A.Vizickas: „Galima sakyti, jog pas mus yra akcijų rinka. Akcijos migruoja iš vieno prekybos centro į kitą. Situacija tokia, kad yra užkeltos pastovios kainos ir vis skelbiamos akcijos.“

Lietuviai Europos Sąjungoje yra tarp lyderių, kurie daugiausia pajamų išleidžia maistui. Tokius „Eurostat“ duomenis neretai palydi vertinimai, kad lietuviai yra didžiausi išlaidautojai ir maisto švaistūnai. Ar tikrai esame verti tokių epitetų? Gal per mažai uždirbame ir daugiau nei kiti europiečiai mokame už maisto produktus? Kaip keitėsi maisto produktų kainos pandemijos pažymėtais praėjusiais metais?

Lietuviai daugiausia išleidžia maistui

„Eurostat“ duomenimis, lietuviai maistui išleidžia daugiausia pajamų – apie 20 proc. visų mėnesinių išlaidų, t. y. 7 procentiniais punktais daugiau nei ES vidurkis. Tarp ES šalių maistui daugiau išleidžia tik Rumunijos gyventojai – 26 proc.

Pagal šį rodiklį lietuviai tarp pirmaujančiųjų ES yra jau ne vienerius metus. Pastaraisiais metais tokius duomenis neretai palydi epitetai ir teiginiai, esą tautiečiai vartoja per daug maisto ar jį švaisto. Ekonomistai perspėja, kad tokių rodiklių nereikėtų suprasti pažodžiui. Pasak jų, maistui išleidžiama dalis priklauso nuo pajamų dydžio. Kuo mažiau žmogus gauna, tuo santykinai didesnė jo pajamų dalis tenka pirminiam poreikiui (maistui) patenkinti.

Tai nekartą yra pabrėžęs Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka. Jis primena, kad Lietuvoje yra didelė pajamų nelygybė. Nemažai gyventojų gauna nedideles pajamas, kurias pirmiausia išleidžia maistui. Tai atsispindi statistikoje.Lietuva yra antra tarp ES šalių pagal mažai uždirbančiųjų procentą. Kaip rodo „Eurostat“ statistika, kurios duomenis skelbia tinklaraštis euroblogas.lt, mažai uždirbančiųjų mūsų šalyje yra daugiau nei 22 proc. ES mažai uždirbančiųjų yra vidutiniškai 15,3 proc.

Pasak R.Lazutkos, reikia įvertinti ir tai, kad Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje kitų ES šalių, nėra lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams. Tai irgi verčia plačiau atverti pinigines maisto prekių parduotuvėse.

Kainos kilo ir smuko

Kainas stebinčio ir lyginančio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas išskyrė dvi praėjusių metų maisto prekių kainų tendencijas:pirmoji COVID-19 banga atnešė rekordinį maisto prekių brangimą, o antroji – nuoseklų kainų mažėjimą. Pasak jo, pavasarį prasidėjus karantinui pricer.lt fiksuojamų pigiausių bazinių maisto produktų krepšelio vidutinė kaina kilo ir balandį pasiekė piką – maždaug 60 eurų per mėnesį, vėliau pradėjo mažėti ir gruodį nukrito iki 53,5 euro.

„Tiesa, pigiausių maisto prekių krepšelio kaina nėra sumažėjusi iki sumos, kuri buvo pasiekta 2018-aisiais, iškart po to, kai buvęs Vyriausybės vadovas paskelbė „karą“ kainoms. 2018 metų pabaigoje pigiausių maisto prekių krepšelio kaina buvo nukritusi iki 50,5 euro“, – priminė kainų palyginimo ekspertas.

A.Vizickas paminėjo dar vieną maisto produktų kainų tendenciją – nuo 2017-ųjų, kai minėtas portalas pradėjo atlikinėti kainų lyginimo analizę, nuosekliai auga (su tam tikromis pakilimo ir sumažėjimo bangomis) populiarių prekinių ženklų maisto produktų kainos.Pasak jo, didžiausia šių maisto prekių krepšelio kaina buvo pernai kovo mėnesį, o 2020-ųjų pabaigoje šiek tiek atpigo.

