tar­ti šio klau­si­mo at­vy­kęs Ja­po­ni­jos kraš­to­vaiz­džio ar­chi­tek­tas An­dre­as Ha­ma­che­ris, dau­giau kaip dvi­de­šimt me­tų gy­ve­nan­tis Ja­po­ni­jo­je. Tie­sa, kiek tai ga­lė­tų kai­nuo­ti, kol kas nė­ra aiš­ku, ta­čiau ti­ki­ma­si, kad Ja­po­ni­jos ar­chi­tek­tai so­do su­pro­jek­ta­vi­mą pa­rems.

So­do vie­ta – aiš­ki

Ja­po­ni­jos ar­chi­tek­tas A.Ha­ma­che­ris at­vy­ko kar­tu su ki­tu ko­le­ga – taip pat ar­chi­tek­tu Sa­ki Ko­su­gi. Į Aly­tų an­trą kar­tą at­vy­ku­sių ar­chi­tek­tų vi­zi­to tiks­las – iš­gry­nin­ti ja­po­niš­ko so­do vi­zi­ją, iš­si­aiš­kin­ti mū­sų mies­to, jo gy­ven­to­jų po­rei­kius ir ap­tar­ti pro­jek­ta­vi­mo dar­bus.

Kol kas nei ja­po­niš­ko so­do pro­jek­ta­vi­mo, nei jo kū­ri­mo fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai nė­ra ap­čiuo­pia­mi, ta­čiau, kaip tei­gė ja­po­niš­ko so­do įkū­ri­mo mies­te idė­jos au­to­rius, bon­sų meist­ras, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Kęs­tu­tis Pta­kaus­kas, pla­nuo­ja­ma su­bur­ti maž­daug tūks­tan­čio aly­tiš­kių ben­druo­me­nę ir so­dą įreng­ti kar­tu su jų pa­gal­ba, steig­ti vie­šą­ją įstai­gą ir ieš­ko­ti rė­mė­jų.

„Pa­si­rink­ta ap­lin­ka yra tin­ka­ma, to­dėl ir in­ves­ti­ci­jos ne­tu­rė­tų bū­ti di­de­lės. Kai­nos pa­grin­dą su­da­rys me­džiai. Jei­gu bus ga­li­my­bė, juos for­muo­ti pa­dė­siu aš. O įreng­ti so­dą per me­tus yra re­a­lu. Jei­gu mes ne­su­ge­bė­si­me įreng­ti to­kio ne­di­de­lio so­do, tuo­met ty­liu“, – sa­kė sve­čius vi­zi­to me­tu vi­sur ly­dė­jęs K.Pta­kaus­kas.

Ja­po­niš­kam so­dui nu­ma­ty­ta vie­ta prie Ma­žo­sios Dai­li­dės eže­rė­lio ap­ima maž­daug 50 arų plo­tą. Prie nu­ma­to­mo nau­jo­jo trau­kos cen­tro įkū­ri­mo pri­si­dė­jo ir vie­tos ver­sli­nin­kas – ben­dro­vės „Ma­ri­sa“ va­do­vas, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Vir­gi­ni­jus Ja­ru­šas. Jis įmo­nės var­du nu­pir­ko 20 arų skly­pą, o dar 30 arų že­mės plo­to pla­nuo­ja­mam so­dui ski­ria Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė.

Tie­sa, pats „Ma­ri­sos“ va­do­vas su­si­ti­ki­mo su sve­čiais iš Ja­po­ni­jos me­tu pa­brė­žė ma­nan­tis, kad ver­slas to­liau plė­to­jant so­do įkū­ri­mą tu­rė­tų lik­ti nuo­ša­ly­je. Pla­nuo­ja­ma at­ei­ty­je įmo­nės var­du įsi­gy­tą skly­pą da­li­mis leis­ti įsi­gy­ti in­ves­tuo­to­jams.

Vi­zi­ją pri­sta­tys ki­tą­met

Su­si­ti­ki­me su Ja­po­ni­jos ar­chi­tek­tais da­ly­va­vo ir mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros, ur­ba­nis­ti­kos ir že­mė­tvarkos, Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­rių spe­cia­lis­tai.

