Asociatyvinė nuotr.

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą. Joje kaltinimai pareikšti Biržuose įsikūrusios alaus daryklos direktoriui bei pagrindiniam akcininkui J. N. ir gamybos vadovei A. N. Įmonės ir gamybos vadovai abu kaltinami didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu veikiant bendrininkų grupėje.

Tyrimas pradėtas gavus žvalgybinės informacijos

Ikiteisminis tyrimas dėl Biržuose įsikūrusioje uždarojoje akcinėje bendrovėje galimai vykdomų ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų buvo pradėtas Lietuvos kriminalinės policijos biurui gavus žvalgybinės informacijos. Tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1 skyriaus viršininkė Sandra Juškauskienė, o vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.

Tyrimo metu surinktais duomenimis, 2010-2016 metais dalis alaus, pagaminamo naudojant bendrovės įrangą, žaliavą ir patalpas, buvo parduodama nefiksuojant jo pardavimo ir gaunamų pajamų.
Pagal bendrovės direktoriaus galimai parengtą nusikalstamą planą, pagaminta produkcija buvo pateikiama į sandėlį. Jo kompiuteryje esančioje buhalterinėje programoje alus būdavo užpajamuojamas (užpildant vidinius pajamavimo važtaraščius) ir paruošiamas išvežimui. Po to, išrašius sąskaitas- faktūras (jose nurodant tikrą alaus kiekį), gėrimas būdavo išgabenamas nuolatiniams vadinamąjį „juodą alų“ perkantiems pirkėjams. Pristačius alų į vietą, sąskaitos-faktūros tikram alaus kiekiui būdavo sunaikinamos, o jų vietoje išrašomos suklastotos sąskaitos, jau su žymiai mažesniu produkcijos kiekiu. Šios suklastotos sąskaitos- faktūros būdavo įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Pinigai į bendrovės kasą nepateko

Realizavus „juodą alų“ gauti pinigai būdavo pasisavinami, neįnešant jų į bendrovės kasą. Įtariama, kad per minėtą laikotarpį realizavus neapskaitytą produkciją buvo pasisavinta beveik 200 tūkst. eurų, o valstybei nesumokėta daugiau nei 88 tūkst. eurų mokesčių.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro K. Greiciūno, apie bendrovėje gaminamą vadinamąjį „juodą alų“ bendrovės darbuotojai žinojo, tačiau tylėjo baimindamiesi netekti darbo. Atliekant tyrimą įtarimai dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą buvo pareikšti dar šešiems alaus daryklos darbuotojams. Tačiau vėliau, jiems pripažinus savo kaltę ir davus išsamius parodymus, tyrimas tų darbuotojų atžvilgiu buvo nutrauktas atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Prieš teismą stos ir „juodo alaus“ pirkėjai

Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai nustatė ir neužpajamuoto alaus pirkėjus. Iš minėtos bylos buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas, kuriame kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo pareikšti Vilniuje registruotai uždarajai akcinei bendrovei ir jos direktoriui R. Š.

Tyrimo duomenimis, ši vilniškė bendrovė galimai realizuodavo didžiausią dalį neapskaityto biržietiško alaus. Manoma, kad 2010-2016 metais, neįtraukus į bendrovės PVM deklaracijas daugiau nei 165 tūkst. eurų gautų pajamų už „juodą alų“, valstybei nebuvo sumokėta beveik 29 tūkst. eurų PVM mokesčio. Ši atskirta byla perduota nagrinėti Vilniaus apylinkės teismo Vilniaus rūmams.

Dabar į teismą atiduotoje byloje kaltinimai pareikšti ir vienos Kupiškyje registruotos bendrovės direktoriui V. V. Jis kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Įtariama, kad jo bendrovė per 4 mėnesius iš biržiečių aludarių įsigijo neužpajamuoto alaus už beveik 4,5 tūkst. eurų. Kitiems „juodo alaus“ pirkėjams, pripažinusiems savo kaltę ir sumokėjusiems mokesčius valstybei, ikiteisminiai tyrimai nutraukti pagal laidavimą.
Biržų aludarių byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.