Kukurūzais apsėtas laukas, kur galima eiti, bėgti, pasiklysti, rasti išėjimą, sugalvoti dar ką nors. 10-us metus veikiančio labirinto įkūrėjai tvarkosi vieni patys – visa šeima. Jeigu tektų samdyti kitų darbuotojų, sako neišsivaizduojantys, kokios kvalifikacijos jų reikėtų.

„Ryžto gal reikėtų ir tokio entuziazmo, kuris labiau iš vidaus eitų pas žmogų. Ir koks idėjinis būtų, nes aš už idėjas, skatinu pats idėjas“, – sakė kukurūzų labirinto kūrėjas Saulius Kaminskas.

Kvalifikuotą darbą ar ne žmogus dirba – klausimas verslininkams, kartu ir darbuotojams kilo nuo liepos 1-osios, kai įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Šis numato, kad už kvalifikuotą darbą turi būti mokama daugiau nei minimali mėnesio alga. Minimaliai galima apmokėti už nekvalifikuotus darbus. Verslininkai sako, kad atsirado įvairių vingrybių ir abejonių. Ir dėl dalies darbuotojų kvalifikacijos, ir dėl jų darbo užmokesčio.

Darbo kodeksas rašo, kad nekvalifikuoti darbai yra tie, kuriems nereikia jokių specialių įgūdžių ar profesinių gebėjimų. Profsąjungų atstovai iškart pareiškė, kad tokių darbų išvis nėra, nes kiekvienam būtinos nors kokios žinios. Darbdaviai svarsto, kaip su tais, kurie turi aukštojo mokslo diplomą, bet dirbti tesugeba tai, ką net vidurinės nebaigę jaunuoliai. Kur abejonių nėra, algą, sako, jau kelia. Bet išgali tik tiek, kad nebūtų įstatymo pažeidimo.

„Kaštai – ne vien atlyginimai, kaštai – tai ir elektros energija, ir transportas, kurio kainos dabar kyla, ir, ypač po naujų mokesčių, dar kils. Ir vietinės rinkliavos, ir civiliniai draudimai ir t.t. ir t.t. Galų gale medžiagos ir žaliavos, visa tai reikia įvertinti. Ir, aš manau, kad tendencija bus labai paprasta – tiem kvalifikuotiem darbuotojam regionuose bus pakelti atlyginimai 1, 2, 5 ar 10 eurų ir retenybei bus pakelta daugiau negu yra dabar. O tiem nekvalifikuotiem darbuotojam, tai aš jiem tikrai nepavydžiu, nes jei paprasčiausiai bus atleisti“, – kalbėjo Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

„Sodros“ duomenys rodo, kad dalis žmonių uždirbti daugiau nei minimalią algą, nors iki liepos gavo lygiai 380 eurų, išties pradėjo. Pavyzdžiui, įmonių vadovai: gaunančių minimaliai sumažėjo 12 proc. arba per pusantro tūkstančio. Bet, žiūrint į kvalifikuotus darbuotojus, peršasi išvada, kad maždaug 6 tūkst. jų arba apie trečdalis nuo liepos staiga įdarbinti ne visai darbo dienai, atlyginimų klausimas atkrito.

Vertinami finansiškai per mažai pradeda skųstis Darbo inspekcijai. Gauti 2 anoniminiai pranešimai.

„Taip ir rašo, kad jų darbas yra kvalifikuotas, su kvalifikaciniais gebėjimais, darbas su kompiuterinėmis programomis, su kompiuteriu ir, na, visgi darbo užmokestis nebuvo keliamas. Neabejotinai, mes aiškinsimės faktą, aiškinsimės, ar tikrai taip įvyko“, – pasakojo Darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

Padėtis kaista. Teisininkų teigimu, visais atvejais darbuotojų ir darbdavių nesutarimas dėl kvalifikacijos ir atlyginimo turi keliauti į Darbo ginčų komisiją. Verslininkai susirūpinę, kad, užuot užsiėmus verslu, gali tekti sėdėti ir aiškintis sąvokas, o tuo metu politikai kalba apie dar vieną minimalios algos kėlimą.