Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar virusas sunaikino prekybinį lietuvių turizmą?

Galimybių, o gal ir noro važiuoti apsipirkti į kaimynines šalis, ypač Lenkiją, dėl COVID-19 pandemijos grėsmių per beveik visus praėjusius metus gerokai sumažėjo. Visgi prekybininkai ir ekspertai neskuba džiūgauti, jog keli šimtai milijonų eurų, kurie kasmet „nusėsdavo“ Lenkijos prekybos centruose, dabar lieka ir, matyt, dar ilgokai liks Lietuvoje.

Mažėjo ir išvykstančių, ir atvykstančių

            Mokesčių politika ir masto ekonomija – du veiksniai, skatinę lietuvius vežti pinigus lenkams. Antai, 2018 metais tautiečiai Lenkijoje paliko 366 milijonus eurų. Gal dabar, išsigandę viruso ir suvaržyti karantinų lietuviai susitaikė su likimu ir šias, o gal net didesnes sumas palieka vietos prekybininkams? Atrodo, kad to neįvyko. Mat pasibaigus pavasariniam karantinui iškart buvo pastebėtas naujas važiavimų į Lenkiją bumas, o ir Lietuvos prekybos tinklų atstovai savo galimą sėkmę komentuoja atsargiai.

Situacija tikrai nestandartinė. Rankas aukštyn šiuo klausimu pakėlė ir žinomi komentuotojai, tokie kaip Raimondas Kuodis ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė. Pradžioje pažadėjusi komentarą, vėliau pastaroji žurnalistui atrašė duomenų neturinti ir siūlanti kreiptis tiesiogiai į prekybos tinklus. Pastarieji irgi buvo nevienodai šnekūs.

            „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, jog visoje Lietuvoje yra išryškėjusi bendra tendencija, kad šįmet po pavasarinio karantino pirkėjų srautas yra sumažėjęs, žmonės parduotuvėse lankosi rečiau, bet perka daugiau.

„Būta tokių savaičių, kai pirkėjų skaičius buvo 12 proc. mažesnis, o pirkinių krepšelis 26 proc. didesnis, lyginant su pernai. Perkami yra kasdieniai maisto produktai, tačiau jų į krepšelį įsidedama daugiau, kad pakaktų ilgiau ir nereiktų dažnai eiti į parduotuvę. Esame pastebėję, kad per karantiną kai kurių Lenkijos pasienyje esančių „Maxima“ parduotuvių pardavimai augo sparčiau nei kituose Lietuvos miestuose. Tikėtina, kad pietų Lietuvos savivaldybėse gyvenantys žmonės, kurie anksčiau dažniau važiuodavo apsipirkti į kaimyninės Lenkijos parduotuves, dėl pavasarį apriboto sienos kirtimo ir įvestų reikalavimų saviizoliuotis apsilankius užsienio šalyje, rinkosi vietos parduotuves (pavyzdžiui, Lazdijuose, kur veikia vienintelė mažo formato „Maxima X“ parduotuvė, apyvarta nuo karantino pradžios iki spalio mėnesio yra išaugusi 15 proc., lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai), tačiau reikšmingos įtakos bendrai įmonės apyvartai tai nedaro. Atitinkamai Latvijos pasienyje esančių „Maxima“ parduotuvių, pavyzdžiui, Skuode ar Mažeikiuose, kur iki COVID-19 pandemijos atvykdavo latvių pirkėjai, pardavimai yra smukę. Taip pat pirkėjų nebesulaukiame ir Baltarusijos pasienyje esančiose parduotuvėse“, – komentavo E.Dapkienė.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis „Valstiečių laikraščiui“ akcentavo, kad pandemijos metu sumažėjo ne tik važiuojančiųjų į Lenkiją, bet ir pirkėjų, kurie į Lietuvą atvykdavo apsipirkti iš kaimyninės Latvijos.

„Palyginkime 2019 ir 2020 metų trečiuosius ketvirčius. Tarkime, Lazdijuose ne tik apyvarta, bet ir pirkėjų srautas padidėjo apie 40 procentų. Taigi, galima manyti, jog dalis anksčiau išvykdavusių žmonių dabar apsiperka vietoje. Tačiau yra ir kita tendencija, kuri, pavyzdžiui, būdinga Šiaurės Lietuvai. Antai Šiauliuose, „Tilžės“ prekybos centre, srautas sumažėjo 30 procentų. Taip yra todėl, kad nebeatvyksta anksčiau gausūs pirkėjų srautai iš Latvijos“, – pasakojo D.Ryliškis.

