Biržų ir aplinkinių rajonų pacientai, ieškantys pediatro - kardiologo konsultacijų, vis dažniau suka į mūsų miesto centre naujai įkurtą kliniką. Ją įsteigė biržietė vaikų gydytoja – kardiologė, 39 metų Jurgita Augustinavičienė.

Gydytoją pacientai ir jų tėveliai konsultacijoms randa ne tik Biržų ligoninėje. Jau du mėnesius ji dirba Rotušės gatvėje esančioje privačioje klinikoje.

Medikė sako, kad mintis įkurti kliniką brendo jau seniai. Teko priimti sprendimą palikti darbą Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje. Sutikti buvusių pacientų tėveliai nusimena, kai sužino, kad pediatrės toje įstaigoje nebėra.

Gydytojos J. Augustinavičienės privati vaikų kardiologo klinika – bene pirmoji šalyje.

Nori skirti laiko pacientui

Medikė sako, kad mintis įkurti privačią kliniką brendo seniai. Jos netenkino darbas, kai jauniesiems pacientams ir jų tėveliams vizito metu galėdavo skirti vos kelias minutes. Jos tikslas – kuo plačiau šviesti jaunąją kartą apie sveiką gyvenseną. O tam laiko dirbant poliklinikoje nėra daug. Privačioje klinikoje galima kalbėtis ir dalytis žiniomis kad ir valandą.

Be to, ne kartą Jurgitos pagalbos prašė ir Panevėžyje dirbanti bei nesuspėjanti laiku priimti visų pacientų vaikų kardiologė.

Dar vienas motyvas įkurti privačią kliniką – nuolatinės politikų kalbos, kad ateityje bus atsisakoma vaikų pediatrų, bei užuominos, jog gali nelikti Biržų ligoninės.

„Anglijoje gyvenanti mano draugė nuolat siuntinėjo skelbimus, kad šioje šalyje universitetinė klinika ieškojo vaikų kardiologo. Bet man atrodė, kad susirinkti lagaminus ir su šeima išvažiuoti – lengviausias variantas. Juolab kad čia patinka ir verslą turinčiam vyrui, ir trims mūsų vaikams. Norėjosi kažką bandyti daryti čia“, - sakė J. Augustinavičienė.

Vilniaus universitete medicinos studijas prieš dešimtį metų baigusi J. Augustinavčienė sakė niekada neabejojusi, kad grįš į savo gimtinę. Kartu į Biržus atvyko ir vilnietis vyras, čia gimė vaikai.

„Mano kolegos nenori važiuoti į atokesnius kraštus. Toliausia, kur jie nuo sostinės išvyksta, yra Panevėžys. Bet juk rajonuose gyvenantiems žmonėms irgi reikalinga kvalifikuota, kuo arčiau gyvenamosios vietos esanti konsultacija“, - kalbėjo medikė.

Privačios klinikos steigimas nebuvo paprastas. Daug laiko užtruko licencijavimas, priėjimai prie elektroninių sistemų. Kad galėtų įsigyti naują echoskopą, reikėjo imti banko paskolą.

Gydytoja sako, kad biržiečiai nelinkę skubėti į privačius kabinetus. Tačiau ji jau sulaukia pacientų ne tik iš mūsų, bet ir iš Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio rajonų.

Kad atsirado šis klinika, yra didelis gydytojos vyro Martyno nuopelnas, nes ją, nelinkusią į naujoves, jis labai skatino.

Vaikų sveikata prastėja

Kalbėdama apie jaunosios kartos sveikatą ir turimas žinias, medikė pabrėžė, kad sveikata blogėja, o informacijos vaikams bei paaugliams trūksta.

Pasitaiko atvejų, kai pacientus tenka siųsti į trečio lygio gydymo įstaigas konsultacijoms. Medikei dėl konsultacijų su kardiochirurgais susitarti nesudėtinga, nes Santariškėse dirba daug jos buvusių medicinos studijų bendramokslių.

Skaudu, bet būna, kad mažųjų pacientų diagnozės pasitvirtina. Yra ir operuotų jos pacientų.

Atėję pas gydytoją vaikai pasakoja apie tam tikrus simptomus ir dažniausiai aiškėja, kad jie atsiranda dėl netinkamo paros režimo, mitybos, nuolat patiriamo streso. Būtent sveiko gyvenimo būdo vaikams ir trūksta.

