Asociatyvi nuotr.

Per metus Klaipėdos rajono savivaldybėje nedarbas šoktelėjo beveik dvigubai. Vasario 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 3 964 darbo neturintys rajono gyventojai – 10,1 proc. visų darbingo amžiaus žmonių. Palyginti su šalies situacija, kur nedarbo lygis 16,4 proc., rajone padėtis geresnė, tačiau darbo neturinčių asmenų daugėja: sausį registruota 125 daugiau nei prieš mėnesį. Darbdaviai apgailestauja, jog ir šiuo metu sunku rasti kai kurių sričių specialistų.

Daugiausia kaimo seniūnijose

Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje rekordiškai išaugo nedarbo lygis. Šiemet vasario 1 d. Lietuvoje darbo ieškojo 282 tūkst. asmenų – tai 16,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Registruotas nedarbas sausį šoktelėjo 0,3 proc., o per metus – 7,2 proc.

Klaipėdos apskrityje vasario 1 d. darbo neturėjo 14,9 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su sausio 1 d. duomenimis, nedarbas išaugo 0,5 proc., o su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 7,6 proc.

Klaipėdos rajono savivaldybėje nedarbas taip pat išaugo. Antai vasario 1 d. darbo neturintys asmenys sudarė 10,1 proc. – 0,3 proc. daugiau nei sausį bei dvigubai daugiau nei prieš metus. Vasario 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 3 964 darbo ieškantys rajono gyventojai arba 125 daugiau nei prieš mėnesį. Iš jų 14,3 proc. – ilgalaikiai bedarbiai, o prieš metus jų buvo 6,8 proc.

Beje, daugiau nei pusė bedarbių gyvena kaimo vietovėse – 68,3 proc. Vasario 1 d. Užimtumo tarnyboje registruotų rajono gyventojų – 29 proc. iš Gargždų seniūnijos, 16 proc. – Priekulės seniūnijos, 15 proc. – Sendvario.

Tarp bedarbių daugiausia – 40,4 proc. yra asmenų nuo 30 iki 49 metų, vyresnių nei 50 metų – 34,4 proc., nuo 16 iki 29 metų – 25,2 proc.

Darbo paieškos išmoka – 5 tūkst. gyventojų

Kasmet mažėjęs nedarbo lygis rajone, buvęs vienas mažiausių Klaipėdos apskrityje, per metus šoktelėjo kone dvigubai. Pandemija padarė didelę įtaką užimtumo situacijai ir bedarbių skaičiaus augimui. Ne visai taiklios Vyriausybės priemonės praėjusiais metais paskatino formalų bedarbių skaičiaus didėjimą. Nuo birželio buvo mokama 200 eurų darbo išmoka ir tiems, kurie neatitiko kriterijų nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti, ir tiems, kurie anksčiau gavo nedarbo išmoką, tačiau baigėsi jos mokėjimo laikotarpis. Ši parama turėjo užtikrinti bent minimalias pajamas tiems, kurie prarado darbą, o naujo susirasti greitai nepavyksta. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, tai neveiksminga karantino neigiamų pasekmių mažinimo priemonė – ji tik iškraipė Užimtumo tarnybos statistiką. Joje atsirado žmonių, niekada čia nesiregistravusių. Abejojama, kad iš tiesų jie suskato ieškoti darbo, o ne norėdami gauti darbo paieškos išmoką.

Darbo paieškos išmoka – 200 eurų praėjusiais metais paskirta beveik 5 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų rajono gyventojų. Šiemet pakeitus tvarką ratas jas gaunančiųjų susiaurėjo.

Ieško kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų

Užimtumo tarnybos duomenimis, Gargždų skyrius aptarnauja

1 347 įmones, kurių didžioji dalis (64 proc.) – paslaugų sektoriaus darbdaviai, 17 proc. – pramonės, 14 proc. – statybos, 5 proc. – žemės ūkio.

Praėjusiais metais gauti du pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus bendrovėse „Gargždų plytų gamykla“ ir „Hidrostatyba“.

Pernai Gargždų skyriuje registruotos 1 942 laisvos darbo vietos, palyginti su ankstesniais metais – 11,8 proc. mažiau. Šiemet vasario 1 d. registruotos 84 laisvos darbo vietos, pastaruoju metu – 103. Daugiausia siūloma duomenų bazių administratoriams – 10, tiek pat statybų staliams ir vairuotojams ekspeditoriams. 24 proc. registruotų laisvų darbo vietų – specialistams, 65 proc. – kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams, 11 proc. – nekvalifikuotiems darbininkams.

Pernai įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių veiklą pradėjo

1 911 Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių rajono gyventojų. Tai 14 proc. daugiau nei 2019 metais. Savarankiška veikla pagal verslo liudijimus populiaresnė tarp moterų – net 61,1 proc. jų pasirinko. Jaunimo iki 29 metų grupėje jų 8,7 proc., o ilgalaikiai bedarbiai – 9,8 proc.

Menkas pasirinkimas

Bedarbių skaičius šoktelėjo, tačiau ne visi darbdaviai gali rasti tinkamą darbuotoją, regis perpildytoje darbo rinkoje.

Bendrovei „Dolena“, gaminančiai rąstinius namelius, nepavyksta suformuoti dailidžių-montuotojų komandos, nors suteikia visas priemones, reikalingas darbui, transportą nuvykti į darbo objektą, apgyvendina ir siūlo atlyginimą nuo 1 200 iki

2 500 eurų. „Sulaukėme dešimties skambučių, tačiau į pokalbį atėjo tik vienas iš kviestųjų. Žmonės nesiveržia dirbti: jeigu valstybė mokės tiek išmokų, nebeliks kam dirbti, – įsitikinęs įmonės atstovas Tomas. – Pas mus dirbančiam dailidei kvalifikaciniai reikalavimai didesni nei tradiciniam, bet išmokstama dirbant. Įmonė žmones siunčia į komandiruotes užsienyje, bet ne visi nori ten dirbti.“

Laisvų darbo vietų siuvėjoms, minkštųjų baldų montuotojams, pakuotojui yra minkštuosius baldus gaminančioje įmonėje Švepelių kaime. Įmonės atstovė patikino, jog šiuo metu deficitinė profesija – siuvėjų: „Ieškome jų, bet nesėkmingai: skambino kelios moterys, tačiau tik pasidomėjo siūlomu darbu. Priimame ir jaunas, be patirties siuvėjas – juk nepersiviliosi kitur dirbančių, patyrusių.“

Šioje įmonėje siūlomu nuolatiniu darbu baldų surinkėjams-montuotojams daugiau vyrų susidomėjo – keletą priėmė.

Nuolatiniam darbui plataus profilio statybininko ieškantis darbdavys teigė, jog rasti gerą šios srities darbuotoją sudėtinga. „Ne kiekvienas gali būti statybininku, juolab plataus profilio, kuris turi mokėti mūryti, betonuoti, skaityti projektą, dengti stogą ir kita, – dėstė jis. – Sulaukėme kelių pretendentų skambučių, bet siūlosi ne tokie specialistai, kokių norime.“

MARS gamykla, paskelbusi, kad ieško valgyklos darbuotojos-operatorės (darbui indų plovykloje) per savaitę sulaukė 10 norinčiųjų įsidarbinti skambučių. „Reikėjo rinktis iš penkių kandidačių. Labiausiai reikalavimus atitiko dvi – sunku buvo nuspręsti, kurią priimti, – atskleidė valgyklos vadovė. – O prieš metus teko ieškoti mėnesį. Dėl karantino suvaržymų pernai užsidarė viešojo maitinimo įmonės: ką daryti darbuotojoms?“

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.