„Populiarių prekių ženklų maisto produktų kainų grafikas dantytas, nes nuolatos vyksta kainų mažinimo akcijos. Galima sakyti,kad pas mus yra akcijų rinka. Akcijos migruoja iš vieno prekybos centro į kitą. Situacija tokia, kad yra užkeltos pastovios kainos ir vis skelbiamos akcijos. Beje, fiksuojame kainas, už kurias galima nusipirkti. Jeigu yra akcijos, tai akcines“, – aiškino pricer.lt vadovas.

A.Vizickas išskyrė dar kelis prekybininkų taktikos niuansus prekių kainų atžvilgiu. „Pernai per pirmąją COVID-19bangą vienas iš tokių akivaizdžių dalykų buvo tai, kad prekybos centrai atsisakė daug akcijų, o per antrąją jau bandė visaip prisivilioti pirkėjus. Beje, pastebėta įdomi tendencija. Tyrimai parodė, kad vartotojai nebuvo prisirišę prie vienos parduotuves, ieškojo palankių kainų. Karantino aplinkybėmis žmonės dažniausiai eina į vieną parduotuvę, perka rečiau, bet daugiau. Todėl dabar jaučiamas konkurencinis spaudimas, prekybininkai stengiasi pademonstruoti savo privalumus ir prisikviesti kuo daugiau vartotojų“, – teigė kainų palyginimo ekspertas.

Kai kur kainomis lenkiame vokiečius

Pricer.lt vadovas užsiminė, kad prieš kurį laiką atlikus Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų maisto produktų kainų palyginimą paaiškėjo, kad vokiečiai už nemažai prekių moka mažiau nei mūsų tautiečiai. „Nekalbant apie maisto prekes, Lietuvoje kūno priežiūros, buitinės chemijos ir kt. prekės kainuoja brangiau nei Vokietijoje. Gal tai paaiškinama tuo, kad pas mus pakeltos pastovios kainos ir daromos nuolaidos. Kitose šalyse tai neįprasta, nes nustatytos normalesnės kainos, o akcijos nėra tokios įspūdingos, kaip pas mus“, – samprotavo A.Vizickas.

Palyginus su kaimynais, lietuviai už maisto produktus moka daugiau nei lenkai ir mažiau nei latviai. „Lenkijoje baziniams maisto produktams taikomas kur kas mažesnis PVM ir akcizai alkoholiui. Be to, Lenkijoje didesnė konkurencija tarp prekybos tinklų. Palyginti su latviais, maisto produktų kainų atžvilgiu pas mus yra geriau, nes Latvijoje jie 10–15 proc.brangesni“, – palygino ekspertas.

Prahoje pigesnis pienas ir sviestas

Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) fiksuojamos vidutinės maisto produktų kainos kai kuriose ES šalių sostinėse rodo, kad perkant maisto produktus tautiečiams neretai tenka labiau atverti pinigines. Paskutiniais ŽŪIKVC duomenimis, 2020-ųjų rugsėjo pirmąją savaitę litras pieno(3,5 proc. riebumo) Vilniuje kainavo vidutiniškai1 eurą (per metus pabrango 5,26 proc.), Prahoje – 0,61 euro (atpigo beveik 21 proc.), Budapešte – 0,81 euro (pabrango beveik 4 proc.).

Kitas pavyzdys – 200 g sviesto (82,5 proc. riebumo) Vilniaus prekybos centruose kainavo vidutiniškai 2,19 euro (per metus pabrango 2,3 proc.), Prahos – 1,29 euro(atpigo beveik 8 proc.), Budapešto – 2,07 euro (atpigo beveik 8 proc.). Kilogramą kiaulienos nugarinės Vilniuje buvo galima nusipirkti už vidutiniškai 5,82 euro, Prahoje –už 5,71 euro, Budapešte – už 4,82 euro.