„Mes visi skubame, valgome pusfabrikačius. Svarbu fizinis aktyvumas, kuo daugiau vaikščioti, ne tik sėdėti prie kompiuterio bei gadinti akis, stuburą. Vaikų sveikatą gadina ir išmaniosiomis technologijomis pagrįsti elektriniai dviračiai, paspirtukai ir riedžiai“, - sakė J. Augustinavičienė.

Gydytoja sakė, kad šiandienos vaikai yra protingi, jie prisiskaitę informacijos internete. Todėl bendraujant jie dažnai turi savo nuomonę, tenka ir pasiginčyti. Arba pasikalbėti įvairiomis temomis: ar gerai nevalgyti mėsos, ką geriau valgyti – kiaulieną ar vištieną, ir pan.

Gydytoja su policijos pareigūnais ne kartą lankėsi vaikų dienos centruose, aiškino vaikams apie rūkymo, alkoholio, narkotikų ir energinių gėrimų žalą. Nustebino, kad vaikai tik po pokalbio su medike suprasdavo, kodėl jautėsi blogai, kai išgėrė energinio gėrimo, kuris itin kenkia širdžiai.

Pasak medikės, privalumas tas, kad vaikai gydytoju ir jo nuomone dažniausiai pasitiki.

Gydytoja Kauno Vytauto Didžiojo universitete yra baigusi papildomas – klinikinio socialinio darbo su vaikais gairių – studijas. Jos padeda geriau rasti bendrą kalbą su vaikais ir paaugliais.

Biržuose mėgaujasi gyvenimu

„Pati su vyru auginu tris vaikus ir matau, kaip jiems reikia šilumos, meilės, žinių“, - sako pašnekovė.

Jų šeimoje auga du septynmečiai dvyniai ir penktą klasę lankantis vyresnėlis. Šeima linkusi gyventi aktyvų gyvenimą. Vaikai įpratinti iš mokyklos į namus grįžti pėsčiomis, visi dažnai mėgsta laiką leisti gamtoje. Jų šeimai gyventi Biržuose gera, nes čia nedideli atstumai, transporto spūsčių nėra. O ir išeiti yra kur – jau vien dviračių takas ko vertas.

„Į sostinę nuvažiuojame kelioms dienoms, o sugrįžę mėgaujamės gyvenimu, kuris vyksta lėtesniu tempu. Myliu tuos Biržus, kad ir kokie jie maži“, - kalba medikė.

Vaikams ir tėvams gydytoja linkėtų kuo daugiau bendrauti tarpusavyje, kuo daugiau kartu leisti laisvalaikį.

„Kai mes judame, ir dar kartu, auga laimės hormonas, jis skatina mus būti linksmesnius“, - kalbėjo ji.

Aktyvi bendruomenės narė

Gydytoją Jurgitą Augustinavičienę biržiečiai pažįsta kaip aktyvią bendruomenės narę. Ji vadovauja Raudonojo kryžiaus draugijos Biržų skyriui. Buvo surengusi stovyklą vaikams, organizavo jaunojo gelbėtojo būrelį. Vadovauja asociacijai „Draugystės ratas“.

Asociacijos rūpesčiu sunkių šeimų gimdyvėms buvo nupirkti naujagimio kraiteliai.

„Nepasiturinčias šeimas rūbeliais ir kitais reikalingais daiktais aprūpina Biržų pagalbos centras. O mes norėjome, kad naujagimių priežiūrai tėvai gautų vitaminų, vatos, muiliuko, ausų krapštukų, specialaus vaikiško kremo ir kita“, - sakė J. Augustinavičienė.

Gydytoja, paprašyta socialinių darbuotojų, buvo surengusi paskaitų ciklą socialinės rizikos šeimoms. Aiškino, kaip vystosi vaiko raida, kaip atpažinti kai kuriuos ligos simptomus, kaip elgtis kuriam nors šeimos nariui susirgus, kaip atlikti gaivinimo veiksmus.

Medikė norėtų, kad daugiau žmonių išmoktų pasinaudoti defibriliatoriumi, kurių yra kai kuriose viešose vietose, todėl ruošia dar vieną paskaitų ciklą.

„Karta, su kuria baigiau studijas, yra socialiai aktyvi. Norime kuo daugiau bendrauti su jaunimu. Pripažįstu, kad mes, medikai, būname užsivėlę tarp popierių ir mums neretai patiems dėl patiriamo spaudimo reikia psichologų. O juk turime būti stiprūs, nes nuo mūsų veiksmų priklauso žmogaus sveikata ir net gyvybė“, - kalbėjo Jurgita Augustinavičienė.

Jurgita Morkūnienė