Buvusio pašto pastatą už 81,4 tūkst. Eur nusipirkusi Biržų savivaldybė imasi pirmųjų žingsnių – galimybės gauti valstybės finansavimą. Sėkmės atveju bus galima pradėti rengti pirmąjį 98,5 tūkst. Eur vertės tvarkybos projektą.

Biržų savivaldybė įsigijo kultūros paveldo objektą, kurį rajono ir valstybės lėšomis ketinama išsaugoti, atkurti ir pritaikyti bibliotekai bei J. ir A. Mekų meno centrui. Kol kuriami planai ir projektai pinigams gauti, didžiulį seną pastatą reikia saugoti nuo laiko, gamtos ir žmonių poveikio.

Pirkimas – tik pradžia

Šių metų sausį Biržų rajono savivaldybė įsigijo kultūros paveldo objektą – buvusį paštą. Už jį Lietuvos paštui sumokėjo 81 tūkst.400 eurų.
XX amžiaus pradžioje šis namas buvo statomas kaip turtingiausio Biržų verslininko Teodoro Jansono rūmai. Pastate yra išlikusių daug autentiškų detalių – krosnys, mediniai laiptai, sienų tapybos fragmentai, kiti puošybos elementai.

Norint gaivinti pastatą, būtina išpildyti kultūros paveldui taikomus reikalavimus – atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Pagal specialias technologijas turi būti atliekami tvarkybos darbai, užtikrinantys autentiškumo išsaugojimą, atkūrimą. Šitiems darbams reikia specialaus – tvarkybos projekto. Ir tik po to bus galima rengti kitą – statybos projektą. Šių projektų rengimas, o vėliau ir statybos darbai bei medžiagos parodys tikrąją kainą, kurią teks mokėti už istorinio pastato atgaivinimą.

Tvarkybos projekto kaina

Bandymui prikelti paštą kitam gyvenimui tik pradėti. Tai – Biržų savivaldybės tarybos pritarimas, kad savivaldybės administracija, gavusi valstybės biudžeto dalinį finansavimą, organizuotų kultūros paveldo objekto – pastatų komplekso namo (buvusio pašto) tvarkybos darbų projekto rengimą.
UAB „Senamiesčio projektai“ savivaldybės užsakymu įvertinę preliminarias tvarkybos projekto parengimo apimtis, pateikė komercinį pasiūlymą. Preliminari šių paslaugų kaina – 98 tūkst. 504 Eur. Komerciniame pasiūlyme neįvertinti geologiniai tyrimai.

Jeigu bus gautas finansavimas iš valstybės biudžeto, savivaldybei prie tvarkybos projekto rengimo tektų prisidėti 40 proc.(39 tūkst. 401 Eur). Valstybės biudžeto lėšos sudarytų 60 proc. (59 tūkst. 102 Eur).
Tiek (98 tūkst. 504 Eur) kainuos pirmieji žingsniai pertvarkyti senajam paštui, kad būtų galima pradėti rengti ir statybos projektą. Jo rengimą ir vėl teks pirkti.
Iš senojo pastato paštas išsikėlė susidarius avarinei situacijai. Pradėjo nykti antrojo ir trečiojo aukšto perdangos, byrėjo tinkas. Medinės perdangos buvo sulietos trūkus vamzdžiams. Tai vyko dar tuo metu, kai pastate šeimininkavo Lietuvos paštas.

Būtina nuolatinė priežiūra

Nuo šių metų sausio, kai savivaldybė nupirko pastatą, jis dar labiau sunyko.
Praėjusią savaitę senąjį paštą apžiūrėjusiems savivaldybės administracijos ir Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos darbuotojams teko įsitikinti, kad pastatas reikalauja dėmesio.

Savivaldybės vyriausiasis specialistas paveldosaugai Dalius Mikelionis sakė matęs pradėjusias pelyti sienas, išdaužytus langus, nulaužtus lietaus vamzdžius. Per liūtis buvo užtvindyti pastato rūsiai.
„Esmė yra ta, kad pastatui reikia priežiūros ir atsakingo žmogaus“, – sakė D. Mikelionis „Šiaurės rytams“. Jis laikosi nuomonės, kad senojo pašto išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms kaštai yra tokie dideli, kad vargu ar kuris nors privatus asmuo imtųsi tokios investicijos. Paveldosaugos specialistas mano, kad tokį darbą įveikti galima tik valstybės ir savivaldybės jėgomis bei lėšomis.

Pastato saugojimu rūpinasi biblioteka

Pasak Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorės Vilmantės Vorienės, savivaldybės pirkinys – pašto pastatas – bibliotekai valdyti patikėjimo teise perduotas šių metų balandį.
Bibliotekos vadovė nepraranda vilties, kad Biržams pavyks įgyvendinti svajonę – istoriniame pastate įkurdinti savivaldybės viešąją biblioteką.

„Svarbu, kad darbas pradėtas“, – sako V. Vorienė apie savivaldybės tarybos pritarimą pastato tvarkybos projektui rengti.
Bibliotekos direktorė supranta, kad pastatui būtina priežiūra. Ir tam nebūtina skirti atskirą žmogų – šį darbą atliks įstaigos ūkio dalies darbininkai. Jų, įskaitant ir vairuotoją, bibliotekoje yra septyni.
„Bendradarbiaujame su miesto seniūnija, tačiau suprantame, kad jų pajėgų trūksta ir visam miestui tvarkyti“, – sakė V.Vorienė. Anot jos, pats paštas niekada nesirūpinęs gėlynais prie pastato – tai buvęs miesto seniūnijos rūpestis. Tačiau dabar, kai sumažėjo viešiesiems darbams skiriamas finansavimas, seniūnijai trūksta darbo rankų.

Bibliotekos direktorė kalbėjo apie būtinybę sutvarkyti lietaus vamzdžius, pastangas vėdinti patalpas, sutarti su komunalinio ūkio įmone dėl aplinkos priežiūros ir kitų buvusio pašto pastato priežiūros darbų.
Suderinus su kraštovaizdžio specialiste ketinama iškirsti vidiniame kieme augančias senas tujas. Jos užstoja pastato kiemo dalį, kur tamsiu paros metu renkasi paaugliai. Dėl situacijos kieme stebėjimo tartasi ir su policijos komisariatu.

Galimybę kviesti žmones vertina skeptiškai

Viešai išsakytą nuomonę, kad buvusio pašto pirmajame aukšte jau galbūt galima organizuoti renginius, direktorė V. Vorienė vertina kaip riziką.

„Nežinai, kada ir kur ten kas nors gali atsikabinti, nukristi. Rizikuoti žmonių saugumu aš nelinkusi. Juk man dėl to tenka asmeninė atsakomybė“, – sakė V. Vorienė. Anot jos, pastato būklė tokia, kad kviečiant žmones į renginius neįmanoma užtikrinti ir būtinos higienos.
Sanitariniai mazgai netvarkingi, o virusų akivaizdoje higienos sąlygų laikytis privalu.

Alfreda Gudienė