Išlaidos pagal atlyginimą

Pieno gamintojų kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkui Jonui Kuzminskui pirmiausia į akis krenta pieno produktų kainos. „Faktas, kad Lietuvoje maisto produktai nėra pigūs. Agrarinės ekonomikos instituto ekspertas Albertas Gapšys nebe reikalo primena, kad Berlyne litras pieno (2,5 proc. riebumo) kainuoja pigiau nei pas mus. Lyginant kainas reikia turėti omenyje, kad čia ne paskutinis vaidmuo tenka PVM dydžiui. Lenkijoje PVM kai kuriems maisto produktams sudaro vos 5–6 proc., o pas mus – 21 proc. Skirtumas gana ženklus, jį sumoka mūsų gyventojai“, – konstatavo kooperatinės bendrovės vadovas.

Pasak jo, guodžiantis tuo, kad Lietuvoje maisto produktai pigesni nei kitose Baltijos šalyse, reikia įvertinti ir daugumos mūsų šalies dirbančiųjų atlyginimus – jie mažesni. „Kai algos nedidelės, santykinai daugiau išleidžiame maistui. Dabar tokia statistika gali būti dar įspūdingesnė, nes žmonių pajamos sumažėjo, girdime, kad vis daugiau sriubos valgytojų rikiuojasi prie labdaros valgyklų. Žmonių atlyginimai nedideli, daug kas vos suduria galą su galu, todėl nėra ko kalbėti apie maisto švaistymą“, – samprotavo J.Kuzminskas.

Jis pridūrė, kad yra ir kita medalio pusė. Pasak „Pieno gėlės“ vadovo, kalbant apie šalies gyventojų išlaidavimą prekybos centruose, dera prisiminti bankų ekspertų pastebėjimą, kad kai kurie tautiečiai daugiau išleidžia, nei uždirba. Čia jau šešėlinių pinigų problema.

Tautiečiai – racionalūs pirkėjai

A.Vizickas sakė nematantis prielaidų tautiečius vadinti išlaidautojais ar maisto švaistūnais. „Mes neišsiskiriame iš kitų ES šalių, priešingai – esame vieni iš racionaliausių pirkėjų, nes tai sąlygoja mūsų atlyginimai. Vienintelis dalykas, kuris išsikerojo ir galbūt skatina vartojimą, yra dažnos akcijos. Bet tai jau prekybininkų, įpratinusių prie nuolaidų, triukas. Toks jausmas, kad dabar perkama tik tuomet, kai yra nuolaidos. Tas įprotis, sakyčiau,nėra natūralus, jį išaugino prekybos tinklai“, – samprotavo pašnekovas.

Jis pastebėjo, kad kainų nuolaidos dažniausiai daromos produktams, skirtiems maisto gamybai namuose. „Tai tik patvirtina, kad tautiečiai yra racionalūs, taupo ir maistą gamina namuose.Per pandemiją tai dar labiau išryškėjo“, – pridūrė pricer.lt vadovas.

Platesnė problema

Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė-Damašė pastebėjo, kad maisto švaistymo problemą reikėtų suvokti plačiau. Ji apima visus procesus – žemės ūkio produktų gamybą, perdirbimą, transportavimą, prekybą ir vartojimą.

„Nereikėtų suprasti, kad tai tik žmonių, kurie perka, vartoja ir išmeta maistą, sukelta problema.

Daug maisto išmetama viešojo maitinimo įstaigose ir parduotuvėse. Reikėtų kažkokių inovatyvių sprendimų, kad prieš išmetant produktus vyktų dalybos ar pan. Turi veikti sistema, kuri skatintų žmones pasinaudoti tokiais sprendimais arba susimąstyti prieš perkant didesnį kiekį. Taip pat didžiosioms įmonėms reikėtų turėti individualius šios problemos sprendimo būdus. Manau, kad mokslininkai turi tokių pasiūlymų“, – svarstė ji.