„Rimi“ ir „Iki“ prekybos tinklų atstovai situacijos nekomentavo.

Prekyba keičiasi

            Kaip nurodo įvairūs šaltiniai ir komentatoriai, prekybinis turizmas dėl pandemijos ne tiek nyksta, kiek keičia formas. Be abejonės joks vilnietis ar klaipėdietis nevažiuos į „Biedronką“ dėl varškės, bet maisto produktai net pasienio teritorijose niekada nesudarė reikšmingos visų įsivežamų prekių dalies. O kitas prekes puikiausiai galima užsisakyti ir internetu.

            Ekonomistas, buvęs Seimo ekonomikos komiteto vadovas (2008–2012 m.) Dainius Budrys „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jokia pandemija negali pakeisti paprasto noro pirkti pigiau, jei tik tai kaip nors įmanoma.

            „Kalbant apie prekybinį turizmą COVID-19 metu, jis natūraliai sumažėjo dėl žmonių judrumo ribojimų, tačiau tikrai neišnyko! Tiksliai žinau, kad pietryčių Lietuvos gyventojai ir toliau sėkmingai naudojasi pramintais takais. Reikia įvertinti ir tą faktą, kad daug Lenkijos kompanijų pačios pristato prekes į Lietuvą, taip pat jas užsakant internetu. Tuo verslu užsiima ir lietuviai. Juk pirkėjams svarbūs kainų skirtumai dėl COVID-19 savaime niekur neišnyko. O ir perka žmonės juk ne vien maistą. Viskas mobilėja, išmanėja, keičiasi. Reikia pasidomėti, kaip išaugo transporto paslaugų maršrutų į Lietuvą skaičius, ir, manau, kad pamatysime didelį augimą“, – sakė D.Budrys.

            Iš tiesų, pristatyti į namus prekes iš Lenkijos internete pradėta siūlyti dar prieš keletą metų. Ir dabar socialiniame tinkle „Facebook“ pilna tokių pasiūlymų. Ekonominių procesų komentuotojas Žydrūnas Mauricas prieš kurį laiką viešai nurodė, kad, net jei lietuviai nevažiuoja pirkti lenkiškų prekių, jos „atvažiuoja“ pas lietuvius: „Lietuvos užsienio prekybos deficitas su Lenkija 2019 m. pasiekė rekordinius 1,7 mlrd. eurų ir buvo tris kartus didesnis nei su Kinija (570 mln. eurų)“, – TV3 tinklalapyje yra nurodęs jis.

            Statistikos departamento duomenimis, per pirmus keturis 2020 metų mėnesius iš Lenkijos į Lietuvą importuota prekių ir paslaugų už daugiau kaip 1,12 mlrd. eurų. Lietuvos eksportas į šią šalį minimu laikotarpiu buvo beveik dukart mažesnis ir siekė 650 mln. eurų.

            Taigi, nėra jokių aiškių ženklų, kurie bylotų, kad pandemija būtų padėjusi susigrąžinti išvežamus tautiečių pinigus.

Alkoholis karantine „stiprėja“

            Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigia, kad pandemijos sąlygomis alkoholio rinka tiesiog persiskirsto. Pasak jo, objektyvūs yra būtent Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys, o ne kokie nors kiti skaičiavimai.

            „Tikrai taip – alaus vežimas iš Lenkijos paletėmis baigėsi, tačiau ar visos šios tendencijos yra palankios Lietuvos aludariams – klausimas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė S.Galadauskas.

            2020 metų spalio rezultatai, pasak aludarių vadovo, nerodo nieko gero. „Staigus alaus pardavimų kritimas (–8,1 proc.), nors 2020 m. sausio–spalio mėn. vis dar turime +2,4 proc. augimą; Spiritiniai gėrimai atsigavinėja pilnu tempu +19,9 proc. ir 2020 m. sausio–spalio mėn. jau +0,4 proc. Keista, bet vyno pardavimai spalį sumažėjo 3,1 proc., bet 2020 m. sausio–spalio mėn. vis dar +13,6 proc. Tarpiniai produktai ir toliau smarkiai mažėja – spalis (–28,2 proc.), 2020 m. sausio–spalio mėn. (–8,8 proc.)“, – duomenis žėrė aludarių atstovas.