Sve­čiai no­rė­jo su­ži­no­ti, ko­kį biu­dže­tą mies­to at­sto­vai yra pa­si­ry­žę skir­ti so­do pro­jek­ta­vi­mui, esą tik ži­nant apy­tiks­lią su­mą ga­li­ma bū­tų pra­dė­ti pro­jek­tuo­ti, ta­čiau mies­to val­džios at­sto­vai ti­ki­no, kad pir­miau­sia jiems rū­pi pro­jek­tas ir tik ta­da fi­nan­si­niai rei­ka­lai.

Ga­liau­siai su ar­chi­tek­tais bu­vo su­tar­ta, kad pro­jek­to vi­zi­ją jie pa­teiks sau­sio mė­ne­sį, o ki­tų me­tų bir­že­lį ją pri­sta­tys mies­to gy­ven­to­jams. Kaip tei­gė sve­čias iš Ja­po­ni­jos A.Ha­ma­che­ris, pats so­das veik­ti ga­lė­tų pra­dė­ti jau 2019 me­tais.

Bon­sų meist­ras K.Pta­kaus­kas ti­ki­no, kad prie ja­po­niš­ko so­do idė­jos įgy­ven­di­ni­mo Aly­tu­je pla­nuo­ja pri­si­dė­ti ir fi­nan­siš­kai pa­rem­ti Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je J.E.To­y­o­ei Shi­ge­e­da.

Aly­tiš­kis ir pats tu­ri tvir­tą vi­zi­ją, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti ja­po­niš­kas so­das, ta­čiau lau­kia­ma, ką pa­siū­lys ar­chi­tek­tai.

„Ja­po­niš­kas so­das yra van­duo, me­džiai, ak­me­nys. Tu­riu vi­zi­ją, kad so­das bū­tų na­tū­ra­lus, kuo ar­ti­mes­nis gam­tai, ten tu­rė­tų bū­ti įkur­tas mu­zie­jus, at­spin­din­tis mū­sų mies­to ir Ja­po­ni­jos ben­dra­dar­bia­vi­mo is­to­ri­ją bei so­do vys­ty­mą. Taip pat ga­lė­tų bū­ti pa­sta­ty­tas ar­ba­tos na­me­lis, žu­vų tven­ki­nys, ži­bin­tai, til­te­lis. Man ne­pri­im­ti­ni so­dai, ku­riuo­se pri­sta­ty­ta kaž­ko­kių ne­aiš­kių, abst­rak­čių, mo­der­nių sta­ti­nių, to­kia­me so­de ne­at­si­pa­lai­duo­si ir ne­pail­sė­si“, – pa­sa­ko­jo aly­tiš­kis bon­sų meist­ras.

K.Pta­kaus­ko tei­gi­mu, jau įkur­tą so­dą pri­žiū­rė­ti ga­lė­tų mies­to mo­kyk­los, mo­ki­niai, taip su­tei­kiant jiems ga­li­my­bę iš ar­čiau su­si­pa­žin­ti su gam­ta.

No­rint ap­lan­ky­ti ja­po­niš­ką so­dą, gy­ven­to­jų bus pra­šo­ma su­mo­kė­ti sim­bo­li­nę su­mą, ku­ri bus skir­ta so­do prie­žiū­rai, re­konst­ruk­ci­jai, iš­lai­ky­mui.

At­vy­kę sve­čiai ap­žiū­rė­jo ne tik bū­si­mo ja­po­niš­ko so­do vie­tą, bet ir lan­kė­si Aly­taus sa­ku­rų par­ke, vie­šė­jo Šimt­me­čio par­ko te­ri­to­ri­jo­je ir net pa­siū­lė pa­rem­ti pas­ta­ro­jo par­ko įkū­ri­mą. Be­je, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė jau ne vie­ne­rius me­tus pa­lai­ko glau­džius ben­dra­dar­bia­vi­mo ry­šius su Ja­po­ni­ja, o at­ei­ty­je yra nu­ma­ty­ta su šia part­ne­re reng­ti dar ne vie­ną pro­jek­tą.

Laura BALIUKONIENĖ