LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Keičiantis vartotojų mitybos įpročiams, pasaulyje grūdų pramonė turi galimybių pasitelkti naujus metodus bei sprendimus ir, pasinaudojusi Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšomis, padidinti Senojo žemyno konkurencingumą pasaulyje.
Lyderystę žada modeliai, susiję su subalansuotu tvarumu, inovacijomis, naujomis technologijomis, ekologija, klimato kaita, sveika gyvensena ir tinkamu finansavimu.
Grūdų pramonės indėlis
2020 metais Lietuva užaugino rekordinį 8 mln. tonų grūdų derlių. Tokio pagrindinės strateginės maisto žaliavos – grūdų – kiekio pakanka ne tik vidaus rinkai, eksportui, bet ir rezervui, garantuojančiam apsirūpinimą maistu paskelbus ekstremaliąją situaciją. Lietuvos grūdų pramonė produktams, pašarams, salyklui, biodegalams perdirba apie 1,6 mln. tonų grūdų. 70–80 proc. perdirbtų produktų, kaip antai salyklas, krakmolas ir kviečių glitimas, yra eksportuojami.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidento Karolio Šimo teigimu, ir grūdų, ir iš jų pagamintų produktų eksportas daro teigiamą poveikį valstybės ekonomikai. Eksportuojama apie 70 proc. grūdų. Lietuvos grūdų eksportas prilygsta tokių išsivysčiusių valstybių kaip Kanada, Australija ir JAV eksportui.
Lietuviški grūdai eksportuojami į beveik visas ES valstybes, dalį Afrikos šalių ir kitur, kaip antai į Izraelį, Kiniją, Saudo Arabiją. Iš grūdų pagaminti produktai – salyklas, greito paruošimo produktai, makaronai, krakmolas, gliukozės sirupas ir kt. – randa rinkas visame pasaulyje.
Pagalbos ranką tiesia ES fondai
Prieš metus Europos Komisija (toliau – EK) pristatė naują Europos pramonės strategiją, kuria siekiama padėti pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, skaitmeninės lyderystės ir išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą pasaulyje.
EK vadovė Ursula von der Leyen tuomet sakė, kad „Europos pramonė yra Europos augimo ir gerovės varomoji jėga; ji veikia geriausiai, kai remiasi tuo, kas ją daro stiprią: savo žmonėmis ir jų idėjomis, talentais, įvairove ir verslumo dvasia“. Europos pramonė sukuria 20 proc. visos ES pridėtinės vertės ir darbo vietas 35 mln. gyventojų.
Naujajam finansavimo laikotarpiui, 2021–2027 metams, EK parengtame detaliame ES valstybių narių atsigavimo plane Lietuvai yra numatyta 2,4 mlrd. eurų dotacijų. Šalies grūdų pramonės kraujotaką galėtų pagerinti ir kitokia parama, skirstoma per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), bendros žemės ūkio politikos kaimo plėtros programos (KPP) ir kitas priemones.
Norint suspėti į įvairių ES fondų pinigų dalybas, būtina išanalizuoti, kurios sritys yra perspektyvios. Kintantys vartotojų prioritetai verčia permąstyti strategijas ir veiklas. Grūdų pramonei pagalba bus ES strategijose remiama inovatyvių produktų gamyba. Užtikrintą ateitį turi subalansuoto tvarumo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, tvarios agroinovacijų, maisto technologijų, bioekonomikos, tvaresnės vartotojų mitybos, žmonių gyvenimo kokybės gerinimo siekiant geresnės sveikatos kryptys.
Ekspertai teigia, kad gauta parama galėtų palaikyti ir padidinti eksportą, padėti modernizuoti ir vystyti gamybą be atliekų, taip pat diegti kitus žiedinės ekonomikos principus. Grūdų pramonės įmonės galėtų pretenduoti į įvairių ES fondų paramą, kuriai gauti reikalingas Žemės ūkio, Ekonomikos ir investicijų, Energetikos, Aplinkos apsaugos ministerijų palaiminimas.
Naujo proveržio galimybės
Danas Tvarijonavičius, AB „Roquette Amilina“, vienos didžiausių Šiaurės Europos gamybos įmonių kviečių biorafinavimo srityje, inovatyviomis technologijomis atsinaujinančią biomasę perdirbančios į natyvinį ir katijonizuotą krakmolą, vitalų kviečių glitimą ir gliukozės sirupus, valdybos pirmininkas, yra įsitikinęs, kad jeigu pavyktų sutelkti lėšas ir įdiegti inovatyvias technologijas, Lietuva galėtų padidinti prekybos apimtį ir sukurti didesnį proveržį maisto biotechnologijų srityje.
Šiuo metu maisto perdirbimo pramonė nėra įtraukta į nacionalinį pažangos planą, todėl, siekiant lėšų verslo skatinimo paramos priemonėms, tenka pretenduoti į nacionalines inovacijų ir kitas programas. Jo manymu, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų lūkesčiai atitinka įvairias ES strategijas.
Karolio Šimo nuomone, norint proveržio perdirbimo srityje, reikia jį padidinti bent trečdaliu, taip pat orientuotis į tvarių, inovatyvių, galinčių turėti paklausą pasaulio rinkose produktų gamybą. Grūdų sektoriuje veikiančios didelės įmonės geba pritraukti išorės investicijas ir pačios prisidėti. Tačiau, jos teigimu, dideliems investicijų projektams įgyvendinti vien verslo indėlio nepakanka. Tikslui pasiekti pagrindinė sąlyga – atidus valstybės požiūris į tokių projektų reikalingumą.
Žemės ūkio ministerija žada
Grūdų pramonės atstovai apgailestauja, kad valstybei svarbios pramonės, kuri neatsilieka nuo pasaulio žemės ūkio lyderių, nacionalinės ir ES finansavimo programų skatinimo priemonės vis dar lieka tik popieriuje.
Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Vaidotas Ašmonas ir ES reikalų koordinavimo grupės vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas, paklausti, kodėl maisto perdirbimo pramonė nėra įtraukta į Nacionalinį pažangos planą, atsakė: „Šiuo metu rengiamas nacionalinis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano projektas, kuris taps vienu iš finansinių šaltinių įgyvendinant ne tik Vyriausybės priemonių planą, bet ir 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą.
Rengiant nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą, išskiriami septyni pagrindiniai komponentai: žalioji pertvarka, skaitmeninimas, sveikata, socialinė apsauga, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešojo sektoriaus pertvarka. Žemės ūkio ministerija kartu su Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijomis dalyvauja Žaliosios pertvarkos komponente.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teikia Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planui reformą „Pramonės transformacijos reforma link darnios ir klimatui neutralios ekonomikos“.
Maisto sektorius patenka į šią reformą, o jos siekis yra žiedinė ekonomika, skatinanti sprendimus ir technologijų įsigijimą, projektavimą ir diegimą, didelę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų steigimą. Ši investicija bus taikoma visiems pramonės sektoriams, neišskiriant strateginių. Ji būtų orientuota į Lietuvos pramonės įmonių – didelių įmonių ir smulkių ir (arba) vidutinių įmonių arba jų tarpusavio simbiozę diegiant žiedinės ekonomikos sprendimus, skatinant plėtrą per aukštos ir aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.“
Grūdų pramonės atstovų teigimu, 2013–2020 metais jiems teko tik simbolinė parama.
Į klausimą, ko maisto ir grūdų pramonė gali tikėtis iš Žemės ūkio ministerijos naujuoju ES finansavimo laikotarpiu 2021–2027 metais, V. Ašmonas ir A. Volkovas atsakė: „Kaip tik šiuo metu ir vyksta svarstymai, kokios lėšos atskiroms žemės ūkio šakoms turėtų būti skirtos pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu, taip pat naujuoju 2023–2027 metų finansiniu laikotarpiu. Skiriamos lėšos turi atitikti Vyriausybės programos nuostatas žemės ūkio produkcijos gamybos ir perdirbimo srityje. Išsamiau bus galima komentuoti, kai bus patvirtinta Vyriausybės programa ir jos veiksmų planas.“
Ateities sritys
Buvusio EK nario, atsakingo už sveikatą ir maisto saugą, Vytenio Povilo Andriukaičio nuomone, Europoje vis garsiau kalbama apie mitybos grandinės tobulinimą, dirvožemio tausojimą ir gamtai draugišką transportą. Todėl tvari augalininkystė, augalinė mityba ir naujos sveikos mitybos tendencijos tampa aktualesnės ir perspektyvesnės. Šioms kryptims numatytos ES fondų ir programų, kaip antai Žaliojo kurso, Tvarios mitybos ir kitų, lėšos.
Žaliojo kurso programos atsivers norintiesiems sukurti žemės ūkio technologinę sistemą, naudojančią mažiau pesticidų, trąšų, stabilizatorių ir kitų cheminių medžiagų. Programos „Nuo lauko iki stalo“ lėšų gali tikėtis įmonės, ketinančios aprūpinti visuomenę kokybišku maistu, užtikrinti tvarią, saugios mitybos grandinę, gaunamą iš aplinkai nekenksmingos maisto sistemos. Programos „Sveika dirva“ dalyviai privalo įsipareigoti rūpintis dirvos sveikata, iš laukų nutekančio vandens kokybe, augalų apsauga ir bioįvairove.
Mokslininkai seniai trimituoja apie perteklinį mėsos, riebalų, cukraus ir druskos vartojimą, lemiantį antsvorį, širdies ir kraujagyslių ligas bei ankstyvą mirtį. Dėl to, V. P. Andriukaičio nuomone, Lietuvai svarbu orientuotis į kasmet atsinaujinančius augalinės kilmės išteklius ir tvarius vartotojų poreikius. Norint geresnės sveikatos ir savijautos, būtina pereiti prie tvaresnės mitybos.
Vartojant daugiau augalinės kilmės baltymų, galima prisidėti prie klimato kaitos, taigi ir Žaliojo kurso, įgyvendinimo. Moksliniai tyrimai įrodė, kad augaliniai baltymai ir skaidulos yra svarbi ir gyvūnų, ir žmonių raciono dalis. Ir sveikatos, ir aplinkosaugos požiūriu tai yra pagrindiniai maisto komponentai. Teigiama, kad čia slypi didžiausios grūdų pramonės dalyvių galimybės.
Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė socialinių mokslų daktarė Rasa Melnikienė įsitikinusi, kad auginant daugiau baltyminių žaliavų galima vienu šūviu nušauti du zuikius – pagerinti dirvožemio būklę ir atliepti ES Baltymų plano strategiją apsirūpinti vietine baltymine žaliava. Populiarėjant vegetariškai mitybai, vis daugiau žmonių renkasi augalinį baltyminį maistą: žirnius, pupas, avinžirnius, lęšius. Taigi poreikis šiems produktams tik didės.
Keičiantis mitybos įpročiams, parama inovacijoms prisidėtų ir prie kitų augalinių produktų plėtros. To pavyzdys – avižų produktai. Vis daugėja žmonių, netoleruojančių karvės pieno, o avižos yra puikus jo pakaitalas. Avižos, gausios amino rūgščių, vis plačiau naudojamos maisto produktų gamyboje. Pasitelkus inovatyvias technologijas ir auginant daugiau avižų būtų galima sukurti įvairesnių avižų produktų, kurių poreikis jaučiamas visame pasaulyje.