            Iš pilnų 2019-ųjų metų, kaip teigia S.Galadauskas, akivaizdžiai matosi, kad pastaruoju metu labai reikšmingai auga tik viena kategorija – vyno (vynas iš šviežių vynuogių, kurio stiprumas nuo 8,5 proc. iki 15 proc.) bei kiti „ramūs“ fermentuoti gėrimai nuo 8,5 proc. iki 15 proc. 2019 m., lyginant su 2018 m., vyno pardavimai augo net 17,9 proc., o 2020 m., lyginant su 2019 m., VMI duomenimis, augo dar 15,9 proc.

            Alaus pardavimai pernai krito (–1,3 proc.), jau nekalbant apie alaus rinkos mažėjimą (net –12,8 proc.) 2017 metais ir dar (–3,2 proc.) 2018-aisiais. Fiksuojamas 2020 m. dešimties mėnesių alaus pardavimų padidėjimas 2,4 proc. faktiškai rodo tik menką atsigavimą po trijų metų didžiulio pardavimų sumažėjimo. Šis 2,4 proc. pardavimų didėjimas VMI ataskaitose yra dirbtinis, nes visas vasario–kovo mėnesiais į viešojo maitinimo sektorių išvežtas alus VMI ataskaitose rodomas kaip parduotas, nors, paskelbus karantiną, visas alus (dėl trumpo galiojimo termino) buvo neatlygintinai susigrąžintas atgal į alaus daryklas ir utilizuotas.

            Per pastaruosius dešimt 2020-ųjų mėnesių, stipriųjų (spiritinių) gėrimų pardavimai augo sparčiai. Jie neabejotinai pralenks 2019 metų augimą.

            Išvada, išklausius įvairių komentuotojų, peršasi paprasta – tiek valdžia (ne vien Lietuvoje), tiek verslo organizacijos yra gerokai sutrikusios, neturi jokių aiškių planų, ką daryti esant pandeminei situacijai. Žmonės, verslūs ir nelabai verslūs, ūkiški ir nelabai ūkiški, gerti ir valgyti visgi nori. Žmonės išgyvena ne dėl valdžios nuopelnų, nepaisydami jos sprendimų ar neveiklumo.

Išliko didmeninė prekyba

Rimas Varkulevičius, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas

Tematika labai aktuali. Mūsų organizacija neturi tokios statistikos, nes neturėtų realių galimybių gauti Lenkijos prekybos apyvartų dinamikos Lietuvos pirkėjų atžvilgiu. Ekspertiškai galėčiau įvertinti, kad išliko didmeninė prekyba, kai prekės iš Lenkijos atvežamos į mažmeninės prekybos vietas Lietuvos turguose ir pan. Juk komercinis prekių atsivežimas nedraudžiamas ir sienos neuždarytos. Kita, girdėjau, kad mūsų mažmenininkų apyvarta keliais procentais augo, o elektroninė prekyba net dešimtimis procentų. Viskas priklauso nuo žmonių judėjimo per sieną galimybių ir kainų lygio Lenkijoje, pirmiausia maisto produktų. Jei tendencijos išliks, kokios buvo prieš pandemiją, apsipirkimas nebus mažesnis. Tačiau tikėtina, kad el. prekyba turės ir toliau didėjančią tendenciją. Dar svarbu, kad ir Lietuvos prekybos politika būtų rimtai reguliuojama taip, kad tuos produktus ir prekes, kuriuos galime pasigaminti ir jais apsirūpinti, pirktume iš vietos gamintojų. Iki šiol mūsų politikoje tokio mokestinio, netarifinio reguliavimo realiai nebuvo.

  • Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2020 m. spalį sudarė 1 mlrd. 109 mln. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2020 m. rugsėju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,3 proc.
  • Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,2 proc., prekiaujančių ne maisto prekėmis – 2,8 proc.
  • 2020 m. spalį, palyginti su 2019 m. spaliu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis padidėjo 8,5 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 5,5 proc., prekiaujančių ne maisto prekėmis – 16 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 0,2 proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Rekomenduojami video